Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-319-653/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
e2S-319-653/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16221-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-319-653/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16221-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3. 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui G. G. (G. G.) dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams ir nedarbingam sutuoktiniui priteisimo, vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės E. G. ieškinys atsakovui G. G., kuriuo prašoma: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje E. G. ir G. G. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę – G.; 3) vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), B. G. ir M. G., gimusių (duomenys neskelbtini), gyvenamąją̨ vietą nustatyti su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, aplankydamas vaikus jų buvimo vietoje ir bendraudamas su jais iki 2 val. kas antrą savaitę savaitgaliais (šeštadienį ar sekmadienį) su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip tos savaitės trečiadienį̨, telefonu SMS trumpaisiais pranešimais suderintu laiku tarp 10 ir 16 valandos. Šalims sutarus, galimas ir papildomas atsakovo bendravimas su vaikais. Atsakovui nustatyta tvarka nepranešus apie nepilnamečių̨ vaikų lankymą̨, laikoma, kad jo bendravimas su vaikais tomis dienomis nevyks; vaikams augant, šalys atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iš naujo nustatys tarpusavio sutarimu kas dveji metai po teismo sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimo, o nepavykus susitarti geruoju – per teismą; 5) priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės išlaikymą̨ vaikams periodinėmis išmokomis po 316 Eur kas mėnesį̨ kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą̨: M. G. išlaikymo įsiskolinimą̨ už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius – 468 Eur; už̌ 2023 m. sausio – spalio mėnesius – 3 160 Eur; B. G. išlaikymo įsiskolinimą̨ už̌ 2023 m. gegužės – spalio mėnesius – 1 896 Eur; M. G. išlaikymo įsiskolinimą̨ už̌ 2023 m. gegužės – spalio mėnesius – 1 896 Eur; 7) ieškovės išlaikymui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų B. G. ir M. G., gimusių 2023 m. gegužės 21 d., pilnametystės priteisti po 300 Eur kas mėnesį; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovui nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo uždrausti imti paskolas, socialines išmokas šeimos vardu; 2) iš atsakovo laikinai, nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo, priteisti po 316 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį̨ vaikų M. G., B. G. ir M. G. išaikymui; 3) laikinai, nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo, priteisti 300 Eur kas mėnesį̨ ieškovės išlaikymui.

3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, iš atsakovo turi būti priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir pačiai ieškovei. Atsakovas savo vaikams išlaikymo neteikia, jais nesidomi, su vaikais nebendrauja, (duomenys neskelbtini) gimusių dvynukių net nėra matęs. Ieškovė viena augina šalių nepilnamečius vaikus, todėl jai reikalingas išlaikymas. Ieškovė santaupų, registruotino turto neturi. Atsakovas kartu negyvena, išlaikymo šeimai neteikia ir jo jau gaunamos bei galimos gauti lėšos neskiriamos šeimos reikmėms.

4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, pasirašytinai 2023 m. gruodžio 1 d.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodoma, kad ieškovė viena rūpinasi trimis mažametėmis mergaitėmis, jai teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priima teikiamą pagalbą. Remiantis teikiamu atveju vadybos planu, taip pat M. situacijos vertinimo anketomis, matyti, jog visa vaikų priežiūros ir vaikų išlaikymo našta šiai dienai tenka išimtinai vaikų motinai, kuri neturi galimybių dirbti dėl nedidelio mergaičių amžiaus. Siekiant užtikrinti, kad mažamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų teikiamas pastovus ir pakankamo dydžio išlaikymas, Tarnybos nuomone, prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnametėms M., B. ir M. atitinka jų prioritetinius interesus ir turėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – 1) priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą po 274 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovę paskyrė vaikams teikiamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo ieškovei periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėn. nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

7. Nustatė, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai. Šalys gyvena atskirai, nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiame centre gyvena nuo 2023 m. gegužės mėn. Ieškovės paaiškinimais, atsakovas (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko neatvyko pasiimti iš ligoninės, (duomenys neskelbtini) gimusių dvynukių nėra matęs. Anot ieškovės, atsakovas visiškai nepadeda išlaikyti nepilnamečių vaikų, piniginių lėšų neteikia.

8. Nustatė, kad teismas byloje neturi išsamių duomenų apie atsakovo pajamas, jo turtinę padėtį. Iš nekilnojamojo turto duomenų bazės matyti, kad atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ informacija, transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota. VSDFV duomenų bazėje informacijos apie atsakovą nėra, tačiau pabrėžė, kad nustatytos aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį nepaneigia jo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi imtis aktyvių veiksmų reguliarioms pajamoms gauti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Apskaičiavo, kad orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų yra apie 274 Eur ((633 Eur - 85,75 Eur) / 2 = 273,63 Eur). Vertino, kad iš atsakovo tikslinga priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą po 274 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.

9. Sprendė, jog argumentai dėl draudimo imti paskolas ir kt., savaime nesuponuoja būtinybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas naudojasi kreditinių įstaigų paslaugomis, nedetalizavo, kokias socialines išmokas atsakovas gauna šeimos vardu. Priešingai, ieškovės pateiktos 2023 m. lapkričio 16 d. pažymos, išduotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus, ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtino, kad besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokamos išmokos, išmokos vaikams pervedamos į ieškovės banko sąskaitą. Ieškovė pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savarankiškų motyvų dėl šios laikinosios apsaugos priemones taikymo nenurodė, todėl teismas sprendė, kad pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ieškovė neįrodė.

10. Ieškovė gauna našlaičių pensiją (143,13 Eur), išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (iki 2024 m. kovo 31 d. 294 Eur); kitos ieškovės gaunamos išmokos susijusios su išmokomis vaikams. Ieškovė Tarnybos atstovams nurodė gaunanti apie 700 Eur per mėnesį, tačiau kai vyriausiajam vaikui sueis dveji metai, ieškovei bus mokama tik apie 300 Eur. Spręsdamas dėl ieškovės išlaikymo poreikio, teismas vertino aplinkybes, egzistuojančias šiuo metu.

11. Darė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovei negaunant pakankamų pajamų ir paramos iš sutuoktinio, ji turės uždarbiauti papildomai, dėl ko gali nukentėti mažamečių vaikų interesai, galimai sumažės jų priežiūra. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeista ne tik ieškovės teisė gauti materialinę paramą iš sutuoktinio, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesai, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną sutuoktinės išlaikymą. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė iš gaunamų pajamų turi išlaikyti ne tik save, bet ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovas gaunamų pajamų teismui nenurodė, nors jam buvo suteikta galimybė ginti savo poziciją procesinėmis priemonėmis pateikiant atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertino atsakovo amžių – 32 m., tai, kad į bylą nėra pateikta informacijos, jog atsakovas turi tam tikrų sveikatos problemų, neleidžiančių jam užsiimti pilnaverte veikla, užtikrinančia periodines pajamas.

12. Tik ieškovei (ne jos vaikams) mokamos išmokos siekia 437 Eur (našlaičių pensija ir išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą, mokamą po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje tai yra pagrįsta ir protinga suma ieškovės išlaikymui, kuri kartu su jos gaunamomis išmokomis užtikrins ieškovės minimalių poreikių tenkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį pakeisti ir atsakovui nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti imti paskolas, socialines išmokas šeimos vardu.

14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. gavo socialinę pašalpą po 341,08 Eur per mėn. Atsakovas neatitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnio, 2 straipsnio 15 punkto. Socialinę pašalpą 3 mėn. atsakovas gavo bendrai gyvenančių asmenų, formaliai dar tebesančios šeimos vardu. Atsakovas pašalpas naudoja ne pagal paskirtį, todėl tikslinga uždrausti jam imti socialines išmokas šeimos vardu.

14.2. Ieškovė neturi informacijos apie atsakovo naudojimąsi kreditinių įstaigų paslaugomis, tačiau šios priemonės prašoma prevenciškai, nes jei kreditai šeimos vardu jau būtų paimti, būtų per vėlu drausti tai daryti. Tai, kad atsakovas ima pašalpas šeimos vardu ir naudoja jas savo reikmėms rodo, kad jo neatsakingas elgesys gali būti nukreiptas į lėšų gavimą ir kitais, tarp jų ir kredito paėmimo būdu.

15. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

17. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas laikinai atsakovui nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo uždrausti imti paskolas, socialines išmokas šeimos vardu.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

19. Apeliantė su atskiruoju skundu teismui pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymą Nr. AA3(16)-38L, kuriuo informavo, kad atsakovui skyrius paskyrė socialinę pašalpą nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d ir išmokėjo po 341,08 Eur per mėn.

20. Pateiktas naujas įrodymas yra gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, jame nurodytos aplinkybės yra susijusios su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiu, todėl teismas prijungia naujai pateiktą įrodymą prie bylos.

Dėl atskirojo skundo esmės

21. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.

22. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).

23. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

24. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsisakymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo uždrausti imti paskolas, socialines išmokas šeimos vardu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

25. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė konkrečių motyvų dėl draudimo atsakovui sudaryti sandorius ar imti socialines pašalpas, nenurodė ir įrodymų, patvirtinančių tokių priemonių taikymo būtinybės, nepateikė. Aplinkybės, kad asmuo kartu negyvena, neteikia išlaikymo, nėra pakankamas pagrindas uždrausti jam sudaryti sandorius. Pažyma apie atsakovo 3 mėn. gautą socialinę paramą nekonkretizuoja pašalpos skyrimo pagrindo, paskirties; prie prašymo nėra pateikta duomenų apie atsakovo akivaizdų sąmoningą veikimą sunkinant šeimos finansinę, pradėtus finansinius išieškojimus ir pan. (CPK 178 straipsnis). Be to, prašyme nėra argumentuota kodėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanom (CPK 144 str. 1 d.).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino ieškovės prašymo motyvus ir byloje esančius aktualius duomenis, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestintas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina