Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3046-912/2019 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltposta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį ir apeliacijos ribų

11. Apeliacine tvarka tikrinamas Vilniaus apygardos teismo 2019-04-03 nutarties, kuria apelianto V. S. ieškinį atsakovei E. M. dėl priverstinio akcijų pardavimo atsisakyta priimti, konstatavus jo tapatumą su pirmiau išnagrinėtoje byloje pareikštu apelianto reikalavimu, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas sprendė, kad apelianto reikalavimai yra teisme jau išnagrinėti pagal tapatų jo priešieškinį, dėl jų buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017-09-15 sprendimas, kurio dalis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-436-241/2018, apelianto reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo atmetant kaip nepagrįstą.

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, asmuo, iniciavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl teisių gynybos pasirinktu būdu. Aptarta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 str.).

13. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.

14. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai pasisakyta dėl kriterijų (požymių) tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-602/2013, 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014, 2018-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pirmiau išnagrinėto jo priešieškinio ir naujai pareikšto ieškinio tapatumo, tvirtindamas, kad naujas ieškinys yra grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su bendrovės turto pasisavinimu ir atsakovės nesutikimu atlikti bendrovės auditą, todėl reikalavimų įpareigoti atsakovę E. M. parduoti jam akcijas pagrindai nėra tapatūs. Kadangi apeliantas atskirajame skunde nekelia teismo nustatyto šalių ir ieškinio dalykų tapatumo klausimo, kvestionuodamas vien pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinių faktinio pagrindo tapatumo, dėl kitų reikalavimų tapatumo požymių apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl ieškinio pagrindo tapatumo

16. Kaip jau nurodyta, ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi, ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje pareikštame ir išnagrinėtos bylos priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl buvusio ir naujai pareikšto reikalavimų faktinio pagrindo tapatumo.

18. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtų civilinių bylų Nr. e2-1191-467/2017 ir Nr. e2A-436-241/2018 duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ankstesnėje byloje apeliantas savo reikalavimą šios bylos atsakovei dėl priverstinio akcijų pardavimo grindė tokiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovė nesutinka šaukti akcininkų susirinkimo; balsavo prieš audito, inventorizacijos atlikimą. Teigė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip akcininkės, pareigas, siekdama nuslėpti savo sutuoktinio, bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus, netinkamą bendrovės valdymą. Kitaip tariant, išnagrinėtoje byloje apeliantas siekė įrodyti tai, kad atsakovė veikė ne bendrovės, o jos vadovo, savo sutuoktinio interesais, turėdama tikslą nuslėpti vadovo neteisėtus veiksmus.

19. Aptarti apelianto priešieškinio argumentai išsamiai ištirti, išnagrinėti ir įvertinti įsiteisėjusiuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo 2017-09-15 sprendimo dalį, kuria apelianto priešieškinis dėl priverstinio akcijų pardavimo buvo patenkintas, ir šioje dalyje priimdamas naują sprendimą – priešieškinį atmesdamas, tyrė ir vertino aptartas faktines aplinkybes pareikšto materialinio reikalavimo kontekste.

20. Naujame savo ieškinyje, kurio dalykas yra analogiškas išnagrinėtoje byloje pareikšto priešieškinio dalykui, apeliantas nurodė tokias savo reikalavimo faktines aplinkybes, kad atsakovė nešaukia akcininkų susirinkimo, nesutinka, kad būtų atliktas bendrovės auditas, inventorizacija. Papildė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-10-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1206-430/2018 pagal jo ieškinį A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, konstatuota, jog bendrovės vadovas pasisavino turtą, t. y. asmeninėms reikmėms ėmė turtą (drabužius), už kuriuos neatsiskaitė. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis apeliantas įrodinėja tai, kad atsakovė veikė ne bendrovės, bet savo pačios ir sutuoktinio interesais, todėl turėtų būti įpareigota parduoti apeliantui akcijas.

21. Taigi, kaip matyti, apeliantas savo reikalavimą vėl grindžia analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su susirinkimų sušaukimo teisės netinkamu naudojimusi, atsisakymu atlikti bendrovės auditą, inventorizaciją, dėl kurių vertinimo teismai jau pasisakė bei sprendė, kad šios faktinės aplinkybės nėra pakankamos reikalavimui patenkinti. Iš esmės pareikštu nauju ieškiniu apeliantas siekė, kad pakartotinai būtų įvertinti tie patys besitęsiantis atsakovės veiksmai / neveikimas, kas aiškiai neatitinka ieškinio pagrindo naujumui keliamo reikalavimo.

22. Nors anksčiau išnagrinėtoje byloje kaip reikalavimo faktinis pagrindas nebuvo įvardijami teiginiai dėl bendrovės turto galimo pasisavinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas jais tik papildė jau išnagrinėtą reikalavimą, juolab kad tokiais teiginiais iš esmės įrodinėjamas tas pats juridinis faktas – atsakovės veikimas prieš bendrovę. Atitinkamai, nėra pagrindo ir išvadai, kad tokia ankstesnį reikalavimą tik papildanti aplinkybė galėtų būti laikoma savarankišku faktiniu pagrindu naujam teisminiam procesui pradėti.

23. Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Šiuo atveju, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos papildančiomis išnagrinėtoje byloje jau įvertintas aplinkybes.

24. Aptarti ir kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti priešingą išvadą, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinių tapatumą, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.