Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-01-21 · Administracinė byla Nr. eA-73-662/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-21
Bylos Nr.
eA-73-662/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04422-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“, V. K.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“
Administracinė byla Nr. eA-73-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04422-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ ir V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ ir V. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekspertika“ ir V. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau tikslino, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 21RE-163 (AG-155/06-2023) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir pareiškėjų skundą priimti.

2. Skunde pareiškėjai nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. UAB „Autokausta“ (toliau – ir Rangovas) atliko „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas (toliau – ir Statinys, Objektas) rekonstrukcijos darbus pagal 2016 m. techninį projektą Nr. 8180/A1-02.0 „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Techninis projektas). Techninio projekto rengėjas – Ardanuy Ingenieria S. A, o bendrąją ekspertizę atliko UAB „Ekspertika“, 2016 m. rugpjūčio 25 d. Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą pasirašė V. K. Rekonstrukcijos darbus sudarė šlaito formavimo darbai ties Objektu (nuo 32+000 km iki 32+050 km), šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbai). 2022 m. rugpjūčio 22 d. akcinė bendrovė „LTG Infra“ (toliau – ir AB „LTG Infra“) pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) apie nuslinkusį šlaitą (toliau – ir Avarija). 2022 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcijoje buvo sudaryta Avarijos tyrimo komisija (toliau – ir Tyrimo komisija), kuri 2022 m. gruodžio 13 d. surašė avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-6 (toliau – ir Aktas Nr. 1). Akto Nr. 1 dalyje „Statinio (nebaigto statyti statinio) avarijos priežastys“ (toliau – ir Akto Nr. 1 dalis) Tyrimo komisija nusprendė, kad Rangovas Darbus atliko tinkamai, o Avarijai „įtakos turėjo neįvertintos šlaitą sudarančios grunto inžinerinės geologinės sąlygos bei nepakankami projektiniai sprendiniai“.

2.2. Nors pareiškėjai atliko su Objektu susijusius tyrimo veiksmus (t. y. ekspertavo Techninį projektą, atitinkamas darbo projekto dalis), VTPSI nepranešė jiems apie pradėtą Avarijos pasekmių, jos kilimo priežasčių nustatymo procedūrą, nekvietė atvykti į 2022 m. rugsėjo 7 d. suorganizuotą faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Tik 2023 m. vasario 10 d. pareiškėjai gavo iš VTPSI Aktą Nr. 1, kurio pagrindu dar 2022 m. gruodžio 22 d. VTPSI raštu kreipėsi į viešąją įstaigą „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (toliau – ir SSVA), prašydama ištirti pareiškėjų veiklą.

2.3. Pareiškėjai pateikė Komisijai skundą dėl Akto Nr. 1 dalies panaikinimo, tačiau Komisija ginčijamu Sprendimu pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Komisija Sprendime nepagrįstai pasisakė dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, taip pažeisdama Lietuvos teismų praktikoje suformuotą bendrą principą, kad ikiteisminė institucija / teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavusi, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

2.4. Komisijos Sprendimo teisėtumo niekaip negali patvirtinti jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022. Priešingai nei Komisija, LVAT šią nutartį priėmė tik po to, kai buvo išanalizuotos konkrečios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tuo labiau, kad LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi išspręstos administracinės bylos Nr. eA-526-502/2022 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo pareiškėjų inicijuojamo ginčo, o, vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.

2.5. Iš Komisijos Sprendimo nėra aišku, kokių konkrečiai aplinkybių pagrindu Komisija nusprendė, kad pareiškėjų apskųsta Akto Nr. 1 dalis nedaro įtakos jų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia pareiškėjui. Tačiau tokie atvejai turi būti išimtinio pobūdžio, t. y. kai sprendžiant skundo priimtinumo klausimą nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjui kylančių pasekmių nebuvimo.

2.6. Komisija nusprendė, kad savarankiškas procesas pagal pareiškėjų 2023 m. vasario 28 d. skundą (toliau – ir Skundas) negali būti inicijuojamas, neatlikdama pareiškėjų skundžiamos Akto Nr. 1 dalies, jos priėmimo aplinkybių įvertinimo. Tokiais veiksmais Komisija nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos. VTPSI 2022 m. gruodžio 22 d. raštas SSVA įrodo VTPSI poziciją, kad už Akto Nr. 1 dalyje minimus nepakankamus projektinius sprendinius yra atsakingi ir pareiškėjai. Priešingu atveju, VTPSI nebūtų prašiusi SSVA inicijuoti pareiškėjų veiklos ištyrimo procedūros. Akto Nr. 1 dalies, kurioje konstatuota, kad Avariją sąlygojo nepakankami projektiniai sprendiniai, priėmimas neabejotinai sukėlė pareiškėjams neigiamas materialines teisines pasekmes. Nors pareiškėjai nebuvo įtraukti į Avarijos priežasčių tyrimą, galiausiai VTSPI, vadovaudamasi Akto Nr. 1 dalimi, paprašė SSVA pradėti pareiškėjų veiklos tyrimą. Dėl to, pareiškėjams kilo konkrečios materialinės teisinės pareigos, įskaitant, pareigą teikti paaiškinimus SSVA dėl VTPSI neva nurodytų teisės aktų pažeidimų priežasčių. Nagrinėjamu atveju Komisija, atsisakydama priimti Skundą, nevertino pareiškėjų motyvų, susijusių su Akto Nr. 1 dalies parengimu, pažeidžiant gero viešojo administravimo principą, bei VTPSI prašymu SSVA pradėtu pareiškėjų veiklos tyrimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748, (toliau – ir STR) kuriuo remiantis, be kita ko, surašyti Aktas Nr. 1, taip pat ir 2023 m. kovo 7 d. avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-1 (toliau – ir Aktas Nr. 2).

4.2. STR nuostatos, reglamentuojančios avarijos tyrimo tvarką, nenumato avarijos tyrimo aktų apskundimo tvarkos.

4.3. Akte Nr. 1 pareiškėjams nenustatytos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu (pateikiamos tik rekomendacijos), Akte Nr. 1 iš esmės pateikiamos avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos kilimo priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Aktas Nr. 1 yra rekomendacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

4.4. Poziciją, kad avarijos tyrimo aktas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, patvirtina LVAT praktika. Nors pareiškėjai teigė, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022, tačiau pažymėtina, kad minėtoje byloje LVAT, spręsdamas klausimą dėl Inspekcijos rašto dalies, kuria konstatuota, kad avarijos tyrimo aktai nelaikomi administraciniais sprendimais, teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia įvertino patį avarijos tyrimo aktą ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad avarijos tyrimo aktai, kuriuose niekam nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, yra tik tarpinio konstatuojamojo pobūdžio procedūriniai dokumentai, todėl šiuo atveju negali būti laikomi individualiais administraciniais sprendimais, kurie gali būti skundžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų.

4.5. Vien Akto Nr. 1 (ar jo dalies) panaikinimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių padarinių ir niekaip neapgins jų teisių dar ir todėl, kad, 2023 m. kovo 7 d. buvo surašytas Aktas Nr. 2, kuris raštu Nr. 2D-4565 taip pat pateiktas SSVA ir paprašyta „įvertinti projektuotojo – Ardanuy Ingenieria S. A. (atest. Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto vadovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo – J. P. (atest. Nr. (duomenys neskelbtini)), susisiekimo projekto dalies vadovas – R. K. (atest. Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto ekspertizės rangovo – UAB ,,Ekspertika” (atest. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projekto ekspertizės vadovės V. K. (atest. Nr. (duomenys neskelbtini)), veiklą” ir kuris nėra ginčijamas.

4.6. SSVA 2023 m. vasario 24 d. sprendimu informavo Inspekciją, kad negali nustatyti dėl ko įvyko avarija, tą turėjo nustatyti VTPSI, informuodama SSVA. SSVA 2023 m. balandžio 4 d. raštu taip pat nurodė, kad jai nepakanka objektyvių duomenų išvados priėmimui. Inspekcija 2023 m. balandžio 19 d. nurodymu Nr. PN-518 įpareigojo statytoją AB ,,LTG Infra” iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikti statinio dalinę ekspertizę. Minėtos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad Aktas Nr. 1 net nėra galutinis, nes jame nėra iki galo padarytų konstatuojamojo pobūdžio išvadų (kaip, pvz., avarijos kilimo priežasčių), todėl priklausomai nuo 2023 m. balandžio 19 d. nurodymo Nr. PN-518 įvykdymo rezultatų gali keistis ir konstatuojamojo pobūdžio informacija.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Ekspertika“ ir V. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavo statytojo AB „LTG Infra“ pranešimą, kuriuo buvo pranešta, kad Kauno mieste geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas ribose nuslinko šlaitas. Šlaitas yra nuslinkęs įgyvendinamo projekto „Europinės vėžės „Rail Baltica / Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“ (toliau – ir Projektas) ribose (šiuo metu Projekto darbams yra išduota perėmimo pažyma) ir trečiųjų asmenų sklype adresu (duomenys neskelbtini).

6.2. Inspekcijos viršininkė 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1V-132 sudarė avarijos tyrimo komisiją (toliau – ir Tyrimo komisija Nr. 1), kuri, įvertinusi visą turimą informaciją, duomenis ir dokumentus, 2022 m. gruodžio 13 d. surašė avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-6 (Aktas Nr. 1), kuriame užfiksavo, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo metu apžiūrėtas ,,Rail Baltica“ esamas geležinkelio ruožas Kaunas–Palemonas nuo 32+000 km iki 32+050 km, kuriame nuslinko šlaitas, skiriantis geležinkelio bėgius nuo aukščiau esančio ir privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Geležinkelio ruožo rekonstrukcijos darbus atliko rangovas UAB „Autokausta“, o šlaito formavimo darbai užbaigti dar 2019 metų pabaigoje. Nustatyta: šlaito paviršius yra sutvirtintas sintetiniu tinklu, apželdintas. Grunto nuošliaužos viršutinė dalis patenka į privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Grunto nuošliaužos plotas ~ 296 m². Gruntui atitrūkus nuo šlaito ir nuslinkus žemyn link geležinkelio bėgių, šalia nebaigto statyti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), susiformavo skardis, kurio aukštis siekia ~ 2 metrus. Nuo artimiausios pastato atramos iki skardžio ~ 3 metrai. Ties nuslinkusiu šlaitu išvirtusi tinklinė tvora su stulpais, medeliai augę ant šlaito.

6.3. Tyrimo komisija Nr. 1 padarė išvadas, kad įvertinus tai, jog šlaitas, kurio dalis patenka į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuslinko po to, kai rekonstrukcijos metu nuo jo buvo nukastas didelis kiekis grunto, o pats šlaitas padarytas ženkliai statesnis, tai ir lėmė grunto nuslinkimą. Šlaite likęs ir vandeniu prisotintas gruntas neteko šoninės atramos geležinkelio bėgių kryptimi ir nuslinko. Šlaitų rekonstrukcijos metu nuo šlaito buvo pašalinti medžiai, kurie savo šaknimis taip pat buvo sutvirtinę gruntą. Nuslinkimui įtakos turėjo ir neįvertintos šlaitą sudarančio grunto inžinerinės geologinės sąlygos bei nepakankami projektiniai sprendiniai. Apžiūros metu pastebėta, kad šlaite laikosi didelis kiekis vandens, todėl vandens prisotintas gruntas yra ženkliai sunkesnis. Kitose vietose buvo įrengiamos atraminės sienutės, mažinamas šlaito nuolydis, įrengiami drenažai. Įvykio vietoje jokie sudėtingesni sprendiniai, išskyrus maksimalų leistiną nuolydį ir eroziją stabdantį tinklą, pritaikyti nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad Rangovas atliko šlaitų rekonstrukcijos darbus pagal projekto reikalavimus, t. y. nukasė šlaitus, suformavo šlaitų nuolydžius, kurie yra ne mažesni už maksimalius leistinus, taip pat sustiprino šlaitų paviršių geosintetiniais tinklais ir šlaitus apželdino, o visus šiuos darbus patikrino ir savo parašais patvirtino techninis prižiūrėtojas, daroma išvada, kad Rangovas šlaitų rekonstrukcijos darbus atliko tinkamai. Įvertinus tai, kad šlaitas įvykio vietoje atitrūko ir nuslinko net ir Rangovui tinkamai atlikus darbus, daroma išvada, kad šlaito rekonstrukcijos projektiniai sprendiniai buvo nepakankami šlaito stabilumui po rekonstrukcijos užtikrinti. Į rekonstrukcijos projektą nebuvo įtraukti šlaito drenavimo, atraminių sienučių įrengimo, šlaito nuolydžio mažinimo sprendiniai, kurie būtų reikšmingai sustiprinę šlaitą įvykio vietoje. UAB ,,Ekspertika“ 2022 m. lapkričio 18 d. Statinio dalies ekspertizės akto Nr. SE22-10/10 duomenimis, ,,Rail Baltica“ geležinkelio kelio Kaunas–Palemonas, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nuslinko šlaitas, rytinėje dalyje yra esamos nuošliaužos užuomazgos, plyšiai atsivėrę apie 20 cm. Užpiltas griovys sukeltų sankasos drėkinimą, tai gali turėti įtakos sankasos stabilumui. Tyrimo metu griovys išvalytas, šlaitas stiprinamas, neigiamos įtakos geležinkelio kelio eksploatavimui nėra. Nuošliaužos metu užpylus geležinkelio kelio G/B lataką skirtą paviršinio vandens surinkimui, kilo grėsmė pastatui, esančiam prie nuošliaužos stabilumui. Prognozuojamos pasekmės – kadangi nuošliaužos metu įvyko naujos deformacijos rytinėje šlaito dalyje, gali įvykti nuošliauža rytinėje dalyje.

6.4. Akte Nr. 1 taip pat pateikiamos Tyrimo komisijos Nr. 1 rekomendacijos – įrengti atraminę sienutę rytinėje dalyje, ties naujai atsivėrusiais plyšiais ir visame nuošliaužai pavojingame ruože. Iki atraminės sienutės įrengimo stebėti šį ruožą.

Šalies argumentai

6.5. Pareiškėjai, nesutikdami su Akto Nr. 1 dalimi, su Skundu kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Akto Nr. 1 dalį ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

6.6. Komisija Sprendimu nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjai siekia Akto Nr. 1 dalies panaikinimo ne dėl to, jog jis pats savaime sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, o dėl to, jog tokiu būdu siekia nutraukti Akto Nr. 1 išvadų pagrindu SSVA pradėtą procedūrą dėl pareiškėjų veiklos atliekant atitinkamus „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos darbus. Sprendime nurodyta, kad iš Akto Nr. 1 turinio matyti, jog juo niekam nėra suformuluota privalomojo elgesio taisyklių (tik rekomendacijos), nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Aktas Nr. 1 savo turiniu iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nėra laikomas individualiu administraciniu sprendimu, taigi ir negali būti skundžiamas Komisijai. Tokia Komisijos pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022).

Šalies argumentai

6.7. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos Sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų Skundo priėmimo klausimą ir jį priimti.

7. Teismas įvertino STR ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) nuostatas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai su Skundu į Komisiją kreipėsi, prašydami panaikinti Akto Nr. 1 dalį. Iš skundžiamo Akto Nr. 1 turinio teismas nustatė, kad jame pareiškėjams nenustatytos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu. Akte Nr. 1 yra pateikiamos tik rekomendacijos bei avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos kilimo priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Įvertinęs priimtą Aktą Nr. 1, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimami, teismas sprendė, kad toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu Komisijai. Teismo vertinimu, Aktas Nr. 1 yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo Komisijoje dalyku. Negalima būtų teigti, kad pareiškėjų skundžiamas Aktas Nr. 1 visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau, teismo vertinimu, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija atsiliepime į skundą akcentavo, kad Aktas Nr. 1 net nėra galutinis, nes jame nėra iki galo padarytų konstatuojamojo pobūdžio išvadų (kaip, pvz., avarijos kilimo priežasčių), todėl priklausomai nuo 2023 m. balandžio 19 d. nurodymo Nr. PN-518 įvykdymo rezultatų gali keistis ir konstatuojamojo pobūdžio informacija.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjais, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl Inspekcijos rašto teisėtumo, tačiau LVAT pasisakė ir dėl avarijos tyrimo akto vertinimo, todėl pareiškėjų argumentai dėl netinkamai pritaikytos teisminės praktikos atmetami. Teismas taip pat pažymėjo, kad LVAT dėl avarijos tyrimo aktų vertinimo yra pasisakęs ir kitose bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-386-624/2016 ir kt.).

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas akcentavo, kad LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.

11. Teismas konstatavo, kad Komisija, nustačiusi minėtas aplinkybes, pagrįstai nevertino Akto Nr. 1 priėmimo aplinkybių. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas – įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir pareiškėjų skundą priimti – laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą, todėl konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III.

13. Pareiškėjai UAB „Ekspertika“ ir V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti Skundo priėmimo klausimą ir Skundą priimti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turiniui taikytinus imperatyvius reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d., 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

14.2. Teismas netinkamai identifikavo administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Byloje pareiškėjai ginčija Komisijos Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti Skundą. Pareiškėjai prašė Komisijos panaikinti Akto Nr. 1 dalį ir įpareigoti VTPSI pakartotinai atlikti tyrimą, išdėstant naujos redakcijos Akto Nr. 1 dalį – pareiškėjai apskundė ne visą Aktą Nr. 1, o tik konkrečią jo dalį. Akto Nr. 1 dalies apskundimo priežastis – statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR 1.05.01:2017) išdėstytas teisinis reguliavimas, dėl kurio Akto Nr. 1 dalies priėmimas pareiškėjams sąlygojo konkrečias neigiamas materialines teisines pasekmes.

14.3. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra tiriamas ryšys tarp STR 1.05.01:2017 ir STR nuostatų, taip pat nėra vertinama bylos įrodymų visuma tam, kad būtų atsakyta į Skunde išdėstytus esminius pareiškėjų motyvus. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodomi tik faktai, teisinis reguliavimas, o į likusias pastraipas iš esmės yra perrašyti Komisijos Sprendimo arba VTSPI atsiliepimo motyvai, juos pateikiant, kaip teismo motyvus.

14.4. Teismas atmetė skundą, neatlikęs jokio savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo, nepasisakęs dėl pagrindinių pareiškėjų motyvų bei nepateikęs argumentuotų išvadų.

14.5. Teismas paliko galioti Komisijos Sprendimą, kuris priimtas pažeidžiant draudimą skundo priėmimo stadijoje konstatuoti išvadą, kad skundžiamas aktas nesukėlė ir ateityje nesukels asmeniui jokių teisinių pasekmių. Objektyviais duomenimis bei teisės normomis nepagrįsta Akto Nr. 1 dalis pažeidė pareiškėjų teises bei teisėtus interesus, nes būtent Akto Nr. 1 dalis tapo priežastimi SSVA pradėti pareiškėjų veiklos tyrimą. STR numatytos avarijos tyrimo procedūros rezultatas gali būti pagrindu pradėti kitą administracinę procedūrą – SSVA atestavimo ekspertų atliekamą asmenų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę kvalifikacijos atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus užsiimti atitinkama veikla statybos srityje, veiklos tyrimą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimą.

16.2. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti kokie nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjai apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teisme, o teismo sprendimą panaikinti yra prašoma išimtinai dėl apeliantų subjektyvaus įrodymų vertinimo.

Žemesnės instancijos teismas

16.3. Teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad Komisijos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tai, jog pareiškėjai nesutinka su jiems nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jo naikinti ir priimti kitokio sprendimo.

16.4. Pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo bylos nagrinėjimo ribas, pareiškėjai skundė ne visą Aktą Nr. 1, o tik konkrečią jo dalį, niekaip nepagrindžia, kad teismas netinkamai identifikavo bylos nagrinėjimo ribas. Jei avarijos tyrimo aktas negali būti skundžiamas, nes nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, tai juolab avarijos tyrimo akto dalis negali būti skundžiama dėl tos pačios priežasties.

16.5. Pareiškėjų argumentai, kad Komisija nenurodė, jog taiko IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, vertintini kritiškai. Komisija skundžiamą Sprendimą motyvavo tuo, jog iš Skundo turinio matyti, kad pareiškėjai siekia Akto Nr. 1 dalies panaikinimo ne dėl to, jog jis pats savaime sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, o dėl to, jog tokiu būdu siekia nutraukti Akto Nr. 1 išvadų pagrindu SSVA pradėtą procedūrą dėl pareiškėjų veiklos atliekant atitinkamus „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos darbus. Iš prie skundo pridėto Akto Nr. 1 turinio matyti, jog juo niekam nėra suformuluota privalomojo elgesio taisyklių (tik rekomendacijos), nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Aktas Nr. 1 savo turiniu iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nėra laikomas individualiu administraciniu sprendimu, taigi ir negali būti skundžiamas Komisijai. Tokia Komisijos pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte (be kita ko) nustatyta, kad Komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu jo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Kadangi Komisijai nėra priskirta nagrinėti ginčo dėl Akto Nr. 1, kuris nėra laikytinas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjų skundas negali būti priimtas nagrinėti Komisijoje.

16.6. STR nėra numatyta avarijos tyrimo aktų apskundimo tvarka. Pozicija dėl statinio avarijos tyrimo aktų nelaikymo administraciniais sprendimais atitinka ir LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Komisija tinkamai pritaikė LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022 suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę dėl avarijos tyrimo aktų vertinimo. Aktas Nr. 1 (jo dalis) nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl Komisija ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl šio akto dalies panaikinimo kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai, o teismas pagrįstai patvirtino, kad ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 21RE-163 (AG-155/06-2023), kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teisėtumo ir įpareigojimo Lietuvos administracinių ginčų komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir pareiškėjų skundą priimti.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, nustatęs, kad 2022 m. gruodžio 13 d. avarijos tyrimo akte Nr. 1S-6 (Aktas Nr. 1), kuris buvo skundžiamas Komisijai, pareiškėjams nenustatytos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu, jame yra pateikiamos tik rekomendacijos bei avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos kilimo priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Teismas, įvertinęs Akto Nr. 1 turinį, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimami, sprendė, kad toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu Komisijai, todėl Komisijos Sprendimas, nepriimti pareiškėjų skundo, yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškinant teisinį reguliavimą, neįvertinus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai identifikavus administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

21. Komisija 2023 m. kovo 2 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustačiusi, kad pareiškėjai siekia Akto Nr. 1 dalies panaikinimo ne dėl to, jog jis pats savaime sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, o dėl to, jog tokiu būdu siekia nutraukti Akto Nr. 1 išvadų pagrindu SSVA pradėtą procedūrą dėl pareiškėjų veiklos atliekant atitinkamus „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos darbus. Komisijos vertinimu, iš prie skundo pridėto Akto Nr. 1 turinio matyti, jog juo niekam nėra suformuluota privalomojo elgesio taisyklių (tik rekomendacijos), nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Aktas savo turiniu iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nėra laikomas individualiu administraciniu sprendimu, taigi ir negali būti skundžiamas Komisijai.

22. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2022 m. gruodžio 13 d. avarijos tyrimo akto Nr. 1S-6 turinį ir pagrįstai konstatavo, kad jame pareiškėjams nenustatytos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu. Akte Nr. 1 yra pateikiamos tik rekomendacijos bei avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos kilimo priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Taigi Aktas Nr. 1 (kaip ir jo dalis, su kuria nesutinka pareiškėjai) negali būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu, skųstinu Komisijai, tai yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo Komisijoje dalyku. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, bylos medžiagą, pažymi, kad pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokių teisinių ir faktinių argumentų, kurie leistų suabejoti Komisijos bei pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad Aktas Nr. 1 nesukuria pareiškėjams teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos dalyku. Šių išvadų, be kita ko, nepaneigia ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino STR 1.05.01:2017 nuostatų ir jų tarpusavio ryšio.

24. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, administracinių ginčų komisijoje (žr., pvz., 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad kai ginčijamame rašte pateikiama informacija, nesukelianti pareiškėjui pasekmių, jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų (nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui), skundžiamas raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, nagrinėtinu IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1188-629/2021; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023).

26. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, pareiškėjai akcentuoja, kad 2022 m. gruodžio 22 d. raštu SSVA, VTPSI prašė inicijuoti pareiškėjų veiklos patikrinimą dėl Akto Nr. 1 dalyje nustatytų nepakankamų projektinių sprendimų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ne Aktas Nr. 1, o SSVA priimti sprendimai sukeltų teisines pasekmės pareiškėjams. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Aktas Nr. 1 sukėlė tik procedūrines pasekmes (pareiškėjai buvo įpareigoti teikti paaiškinimus SSVA). Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad SSVA 2023 m. vasario 24 d. sprendimu informavo Inspekciją, kad negali nustatyti dėl ko įvyko Avarija, tą turėjo nustatyti VTPSI, informuodama SSVA. SSVA 2023 m. balandžio 4 d. raštu taip pat nurodė, kad jai nepakanka objektyvių duomenų išvados priėmimui. Taip pat pažymėtina, kad Inspekcijos 2023 m. balandžio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-518 pateikimas statytojui AB ,,LTG Infra” iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikti statinio dalinę ekspertizę, papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Avarijos aplinkybes tirianti komisija nėra suformulavusi galutinių konstatuojamojo pobūdžio išvadų dėl avarijos priežasčių.

27. Pareiškėjai tvirtina, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022 suformuotais išaiškinimais, kadangi nagrinėjamos ir cituojamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nors iš dalies sutiktina su pareiškėjais, kad bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios (nagrinėjamu atveju skundžiamas Komisijos sprendimas, o cituojamoje byloje Inspekcijos raštas, kuriuo konstatuoja, kad avarijos tyrimo aktai nelaikomi administraciniais sprendimais), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi individualias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nemato pagrindo nepadaryti tapačių išvadų, kad 2022 m. gruodžio 13 d. avarijos tyrimo aktas Nr. 1S-6 nesukelia pareiškėjams tiesioginių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

28. Apibendrindama šioje byloje nustatytas pareiškėjų inicijuotam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjų skundo reikalavimai netenkintini. Šios išvados nepaneigia pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ ir V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė