Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-23 · Administracinė byla Nr. eI3-1403-561/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-23
Bylos Nr.
eI3-1403-561/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04422-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“, V. K.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“
Advokatai
Saulius Brazauskas
Administracinė byla Nr. eI3-1403-561/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04422-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 23 d.VilniusRegionų administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ ir V. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“ (toliau – ir UAB „Ekspertika“, Bendrovė) ir V. K. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 21RE-163 (AG-155/06-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir pareiškėjų skundą priimti.

Skunde nurodo, kad UAB „Autokausta“ (toliau – ir Rangovas) atliko „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas (toliau – ir Statinys, Objektas) rekonstrukcijos darbus pagal 2016 m. techninį projektą Nr. 8180/A1-02.0 „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Techninis projektas).

Techninio projekto rengėjas – S.A. A. I., o bendrąją ekspertizę atliko UAB „Ekspertika“, 2016 m. rugpjūčio 25 d. Techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą pasirašė V. K. Rekonstrukcijos darbus sudarė šlaito formavimo darbai ties Objektu (nuo 32+000 km iki 32+050 km), šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbai). 2022 m. rugpjūčio 22 d. akcinė bendrovė „LTG Infra“ (toliau – ir AB „LTG Infra“) pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) apie nuslinkusį šlaitą (toliau – ir Avarija). 2022 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcijoje buvo sudaryta Avarijos tyrimo komisija (toliau – ir Tyrimo komisija), kuri 2022 m. gruodžio 13 d. surašė avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-6 (toliau – ir Aktas). Akto dalyje „Statinio (nebaigto statyti statinio) avarijos priežastys“ (toliau – ir Akto dalis) Tyrimo komisija nusprendė, kad Rangovas Darbus atliko tinkamai, o Avarijai „įtakos turėjo neįvertintos šlaitą sudarančios grunto inžinerinės geologinės sąlygos bei nepakankami projektiniai sprendiniai“.

Paaiškina, kad nors pareiškėjos atliko su Objektu susijusius tyrimo veiksmus (t. y. ekspertavo Techninį projektą, atitinkamas darbo projekto dalis), VTPSI nepranešė pareiškėjoms apie pradėtą Avarijos pasekmių, jos kilimo priežasčių nustatymo procedūrą, nekvietė atvykti į 2022 m. rugsėjo 7 d. suorganizuotą faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Tik 2023 m. vasario 10 d. pareiškėjos gavo iš VTPSI Aktą, kurio pagrindu dar 2022 m. gruodžio 22 d. VTPSI raštu kreipėsi į viešąją įstaigą „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (toliau – ir SSVA), prašydama ištirti pareiškėjų veiklą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos pateikė skundą dėl Akto dalies panaikinimo Komisijai, kurį Sprendimu atsisakė pareiškėjų skundą priimti. Pareiškėjos su Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Komisija pasisakė dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, taip pažeisdama Lietuvos teismų praktikoje suformuotą bendrą principą, kad ikiteisminė institucija / teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavusi, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Komisijos Sprendimo teisėtumo niekaip negali patvirtinti jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022. Priešingai nei Komisija, LVAT šią nutartį priėmė tik po to, kai buvo išanalizuotos konkrečios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tuo labiau, kad LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi išspręstos administracinės bylos Nr. eA-526-502/2022 ratio decidendi skiriasi nuo pareiškėjų inicijuojamo ginčo, o, vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.

Atkreipia dėmesį, kad iš Komisijos Sprendimo nėra aišku, kokių konkrečiai aplinkybių pagrindu Komisija nusprendė, kad pareiškėjų apskųsta Akto dalis nedaro įtakos jų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia pareiškėjui. Tačiau tokie atvejai turi būti išimtinio pobūdžio, t. y. kai sprendžiant skundo priimtinumo klausimą nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjui kylančių pasekmių nebuvimo.

Komisija nusprendė, kad savarankiškas procesas pagal pareiškėjų 2023 m. vasario 28 d. skundą (toliau – ir Skundas) negali būti inicijuojamas, neatlikdama pareiškėjų skundžiamos Akto dalies, jos priėmimo aplinkybių įvertinimo. Tokiais veiksmais Komisija nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos. Akcentuoja, kad VTPSI 2022 m. gruodžio 22 d. raštas SSVA įrodo VTPSI poziciją, kad už Akto dalyje minimus nepakankamus projektinius sprendinius yra atsakingos ir pareiškėjos. Priešingu atveju, VTPSI nebūtų prašiusi SSVA inicijuoti pareiškėjų veiklos ištyrimo procedūros. Akto dalies, kurioje konstatuota, kad Avariją sąlygojo nepakankami projektiniai sprendiniai, priėmimas neabejotinai sukėlė pareiškėjoms neigiamas materialines teisines pasekmes. Nors pareiškėjos nebuvo įtrauktos į Avarijos priežasčių tyrimą, galiausiai VTSPI, vadovaudamasi Akto dalimi, paprašė SSVA pradėti pareiškėjų veiklos tyrimą. Dėl to, pareiškėjoms kilo konkrečios materialinės teisinės pareigos, įskaitant, pareigą teikti paaiškinimus SSVA dėl VTPSI neva nurodytų teisės aktų pažeidimų priežasčių. Nagrinėjamu atveju Komisija, atsisakydama priimti Skundą, nevertino pareiškėjų motyvų, susijusių su Akto dalies parengimu, pažeidžiant gero viešojo administravimo principą, bei VTPSI prašymu SSVA pradėtu pareiškėjų veiklos tyrimu.

Pareiškėjos skunde teismui pateikia argumentus, dėl kurių, jų manymu, Akto dalis yra neteisėta.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjų skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavo statytojo AB „LTG Infra“ tos pačios dienos pranešimą (toliau – ir Pranešimas), kuriuo pranešta, kad „Kauno mieste geležinkelio ruože Kaunas – Palemonas ribose nuslinko šlaitas. Šlaitas yra nuslinkęs įgyvendinamo projekto „Europinės vėžės „RAIL BALTIC/RAIL BALTICA“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos NR. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: Geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcija.“ (toliau – ir Projektas) ribose (šiuo metu Projekto darbams yra išduota perėmimo pažyma) ir trečiųjų asmenų sklype adresu (duomenys neskelbtini)“.

Inspekcijos viršininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 29 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 8 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 (toliau – ir STR 1.03.01:2016), 20, 23, 26, 27, 28 punktais, Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (toliau – ir Nuostatai), 19.13, 19.15 papunkčiais bei atsižvelgdama į AB „LTG Infra“ Pranešimą, 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė įsakymą Nr. 1V-132 (toliau – 2022 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas), kuriuo sudarė „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai – Palemonas – Kaunas rekonstrukcijos, ties Geležinkelio ruožu Kaunas – Palemonas, nuslinkusio šlaito, avarijos tyrimo komisiją (toliau – ir Tyrimo komisija Nr. 1).

Tyrimo komisija Nr. 1 2022 m. rugsėjo 7 d. atliko patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 4 d. užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2256, kuriuo užfiksuoti patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 21 straipsnio 4 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalimi, STR 1.03.01:2016 28 punktu, 2022-09-09 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1734 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-1734) ir privalomąjį nurodymą Nr. PN-1735 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-1735). Paaiškina, kad vėliau buvo surašyti ir kiti privalomieji nurodymai, t. y. 2022 m. rugsėjo 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1736 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-1736), 2022 m. rugsėjo 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1737 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-1737) ir Nr. PN-1738 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-1738).

Tyrimo komisija Nr. 1, surinkusi ir įvertinusi visą turimą informaciją, duomenis ir dokumentus, 2022 m. gruodžio 13 d. surašė avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-6, kuriame užfiksuota, kad „2022-09-07 Patikrinimo metu apžiūrėtas ,,Rail Baltica“ esamas geležinkelio ruožas Kaunas – Palemonas nuo 32+000 KM iki 32+050 KM, kuriame nuslinko šlaitas, skiriantis geležinkelio bėgius nuo aukščiau esančio ir privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Geležinkelio ruožo rekonstrukcijos darbus atliko rangovas UAB „Autokausta“, o šlaito formavimo darbai užbaigti dar 2019 metų pabaigoje. Nustatyta: Šlaito paviršius yra sutvirtintas sintetiniu tinklu, apželdintas. Grunto nuošliaužos viršutinė dalis patenka į privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Grunto nuošliaužos plotas ~ 296 m². Gruntui atitrūkus nuo šlaito ir nuslinkus žemyn link geležinkelio bėgių, šalia nebaigto statyti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), susiformavo skardis, kurio aukštis siekia ~ 2 metrus. Nuo artimiausios pastato atramos iki skardžio ~ 3 metrai. Ties nuslinkusiu šlaitu išvirtusi tinklinė tvora su stulpais, medeliai augę ant šlaito“. Tyrimo komisijos Nr. 1 padarytos išvados, jog „<...> Įvertinus tai, kad šlaitas, kurio dalis patenka į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuslinko po to, kai rekonstrukcijos metu nuo jo buvo nukastas didelis kiekis grunto, o pats šlaitas padarytas ženkliai statesnis, daroma išvada, kad tai ir lėmė grunto nuslinkimą. Šlaite likęs ir vandeniu prisotintas gruntas neteko šoninės atramos geležinkelio bėgių kryptimi ir nuslinko. Šlaitų rekonstrukcijos metu nuo šlaito buvo pašalinti medžiai, kurie savo šaknimis taip pat buvo sutvirtinę gruntą. Nuslinkimui įtakos turėjo ir neįvertintos šlaitą sudarančio grunto inžinerinės geologinės sąlygos bei nepakankami projektiniai sprendiniai. Apžiūros metu pastebėta, kad šlaite laikosi didelis kiekis vandens, todėl vandens prisotintas gruntas yra ženkliai sunkesnis. Kitose vietose buvo įrengiamos atraminės sienutės, mažinamas šlaito nuolydis, įrengiami drenažai. Įvykio vietoje jokie sudėtingesni sprendiniai, išskyrus maksimalų leistiną nuolydį ir eroziją stabdantį tinklą, pritaikyti nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad Rangovas atliko šlaitų rekonstrukcijos darbus pagal projekto reikalavimus, t. y. nukasė šlaitus, suformavo šlaitų nuolydžius, kurie yra ne mažesni už maksimalius leistinus, taip pat sustiprino šlaitų paviršių geosintetiniais tinklais ir šlaitus apželdino, o visus šiuos darbus patikrino ir savo parašais patvirtino techninis prižiūrėtojas, daroma išvada, kad Rangovas šlaitų rekonstrukcijos darbus atliko tinkamai. <…> Įvertinus tai, kad šlaitas įvykio vietoje atitrūko ir nuslinko net ir Rangovui tinkamai atlikus darbus, daroma išvada, kad šlaito rekonstrukcijos projektiniai sprendiniai buvo nepakankami šlaito stabilumui po rekonstrukcijos užtikrinti. Į rekonstrukcijos projektą nebuvo įtraukti šlaito drenavimo, atraminių sienučių įrengimo, šlaito nuolydžio mažinimo sprendiniai, kurie būtų reikšmingai sustiprinę šlaitą įvykio vietoje. UAB ,,Ekspertika“ 2022-11-18 Statinio dalies ekspertizės akto Nr. SE22-10/10 duomenimis, ,,Rail Baltica“, geležinkelio kelio Kaunas-Palemonas, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nuslinko šlaitas, rytinėje dalyje yra esamos nuošliaužos užuomazgos, plyšiai atsivėrę apie 20 cm. Užpiltas griovys sukeltų sankasos drėkinimą, tai gali turėti įtakos sankasos stabilumui. Tyrimo metu griovys išvalytas, šlaitas stiprinamas, neigiamos įtakos geležinkelio kelio eksploatavimui nėra. Nuošliaužos metu užpylus geležinkelio kelio G/B lataką skirtą paviršinio vandens surinkimui, kilo grėsmė pastatui, esančiam prie nuošliaužos stabilumui. Prognozuojamos pasekmės – kadangi nuošliaužos metu įvyko naujos deformacijos rytinėje šlaito dalyje, gali įvykti nuošliauža rytinėje dalyje“. Akte taip pat pateiktos Tyrimo komisijos Nr. 1 rekomendacijos: „Įrengti atraminę sienutę rytinėje dalyje, ties naujai atsivėrusiais plyšiais ir visame nuošliaužai pavojingame ruože. Iki atraminės sienutės įrengimo stebėti šį ruožą“.

Inspekcijos 2022 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 2D-22953 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 2D-22953) Aktas pateiktas Statybos sektoriaus vystymo agentūrai ir paprašyta įvertinti „projektuotojo – A. I. S.A. (atest. Nr. 8041), projekto vadovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo – J. P. (atest. Nr. 15180 ir Nr. 16475) ir susisiekimo projekto dalies vadovas – R. K. (atest. Nr. 35176) veiklą”.

Inspekcija 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė Statybos sektoriaus vystymo agentūrai raštą Nr. 2D-23341 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 2D-23341), kuriuo nurodė, jog „<...> papildydami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-12-16 raštą Nr. 2D-22953 ,,Dėl informacijos“, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 152.2 punkto nuostatomis, teikiame informaciją ir prašome Jūsų įvertinti projekto ekspertizės rangovo – UAB ,,Ekspertika” (atest. Nr. 3262) ir projekto ekspertizės vadovės V. K. (atest. Nr. 26032), veiklą“.

Inspekcija 2023 m. vasario 2 d. gavo statytojo AB „LTG Infra“ tos pačios dienos pranešimą (toliau – ir Pranešimas Nr. 2), kuriuo pranešta, kad „Kauno mieste geležinkelio ruože Kaunas – Palemonas ribose nuslinko šlaitas“. Inspekcijos viršininkė 2023 m. vasario 9 d. pasirašė įsakymą Nr. 1V-18 (toliau – ir 2023-02-09 įsakymas), kuriuo sudarė „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai – Palemonas – Kaunas rekonstrukcijos, ties Geležinkelio ruožu Kaunas – Palemonas, nuslinkusio šlaito, avarijos tyrimo komisiją (toliau – Tyrimo komisija Nr. 2). Tyrimo komisija Nr. 2 2023 m. vasario 21 d. atliko patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. kovo 1 d. užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-472, kuriuo užfiksuoti patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 punktu, 8 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 21 straipsnio 4 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalimi, STR 1.03.01:2016 28 punktu, 2023 m. vasario 22 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-213 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-213), privalomąjį nurodymą Nr. PN-211 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-211), privalomąjį nurodymą Nr. PN-212 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-212), privalomąjį nurodymą Nr. PN-214 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-214).

Tyrimo Komisija Nr. 2, surinkusi ir įvertinusi visą turimą informaciją, duomenis ir dokumentus, 2023 m. kovo 7 d. surašė avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-1 (toliau – Aktas Nr. 2), kuriame užfiksuota, kad „2023-02-21 Patikrinimo metu apžiūrėtas ,,Rail Baltica“ esamas geležinkelio ruožas Kaunas – Palemonas nuo 31+970 - 32+045 km, kurio ribose nuslinko šlaitas, skiriantis geležinkelio bėgius nuo aukščiau esančio ir privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Geležinkelio ruožo rekonstrukcijos darbus atliko rangovas UAB „Autokausta“, o šlaito formavimo darbai užbaigti dar 2019 metų pabaigoje. Nustatyta: – Šlaito paviršius yra sutvirtintas sintetiniu tinklu, apželdintas. – Grunto nuošliaužos viršutinė dalis patenka į privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Grunto nuošliaužos ilgis ~ 49 m, plotis ~ 21 m. (Pagal 2023-02-03 Nuošliaužos schemą). Gruntui atitrūkus nuo šlaito ir nuslinkus žemyn link geležinkelio bėgių, ties žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), susiformavo skardis, kurio aukštis siekia ~ 2 metrus. Ties nuslinkusiu šlaitu išvirtusi tinklinė tvora su stulpais, medeliai augę ant šlaito“.

Tyrimo komisijos Nr. 2 padarytos išvados, jog „<...> Įvertinus tai, kad šlaitas, kurio dalis patenka į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuslinko po to, kai rekonstrukcijos metu nuo jo buvo nukastas didelis kiekis grunto, o pats šlaitas padarytas ženkliai statesnis, daroma išvada, kad tai ir lėmė grunto nuslinkimą. Šlaite likęs ir vandeniu prisotintas gruntas neteko šoninės atramos geležinkelio bėgių kryptimi ir nuslinko. Šlaitų rekonstrukcijos metu nuo šlaito buvo pašalinti medžiai, kurie savo šaknimis taip pat buvo sutvirtinę gruntą. Nuslinkimui įtakos turėjo ir neįvertintos šlaitą sudarančio grunto inžinerinės geologinės sąlygos bei nepakankami projektiniai sprendiniai. Apžiūros metu pastebėta, kad šlaite laikosi didelis kiekis vandens, todėl vandens prisotintas gruntas yra ženkliai sunkesnis. Kitose vietose buvo įrengiamos atraminės sienutės, mažinamas šlaito nuolydis, įrengiami drenažai. Įvykio vietoje jokie sudėtingesni sprendiniai, išskyrus maksimalų leistiną nuolydį ir eroziją stabdantį tinklą, pritaikyti nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad Rangovas atliko šlaitų rekonstrukcijos darbus pagal projekto reikalavimus, t. y. nukasė šlaitus, suformavo šlaitų nuolydžius, kurie yra ne mažesni už maksimalius leistinus, taip pat sustiprino šlaitų paviršių geosintetiniais tinklais ir šlaitus apželdino, o visus šiuos darbus patikrino ir savo parašais patvirtino techninis prižiūrėtojas, daroma išvada, kad Rangovas šlaitų rekonstrukcijos darbus atliko tinkamai. <...> Įvertinus tai, kad šlaitas įvykio vietoje atitrūko ir nuslinko net ir Rangovui tinkamai atlikus darbus, daroma išvada, kad šlaito rekonstrukcijos projektiniai sprendiniai buvo nepakankami šlaito stabilumui po rekonstrukcijos užtikrinti. Į rekonstrukcijos projektą nebuvo įtraukti šlaito drenavimo, atraminių sienučių įrengimo, šlaito nuolydžio mažinimo sprendiniai, kurie būtų reikšmingai sustiprinę šlaitą įvykio vietoje“.

Akte Nr. 2 taip pat pateiktos Tyrimo komisijos Nr. 2 rekomendacijos: „Nuslinkusio šlaito ribose nuo 31+970 – 32+045 km įrengti atraminę sienutę, ties naujai atsivėrusiais plyšiais ir visame nuošliaužai pavojingame ruože arba efektyviai atstatyti šlaitą taikant priemones, kad situacija ateityje nepasikartotų. Stebėti šį ruožą iki kol bus įgyvendinti šlaito atstatymo darbai. Projekto vadovui, projekto vykdymo priežiūros vadovui, statinio projekto ekspertizės rangovui iš naujo įvertinti statinio projekto sprendinius ir priimti papildomus sprendimus/priemonės, dėl šlaitų sutvirtinimo, kad nesudarytų naujos nuošliaužos“.

Inspekcija, įvertinusi pateiktus dokumentus ir VšĮ ,,Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ 2023 m. balandžio 4 d. raštą, 2023 m. balandžio 19 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-518 (toliau – ir nurodymas Nr. PN-518), kuriuo įpareigojo statytoją AB ,,LTG Infra” iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. „pateikti statinio dalinę ekspertizę ne mažesnės apimties negu nurodyta žemiau pateiktoje užduotyje“.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir teigia, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką nustato STR 1.03.01:2016, kuriuo remiantis, be kita ko, surašyti Aktas ir Aktas Nr. 2.

STR 1.03.01:2016 20.1 papunktyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie įvykusią avariją gavimo Inspekcijos viršininkas statomo statinio avarijos atveju sudaro avarijų tyrimo komisiją. Pagal STR 1.03.01:2016 29.16-29.21 papunkčius avarijos tyrimo komisija: išnagrinėja gautus dokumentus; įvertina gautą su avarija susijusią informaciją; nustato įvykusios avarijos ir galimo jos plitimo priežastis; nustato normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis; nustato asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija; parengia rekomendacijas dėl avarijos padarinių likvidavimo būdų. Atlikusi tyrimą, avarijos tyrimo komisija surašo STR 1.03.01:2016 2 priede nustatytos formos statinio avarijos tyrimo aktą. STR 1.03.01:2016 34 punkte nurodyta, kad informaciją apie nustatytus asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko statinio avarija, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę kvalifikacijos atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus užsiimti atitinkama veikla statybos srityje, Inspekcija teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Dėl avarijos patirtos materialinės žalos nustatymas nėra avarijos tyrimo komisijos kompetencija, ji nustatoma suinteresuotų asmenų iniciatyva ir lėšomis. Nustatyta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka (STR 1.03.01:2016 35 punktas). Pažymi, kad STR 1.03.01:2016 nėra numatyta avarijos tyrimo aktų apskundimo tvarka.

Pabrėžia, kad Akte pareiškėjams nenustatytos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu (pateikiamos tik rekomendacijos), Akte iš esmės pateikiamos avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos kilimo priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad Aktas yra rekomendacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Nurodo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir LVAT praktikoje ir nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022. Atsakovės teigimu, LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022, spręsdamas klausimą dėl Inspekcijos rašto dalies, kuria konstatuota, kad avarijos tyrimo aktai nelaikomi administraciniais sprendimais, teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia įvertino patį avarijos tyrimo aktą ir nurodė, kad „Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Avarijos tyrimo aktų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Avarijos tyrimo aktai, kuriuose niekam nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, yra tik tarpinio konstatuojamojo pobūdžio procedūriniai dokumentai, todėl šiuo atveju negali būti laikomi individualiais administraciniais sprendimais, kurie gali būti skundžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiama Inspekcijos rašto dalis, kurioje konstatuota, jog Avarijos tyrimo aktai, kuriuose Komisija jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, negali būti laikomi administraciniais sprendimais, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti šią Inspekcijos rašto dalį nėra jokio pagrindo“. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Inspekcijos nuomone, vien Akto (ar jo dalies) panaikinimas nesukels pareiškėjams jokių teisinių padarinių ir niekaip neapgins jų teisių dar ir todėl, kad, kaip minėta, 2023 m. kovo 7 d. buvo surašytas Aktas Nr. 2, kuris raštu Nr. 2D-4565 taip pat pateiktas Statybos sektoriaus vystymo agentūrai ir paprašyta „įvertinti projektuotojo – A. I. S. A. (atest. Nr. 8041), projekto vadovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo – J. P. (atest. Nr. 15180 ir Nr. 16475), susisiekimo projekto dalies vadovas – R. K. (atest. Nr. 35176), projekto ekspertizės rangovo – UAB ,,Ekspertika” (atest. Nr. 3262) ir projekto ekspertizės vadovės V. K. (atest. Nr. 26032), veiklą” ir kuris nėra ginčijamas.

Be kita ko, VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ 2023 m. vasario 24 d. sprendimas, kuriuo Inspekcija informuota, jog „<...> SSVA nuomone avarija įvyko galimai dėl neatliktų geologinių tyrimų ir neatlikto šlaito stabilumo tyrimo. Tačiau SSVA negali nustatyti dėl ko įvyko avarija, tą turėjo nustatyti VTPSI, informuodama SSVA“ bei 2023 m. balandžio 4 d. raštas, kuriuo Inspekcija informuota, kad „<...> nepakanka objektyvių duomenų išvados priėmimui”, nurodymas Nr. PN-518, kuriuo statytojas AB ,,LTG Infra” įpareigota iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. „pateikti statinio dalinę ekspertizę ne mažesnės apimties negu nurodyta žemiau pateiktoje užduotyje. Statinio dailinės ekspertizės rangovu negali būti – UAB ,,Ekspertika“ patvirtina dar ir tai, kad Aktas net nėra galutinis, nes jame nėra iki galo padarytų konstatuojamojo pobūdžio išvadų (kaip, pvz., avarijos kilimo priežasčių), todėl priklausomai nuo nurodymo Nr. PN-518 įvykdymo rezultatų gali keistis ir konstatuojamojo pobūdžio informacija.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atsisakytas priimti, teisėtumo bei pagrįstumo.

Inspekcija 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavo statytojo AB „LTG Infra“ Pranešimą, kuriuo buvo pranešta, kad „Kauno mieste geležinkelio ruože Kaunas – Palemonas ribose nuslinko šlaitas. Šlaitas yra nuslinkęs įgyvendinamo projekto „Europinės vėžės „RAIL BALTIC/RAIL BALTICA“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos NR. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: Geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcija.“ (toliau – ir Projektas) ribose (šiuo metu Projekto darbams yra išduota perėmimo pažyma) ir trečiųjų asmenų sklype adresu (duomenys neskelbtini)“.

Inspekcijos viršininkė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė įsakymą Nr. 1V-132, kuriuo sudarė „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai – Palemonas – Kaunas rekonstrukcijos, ties Geležinkelio ruožu Kaunas – Palemonas, nuslinkusio šlaito, avarijos Tyrimo komisiją Nr. 1.

Tyrimo komisija Nr. 1, įvertinusi visą turimą informaciją, duomenis ir dokumentus, 2022 m. gruodžio 13 d. surašė avarijos tyrimo aktą Nr. 1S-6, kuriame užfiksavo, kad „2022-09-07 Patikrinimo metu apžiūrėtas ,,Rail Baltica“ esamas geležinkelio ruožas Kaunas – Palemonas nuo 32+000 KM iki 32+050 KM, kuriame nuslinko šlaitas, skiriantis geležinkelio bėgius nuo aukščiau esančio ir privatiems asmenims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Geležinkelio ruožo rekonstrukcijos darbus atliko rangovas UAB „Autokausta“, o šlaito formavimo darbai užbaigti dar 2019 metų pabaigoje. Nustatyta: Šlaito paviršius yra sutvirtintas sintetiniu tinklu, apželdintas. Grunto nuošliaužos viršutinė dalis patenka į privačiam asmeniui priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Grunto nuošliaužos plotas ~ 296 m². Gruntui atitrūkus nuo šlaito ir nuslinkus žemyn link geležinkelio bėgių, šalia nebaigto statyti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), susiformavo skardis, kurio aukštis siekia ~ 2 metrus. Nuo artimiausios pastato atramos iki skardžio ~ 3 metrai. Ties nuslinkusiu šlaitu išvirtusi tinklinė tvora su stulpais, medeliai augę ant šlaito“.

Tyrimo komisijos Nr. 1 padarė šias išvadas: <...> Įvertinus tai, kad šlaitas, kurio dalis patenka į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuslinko po to, kai rekonstrukcijos metu nuo jo buvo nukastas didelis kiekis grunto, o pats šlaitas padarytas ženkliai statesnis, daroma išvada, kad tai ir lėmė grunto nuslinkimą. Šlaite likęs ir vandeniu prisotintas gruntas neteko šoninės atramos geležinkelio bėgių kryptimi ir nuslinko. Šlaitų rekonstrukcijos metu nuo šlaito buvo pašalinti medžiai, kurie savo šaknimis taip pat buvo sutvirtinę gruntą. Nuslinkimui įtakos turėjo ir neįvertintos šlaitą sudarančio grunto inžinerinės geologinės sąlygos bei nepakankami projektiniai sprendiniai. Apžiūros metu pastebėta, kad šlaite laikosi didelis kiekis vandens, todėl vandens prisotintas gruntas yra ženkliai sunkesnis. Kitose vietose buvo įrengiamos atraminės sienutės, mažinamas šlaito nuolydis, įrengiami drenažai. Įvykio vietoje jokie sudėtingesni sprendiniai, išskyrus maksimalų leistiną nuolydį ir eroziją stabdantį tinklą, pritaikyti nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad Rangovas atliko šlaitų rekonstrukcijos darbus pagal projekto reikalavimus, t. y. nukasė šlaitus, suformavo šlaitų nuolydžius, kurie yra ne mažesni už maksimalius leistinus, taip pat sustiprino šlaitų paviršių geosintetiniais tinklais ir šlaitus apželdino, o visus šiuos darbus patikrino ir savo parašais patvirtino techninis prižiūrėtojas, daroma išvada, kad Rangovas šlaitų rekonstrukcijos darbus atliko tinkamai. <…> Įvertinus tai, kad šlaitas įvykio vietoje atitrūko ir nuslinko net ir Rangovui tinkamai atlikus darbus, daroma išvada, kad šlaito rekonstrukcijos projektiniai sprendiniai buvo nepakankami šlaito stabilumui po rekonstrukcijos užtikrinti. Į rekonstrukcijos projektą nebuvo įtraukti šlaito drenavimo, atraminių sienučių įrengimo, šlaito nuolydžio mažinimo sprendiniai, kurie būtų reikšmingai sustiprinę šlaitą įvykio vietoje. UAB ,,Ekspertika“ 2022-11-18 Statinio dalies ekspertizės akto Nr. SE22-10/10 duomenimis, ,,Rail Baltica“ geležinkelio kelio Kaunas–Palemonas, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nuslinko šlaitas, rytinėje dalyje yra esamos nuošliaužos užuomazgos, plyšiai atsivėrę apie 20 cm. Užpiltas griovys sukeltų sankasos drėkinimą, tai gali turėti įtakos sankasos stabilumui. Tyrimo metu griovys išvalytas, šlaitas stiprinamas, neigiamos įtakos geležinkelio kelio eksploatavimui nėra. Nuošliaužos metu užpylus geležinkelio kelio G/B lataką skirtą paviršinio vandens surinkimui, kilo grėsmė pastatui, esančiam prie nuošliaužos stabilumui. Prognozuojamos pasekmės – kadangi nuošliaužos metu įvyko naujos deformacijos rytinėje šlaito dalyje, gali įvykti nuošliauža rytinėje dalyje“.

Akte pateikiamos Tyrimo komisijos Nr. 1 rekomendacijos: „Įrengti atraminę sienutę rytinėje dalyje, ties naujai atsivėrusiais plyšiais ir visame nuošliaužai pavojingame ruože. Iki atraminės sienutės įrengimo stebėti šį ruožą“.

Pareiškėjai, nesutikdami su Akto dalimi, su Skundu kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Akto dalį ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti tyrimą.

Komisija Sprendimu nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjai siekia Akto dalies panaikinimo ne dėl to, jog jis pats savaime sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, o dėl to, jog tokiu būdu siekia nutraukti Akto išvadų pagrindu viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pradėtą procedūrą dėl pareiškėjų veiklos atliekant atitinkamus „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos darbus. Iš prie skundo pridėto Akto turinio matyti, jog juo niekam nėra suformuluota privalomojo elgesio taisyklių (tik rekomendacijos), nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Aktas savo turiniu iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nėra laikomas individualiu administraciniu sprendimu, taigi ir negali būti skundžiamas Komisijai. Tokia Komisijos pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA526-502/2022).

Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos Sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų Skundo priėmimo klausimą ir jį priimti.

STR 1.03.01:2016 20.1 papunktyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie įvykusią avariją gavimo Inspekcijos viršininkas statomo statinio avarijos atveju sudaro avarijų tyrimo komisiją. Pagal STR 1.03.01:2016 29.16-29.21 papunkčius avarijos tyrimo komisija: išnagrinėja gautus dokumentus; įvertina gautą su avarija susijusią informaciją; nustato įvykusios avarijos ir galimo jos plitimo priežastis; nustato normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis; nustato asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija; parengia rekomendacijas dėl avarijos padarinių likvidavimo būdų. Atlikusi tyrimą, avarijos tyrimo komisija surašo STR 1.03.01:2016 2 priede nustatytos formos statinio avarijos tyrimo aktą. STR 1.03.01:2016 34 punkte nurodyta, kad informaciją apie nustatytus asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko statinio avarija, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę kvalifikacijos atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus užsiimti atitinkama veikla statybos srityje, Inspekcija teikia VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Dėl avarijos patirtos materialinės žalos nustatymas nėra avarijos tyrimo komisijos kompetencija, ji nustatoma suinteresuotų asmenų iniciatyva ir lėšomis. Nustatyta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka (STR 1.03.01:2016 35 punktas).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl Agentūros vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

IAGNTĮ 6 straipsnis nustato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: 1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas; 3) ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai su Skundu į Komisiją kreipėsi, prašydami panaikinti Akto dalį. Iš skundžiamo Akto nustatyta, kad jame pareiškėjams nenustatytos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Akte yra pateikiamos tik rekomendacijos bei avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (duomenys apie statinio avariją, statinio avarijos kilimo priežastys, asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija). Įvertinus priimtą Aktą, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimami, teismas sprendžia, kad toks Aktas negali būti pripažįstamu individualiu teisės aktu, skųstinu Komisijai. Teismo vertinimu, Aktas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo Komisijoje dalyku. Negalima būtų teigti, kad pareiškėjų skundžiamas Aktas visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau, teismo vertinimu, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Pažymėtina, kad prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Paminėtina ir tai, kad Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą akcentavo, kad Aktas net nėra galutinis, nes jame nėra iki galo padarytų konstatuojamojo pobūdžio išvadų (kaip, pvz., avarijos kilimo priežasčių), todėl priklausomai nuo nurodymo Nr. PN-518 įvykdymo rezultatų gali keistis ir konstatuojamojo pobūdžio informacija.

Pareiškėjai skunde teismui akcentuoja, kad Komisija Sprendime nepagrįstai rėmėsi LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022, nes, pareiškėjų teigimu, bylų faktinės aplinkybės nėra tokios pačios. Teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka. LVAT 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-526-502/2022 konstatavo, kad „Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Avarijos tyrimo aktų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Avarijos tyrimo aktai, kuriuose niekam nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, yra tik tarpinio konstatuojamojo pobūdžio procedūriniai dokumentai, todėl šiuo atveju negali būti laikomi individualiais administraciniais sprendimais, kurie gali būti skundžiami teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiama Inspekcijos rašto dalis, kurioje konstatuota, jog Avarijos tyrimo aktai, kuriuose Komisija jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, negali būti laikomi administraciniais sprendimais, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti šią Inspekcijos rašto dalį nėra jokio pagrindo“. Taigi, nepaisant to, kad minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl Inspekcijos rašto teisėtumo, tačiau LVAT pasisakė dėl Avarijos tyrimo akto vertinimo, todėl pareiškėjų argumentai dėl netinkamai pritaikytos teisminės praktikos atmetami. Teismas taip pat nori pažymėti, kad LVAT dėl avarijos tyrimo aktų vertinimo yra pasisakęs ir kitose bylose (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-386-624/2016 ir kt.).

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad Komisija, neatlikdama pareiškėjų skundžiamos Akto dalies, jos priėmimo aplinkybių įvertinimo, skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymi, kad kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

Taigi, Komisija, nustačiusi minėtas aplinkybes, pagrįstai nevertino Akto priėmimo aplinkybių.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 2 d. sprendimas „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21RE-163(AG-155/06-2023) priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir pareiškėjų skundą priimti laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėjos prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjų skundas yra atmetamas, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ ir V. K. skundą atmesti.

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ ir V. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Kaminskas