Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui V. (V.) K., jo atstovei, advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei (prisijungę nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę),

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2637-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2637-2024 V. K. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 6 d. 16:14 val., Varėnos r. sav., magistralinio kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 73,00 kilometre, vairuodamas automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 110 km/h greičiu, kai leistinas greitis 90 km/h, leistiną greitį viršijo 16 km/ val., lenkė transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliu – ir KET) 131.1, 140.1 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje. Už šiuos administracinius nusižengimus V. K. skirta administracinė nuobauda – 170,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis su skundžiamu nutarimu nesutinka iš dalies. Jis neginčija paties administracinio nusižengimo fakto ir (ar) savo kaltės, tačiau šiuo skundu kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. V. K. nurodo, kad jis neginčija jam paskirtos 170 Eur piniginės baudos dydžio ir patvirtino, kad bauda jau yra sumokėta. Jis mano, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, tikslai gali būti pasiekti neskyrus jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Jis sutinka, kad padarė pavojingą teisės pažeidimą, kuris galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes ir jam, kaip pažeidėjui skiriama nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

V. K. nurodė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aukščiau minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Nurodė, kad jis neneigia padaręs administracinį nusižengimą ir nuo pat pradžių pripažino kaltę, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Jis paaiškino, kad buvo išskirtinės aplinkybės, kodėl jis padarė nusižengimą: jo sutuoktinė tuo metu buvo devintame nėštumo mėnesyje, jie važiavo iš Vilniaus į Druskininkus ir žmonai prisireikė į tualetą, ji prašė važiuoti greičiau iki Senosios Varėnos degalinės. Iki jos buvo likę apie 5 km, todėl jis nutarė aplenkti priekyje važiavusį automobilį, lenkdamas nepastebėjo buvusio kelio ženklo ,,Sankryža su šalutiniu keliu“ ir tuoj pat buvo sustabdytas policijos pareigūno. Pareigūnui paaiškinus aplinkybes, jis leido važiuoti iki Senosios Varėnos degalinės, patys atvažiavo iš paskos ir ten surašė protokolą. V. K. nurodė, kad jis neturėjo jokio tikslo nusižengti įstatymui, teisė vairuoti jam labai reikalinga, nes šeimoje auga vyresnis sūnus, kurį reikia vežti į baseiną Vilniuje, kur mokosi plaukti. Šiuo metu jau yra gimusi ir dukra, kurią kaip naujagimę dažnai reikia vežti į gydymo įstaigą, o žmona kol kas vairuoti negali, nes jai buvo darytas Cezaris ir gydytojai du mėnesius nerekomendavo vairuoti. Šiuo metu jis yra vienintelis šeimos maitintojas, o jo darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu. Jis dirba skardininku, ir jam reikia nuolat kas dieną važiuoti pas klientus per dieną nuvažiuoja apie 50 km. Nuo jo namų iki darbo yra apie 10 km. Jo tėtis šiuo metu gyvena vienas, nes sutuoktinė mirė, jo sveikata yra prasta, tad jam tenka rūpintis ir tėvo reikalais, jį veža pas gydytojus. Nors į bylą ir nepateikė dokumentų, tačiau padeda ir tėvo sesei, kuri gyvena viena, vaikų neturi. Netekus teisės vairuoti nors ir trumpam laikui, jis patirtų labai didelių nepatogumų ir apsunkintų labai gyvenimą kitiems jo artimiems asmenims. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti, nors jo teisės vairuoti transporto priemones stažas jau yra pakankamai ilgas, tad nusižengimo padarymo metu neįvertino, koks teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra svarbus. Susiklosčiusioje situacijoje, kai gresia realus teisės vairuoti transporto priemones praradimas, jis suvokė savo veiksmų pasekmes gyvenimo kokybei ir neabejotinai įvertino galėjimo vairuoti reikšmingumą jo paties ir jo aplinkinių gyvenimo kokybei, todėl yra tvirtai pasiryžęs elgtis atsakingai kelyje ir nedaryti naujų KET pažeidimų. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar jis pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, daugiau administracinių nusižengimų nepadarė.

Teismo posėdžio metu V. K. visiškai palaikė savo skundą, jame nurodytus motyvus, prašė jį tenkinti ir papildomai nurodė, kad jis padidino greitį ir aplenkė priekyje važiavusį automobilį, kaip dabar jau aišku, nežymėtą policijos automobilį, tik dėl sutuoktinės prašymo paskubėti iki tualeto. Labai gailisi dėl padarytų nusižengimų, tačiau kartu pažymi, kad jis įvertino buvusią situaciją kelyje, lenkė tik įsitikinęs, kad priekyje nėra kitų transporto priemonių, nesudarydamas jokios avarinės situacijos. V. K. nurodė, kad jis nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, visada stengiasi laikytis taisyklių ir labai gailisi dėl šios situacijos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovė, advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė patvirtino, kad V. K. nėra anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis dirba bendrovėje, į kurią kiekvieną dieną turi važiuoti apie 10 km, o darbo reikalais per dieną nuvažiuoja iki 50 km. V. K. nuo pat pradžių neginčijo padaryto nusižengimo, sutiko, sumokėjo baudą ir gailisi. Jo nusižengimą sąlygojo sutuoktinės nėštumas ir su tuo susiję fiziologiniai dalykai. Jis nepiktybinis pažeidėjas, kuris šiuo metu rūpinasi savo šeima, yra vienintelis jos maitintojas, turi du mažamečius vaikus. Be to jis rūpinasi ir savo senyvu tėčiu bei teta. Jeigu jis netektų teisės vairuoti ir būtų atleistas iš darbo, tai šeimai būtų labai blogai, nes sutuoktinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, kūdikiui dar tik 2 mėnesiai. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, skiriant švelnesnę nuobaudą. Laiko, kad šiuo atveju galima taikyti išimtį ir neskirti teisės vairuoti atėmimo.

Suinteresuotas asmuo J. K. paaiškino, kad jos vyras visada išskirtinai laikosi taisyklių, nustatyto greičio. Šiuo atveju jo nusižengimą sąlygojo jos būsena ir jos prašymas greičiau pasiekti tualetą, kurio jai skubiai prisireikė, būnant 9 mėnesį nėščiai. Prašė atsižvelgti į situaciją, būtinybę jos vyrui turėti vairuotojo pažymėjimą ir administracinio poveikio priemonės jam netaikyti.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas byloje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti skundą jų atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2637-2024 administracinėje byloje palikti nepakeistą ir V. K. skundą atmesti, nurodė, jog jų manymu, skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus.

Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, kad V. K. vairuojamas automobilis lenkia kitą automobilį ir užbaigia lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje V. K. vairuojamas automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Tokiais veiksmais V. K. neabejotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Taip pat tuo pačiu metu jis viršijo leistiną greitį. Kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas tarnybiniu automobiliu, į kurį įmontuota greičio matuoklis PROSAUGA R Nr. 003, metrologinės patikros Nr. 2034121. Nurodytoje atkarpoje leistinas greitis 90 km/ val. greičiu, jis važiavo 110 km/val. greičiu, o įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, leistiną greitį viršijo 16 km/val.

Nurodo, jog V. K. buvo paskirta minimali bauda – 170 Eur ir minimaliam 3 mėnesių terminui atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Atsiliepime Institucija nurodė, kad jie įvertino V. K. nurodytas aplinkybes, jog jis nepažeidinėja KET, šį kartą tai atsitiko dėl gyvenimiškos situacijos, žmonai skubiai prisireikus į tualetą. Įvertinta ir tai, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas vykstant į darbą ir atliekant darbines funkcijas, rūpinantis šeima, vaikų poreikiais ir jo tėvo poreikiais.

Institucija pažymėjo, kad transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas KET reikalavimų. Institucija padarė išvadą, kad konkrečiu atveju asmuo šių KET reikalavimų kaip tik ir neįvykdė.

Atsiliepime Institucija pažymėjo, jog V. K. elgesys, t. y. lenkimas sankryžoje, žinant, kad jam itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones buvo nepateisinamas, nes transporto priemonių lenkimas neleistinoje vietoje dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis kilimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali ir kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis. V. K. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Mano, kad nutarimas Nr. 52-ANR N-2637-2024, administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. neginčija padaręs nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo sušvelninti jam skirtą nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės.

ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą ir numato baudą nuo 12 iki 30 Eur.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

V. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

Vietos, kuriose lenkti draudžiama, nustatytos KET 140.1–140.5 punktuose, t. y.: 1) sankryžos šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose (140.1 punktas); 2) geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų (140.2 punktas); kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias (140.3 punktas); pėsčiųjų perėjose (140.4 punktas); vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (140.5 punktas).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. K., vairuodamas transporto priemonę lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kurioje lenkimas uždraustas pagal KET 140.1 punkto nuostatas. Atlikdamas šį manevrą jis padidino greitį ir tuo pačiu metu viršijo ir leistiną greitį 16 km/val.

Pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. skyrė minimalią piniginę baudą bei minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Kaip matyti iš byloje esančio skundžiamo nutarimo, pareigūnas, skirdamas nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, aptarė nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, nurodė atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Administracinio nusižengimo protokole pareigūnas išdėstė savo motyvus, kodėl jo manymu turėjo būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė, todėl teismas laiko, kad policijos pareigūnas motyvavo nutarime nuobaudos skyrimą.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės numatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

Nors teismas patvirtina, jog institucija pagrįstai konstatavo, kad V. K. padarė administracinį nusižengimą, tačiau skiriant nuobaudą būtina vertinti visas aplinkybes ir asmenybę, ir padaryto nusižengimo aplinkybes, ir kt. V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti. V. K. per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jam 2020 metais buvo paskirta bauda už žvejybos taisyklių pažeidimą (žvejojo draudžiamoje vietoje), paskirta bauda sumokėta. Pareiškėjas gyvena Vilniuje bei dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. liepos 9 d. Jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes pagal darbo funkcijas jis turi nuvykti į vietą pas užsakovą, atlikti reikiamus matavimus ir pateikti juos gamybos vadovui. Pareiškėjas yra išskirtinai gerai charakterizuojamas darbdavio. V. K. charakteristikoje nurodyta, kad darbe jis yra atsakingas, kruopštus, darbštus, nekonfliktiškas, visada linkęs padėti, ne kartą skatintas darbe.

V. K. šeimoje šiuo metu yra susiklosčiusios taip pat išskirtinės aplinkybės, nes į bylą pateiktais dokumentais patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., t. y. skundą padavusio asmens mama. Jo tėtis I. K., kuris yra pensininkas, liko gyventi vienas. Jis turi sveikatos problemų (tai patvirtina pateikti medicininiai dokumentai), todėl turi nuolat lankytis pas gydytojus. Kaip nurodė V. K. jis lanko tėvą, padeda jam apsipirkti, nuveža pas gydytojus ir padeda jam visuose kituose reikaluose. Kaip nurodė V. K., nors jis nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, tačiau nurodė, kad padeda dar ir savo tetai, kuri gyvena Vilniuje viena ir yra jau garbaus amžiaus. Jų šeima turi paėmusi banko kreditą ir kiekvieną mėnesį mokamos nustatytos įmokos bankui. Teismui yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad V. K. sutuoktinė J. 2024 m. balandžio 30 d. pagimdė kūdikį – dukrą Dorotą. Iš dokumentų matyti, kad mamai buvo atliktas Cezario pjūvis ir dėl to nurodytos gydytojų rekomendacijos ko J. K. neturėtų daryti ar vengti, tai taip pat apsunkina visos šeimos gyvenimą. Teismui pateiktas dokumentas, jog (duomenys neskelbtini) mirė ir J. K. tėvas J. R..

Teismas peržiūrėjo ir pateiktą filmuotą medžiagą, iš kurios matyti, kad V. K. važiuoja už nežymėto policijos automobilio, praleidžia priešpriešais važiavusias dvi transporto priemones ir kai nėra jokių kliūčių, nesukeldamas jokio pavojaus eismo dalyviams, aplenkia nežymėtą policijos automobilį sankryžoje.

Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar V. K. paskirta nuobauda atitinka kasacinio teismo suformuotus protingos ir teisingos nuobaudos kriterijus pažymėtina, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi dėl to, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams. Per pastaruosius penkerius metus nėra padaręs administracinių nusižengimų, analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad V. K. nėra linkęs nuolat, piktybiškai ir ypač šiurkščiai pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei teisės normas, kas rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą. Ieškant balanso tarp administracinės nuobaudos paskirties ir jos visiško įgyvendinimo bei galimybės sušvelninti administracinio poveikio priemonę, teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. K. nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus, darbdavio charakterizuojamas ypač teigiamai – V. K. įvardijamas kaip atsakingas ir pavyzdingas darbuotojas, padedantis kitiems. V. K. ne kartą, įvairiais būdais, skatintas darbdavio. Pareiškėjas jau ilgą laiką turi vairuotojo pažymėjimą, teisė vairuoti iš jo niekada nebuvo atimta. Policijos pateiktuose duomenyse matyti, jog V. K. dar buvo baustas 2015 m. spalio 21 d. už greičio viršijimą, tačiau šios nuobaudos galiojimas jau yra pasibaigęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. K. yra socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrindą pagrįstai manyti ir tikėti, kad jam tinkamą ir teisingą poveikį gali daryti švelnesnė negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. nurodęs, kad vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, nes jo dirbamas darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu bei darbas jam yra pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis, jis turi rūpintis visa savo šeima plačiąja prasme.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, nors savaime jis yra itin grubus ir pavojingas nusižengimas, šiuo atveju nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, nes dėl neteisėto lenkimo nekilo jokių padarinių eismo dalyviams. Tokio pobūdžio pažeidimą pareiškėjas padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teismas laiko, kad visi aukščiau nurodyti argumentai yra reikšmingi žmogui, kuris ir teisme tvirtino, kad padarė išvadas dėl savo padaryto nusižengimo, jis labai gailisi, kad nusižengė ir supranta, kad galintys kilti padariniai jam gali būti itin komplikuoti, galintys iš esmės pakeisti jo gyvenimą.

Įvertinus aukščiau aptartas – V. K. asmenybę, jo padarytą administracinį nusižengimą, jo pasekmes apibūdinančias aplinkybes, taip pat dėl jam pritaikytos nuobaudos kilsiančias pasekmes, pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti jį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. V. K., žinodamas apie įstatyme įtvirtintas teisės pažeidimo sankcijas, turi suvokti savo elgesio neigiamas pasekmes, būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir galimus, su tuo susijusius, nepatogumus, ir sprendžia, kad aiškiai suvokta grėsmė netekti teisės vairuoti transporto priemones jo vykdomos veiklos (darbo pobūdžio) kontekste, bus reikšminga aplinkybė atgrasant jį nuo naujų administracinių nusižengimų. Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrai padarys reikiamas išvadas, nedarys naujų administracinių nusižengimų ir jam paskirta švelnesnė nuobauda bus proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir pakankama asmeniui nubausti. Visa tai įvertinus, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-2637-2024, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės keistinas, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirtina švelnesnė nuobauda netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2637-2024 dalį dėl V. K., gimusiam 1983 m. liepos 27 d., skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, ir paskirti V. K. švelnesnę nuobaudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.