Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M., ieškinį atsakovui V. P., dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. Byloje esantys rašytiniai (pateiktas ir vekselio originalas) įrodymai ir šalių pateikti paaiškinimai patvirtina, kad A. P. buvo ieškovės brolis ir atsakovo tėtis. Laidojant A. P., ieškovė su atsakovų laidojimo išlaidų ir planų nederino. Laidojimo išlaidas sudaro 1645 eurų išlaidos D. Š. laidojimo paslaugų firmai „(duomenys neskelbtini)“, 200 eurų giedoriams, 471,60 eurų išlaidos gedulingiems pietums.

Dėl laidojimo išlaidų pritiesimo

3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant laidojimo išlaidų priteisimo iš palikėjo įpėdinių klausimą, teismų praktikoje pasakyta, jog nėra teisės akto, kuris reglamentuoja kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Todėl nagrinėjamos bylos atveju, ieškovei patyrus mirusiojo laidojimo išlaidas, o atsakovui priėmus mirusiojo palikimą, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovas turi prievolę padengti ieškovei dalį jos patirtų išlaidų, proporcingai priimto palikimo daliai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

4. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo kapui sutvarkyti ir laidojimo išlaidoms padengti. Kai įpėdinis tokią teisę įgyvendina, tai įpėdiniui tenkančio turto dalis sumažėja. Šiuo atveju mirusįjį palaidojusi jo sesuo (ieškovė) panaudojo savo asmenines lėšas. Šias lėšas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji turi teisę atgauti iš paveldėtojų, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Dėl šio teismas sprendžia, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 str.), kuriame atsakovas (skolininkas) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 2.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 2 p., 6.1, 6.2 str. CPK 3 str. 6 d.) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628-527/2013).

5. Sprendžiant dėl konkretaus atlygintinų išlaidų dydžio, taikytini teisingumo, protingumo, proporcingumo principai ir atsižvelgtina į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes.

6. Teismas šiame kontekste papildomai pažymi, kad šalių įrodinėjamos aplinkybės dėl ryšio su velioniu (ne)buvimo teisinės reikšmės atlygintinų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų apimčiai neturi, nes prievolė atlyginti šias išlaidas kyla ne iš šalių tarpusavio santykių artimumo, o – iš teisinio fakto, kad atsakovas priėmė atitinkamą velionio tėvo palikimo dalį. Jei jis būtų atsisakęs priimti šią palikimo dalį, proporcingos jai prievolės atlyginti nagrinėjamas išlaidas atsakovas neturėtų. Dėl šios priežasties teismas plačiau dėl atsakovo ir jo velionio tėvo santykių nepasisako.

Dėl reikalaujamų priteisti ir ginčijamų sumų

7. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

8. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

9. Atsakovas teigia, jog jis neturi prievolės atlyginti dalies laidojimo išlaidų ir dėl to, kad jis nebuvo tam davęs sutikimo, su juo tokios išlaidos derintos nebuvo. Dėl atsakovo sutikimo atlyginti laidojimo išlaidas teismas paaiškina, kad toks sutikimas nereikalingas. Tokia išvada darytina, vadovaujantis šio sprendimo 5-6 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir teismo motyvais.

10. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Tad spręstina, kad atsakovas turi pareigą padengti ir išlaidas už mišias bei religines kunigo paslaugas, nes tokios išlaidos patenka į ritualinių paslaugų, o tuo pačiu ir į laidojimo išlaidų kategoriją.

11. Teismo vertinimu, kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-8517-632/2023 pateikta 2023 m. kovo 1 d. D. Š. laidojimo paslaugų firmos „(duomenys neskelbtini)“ laidojimo išlaidų sąmata 1645 eurų sumai ir tos pačios dienos kasos kvitas yra pakankamas įrodymas, sprendžiant, kad „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytas paslaugas suteikė ir jos buvo apmokėtos. Taip pat byloje dalyvavusios šalys patvirtino, jog Šv, mišios vyko „(duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, kovo 2 d. 8 val. Tą patvirtina ir byloje esanti šios bažnyčios išduota pažyma dėl Šv. Mišių už A. laidojimą. Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, jog ieškovė bažnyčiai paaukojo 100 eurų Šv. mišioms už brolį, tačiau teismas sprendžia, jog visuotinai yra žinoma aplinkybė ir visuomenėje nuo seno yra priimtas standartinis elgesys, jog prašant kunigo laikyti Šv. mišias už velionį, bažnyčiai yra aukojama tam tikra suma pinigų, nes bažnyčia yra išlaikoma jos bendruomenės narių tik iš aukų. 100 eurų auka, teismo vertinimu nėra pernelyg didelė ir atsižvelgiant į Šv. mišių pobūdį t. y. mišios laikomos už velionį, yra priimtina. Kita vertus nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato įrodinėjimo standarto, kai įrodinėjant tokio tipo paslaugų suteikimą ir (ar) apmokėjimą vieninteliai pakankami įrodymai yra buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, kad tokios paslaugos galimai buvo nesuteiktos ir (ar) neapmokėtos, turėjo tokį teiginį įrodyti, tačiau to nepadarė. Vien atitinkamos abejonės iškėlimas nesudaro pagrindo atmesti ieškinį nagrinėjamoje dalyje.

12. Prie minėto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė taip pat pridėjo 2023 m. kovo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. MIKR12550, už gedulingus pietus 471,60 eurų sumai. Nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog ši sąskaita buvo apmokėta, tačiau byloje ir nebuvo ginčo dėl to, kad ji nebuvo apmokėta, byloje dalyvavę asmenys aptvirtino, kad gedulingi pietūs vyko, atsakovas neginčijo šios sąskaitos apmokėjimo, iš esmės atsakovas posėdžio metu sutiko su aplinkybe, jog visos ieškovės prašomos išlaidos buvo patirtos, tik nesutiko su ieškinio suma, t. y. suma, kurios ieškovė prašo iš atsakovo. Dėl šio teismas sprendžia, kad labiau tikėtina jog tokia paslauga buvo suteikta ir apmokėta ieškovės, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

13. 2023 m. spalio 3 d. ieškovė taip pat pateikė teismui įrodymus, jog giedoriams, kurių dalyvavimas tokio pobūdžio religinėse apeigose yra visuotinai pripažįstamas ir įprastas, sumokėjo 200 Eur.

14. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų jog ieškovė patyrė 25 Eur išlaidas, už užkandžius, ar kad tokie užkandžiai buvo nupirkti ir patiekti laidotuvių ceremonijoje dalyvavusiems asmenims, taip pat nepateikė ir jokių įrodymų dėl portreto už 30 eurų nupirkimo ar naudojimo laidotuvių ceremonijoje, todėl teismas šioje dalyje ieškinį atmeta kaip neapgrįstą.

15. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog iš valstybės gavo 34,89 eurus, 392 eurus ir 496,38 eurus laidojimo pašalpų iš valstybės, viso 923,27 eurus, kurios yra atimamos iš ieškovės patirtų laidojimo išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas tenkina ieškinį iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisia 1493,33 Eur (1645 Eur + 200 Eur + 100 Eur + 471,60 Eur – 923,27 Eur) laidojimo išlaidų.

Dėl procesinių palūkanų

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie patirtas 400 eurų bylinėjimosi išlaidas susijusias su advokato pagalba. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, net nėra artimos vidurkiui. Ieškinį patenkinus 96,44 proc. dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 385,76 eurų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

19. Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 11 eurų, o už ieškinio pareiškimą teisme sumokėjo 25 eurų žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas 34,71 eurų žyminis mokestis.

20. Teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. P. a. k. (duomenys neskelbtini), 1493,33 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 33 ct) eurų laidojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1493,33 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420,47 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.