Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (buvusių atsakovų) B. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos išsprendus bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurton“ patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo atsakovui mažajai bendrijai „Miško turtai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, patikslintu ieškiniu pašalinant iš proceso atsakovus, bei taikytų vertinimo kriterijų sumažinant bylinėjimosi išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurton“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovų mažosios bendrijos (toliau - MB) „Miško turtai“, B. G. ir R. G. 8000,00 Eur skolos, 10500,66 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas pateikė teismui prašymą, prašydamas priimti patikslintą ieškinį ir iš civilinės bylos pašalinti atsakovus B. G. ir R. G.. Rezoliucija patikslintas ieškinys buvo priimtas, iš proceso pašalinti atsakovai B. G. ir R. G..

4. Buvę atsakovai R. G. ir B. G. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydami priteisti iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl jų įtraukimo į procesą. Kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitą faktūrą, detalizuodami bylinėjimosi išlaidas: susipažinimas su ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimas 450,00 Eur, atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje - 45,87 Eur, PVM mokestis 104,13 Eur; iš viso: 600,00 Eur.

5. Ieškovas UAB „Eurton“ atsiliepime su buvusių atsakovų prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko. Nurodė, kad pateikta PVM sąskaita – faktūra neapmokėta, be to, prašymas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 4 dalimi, kadangi ieškovas nei sumažino, ne atsisakė ieškinio reikalavimų. Ieškovo teigimu, jis reikalavimo nekeitė, o B. G. ir R. G. buvo tik pašalinti iš proceso teismo rezoliucija. Mano, jog buvusių atsakovų prašymo tenkinimui nesudaro pagrindo ir aplinkybė, jog byla nelaikytina tokia, kurioje nebus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, byla nenutraukta, procesas tęsiasi, o šalies pašalinimas iš proceso nėra tapatus reikalavimų atsisakymui. Manė, jog B. G. ir R. G. nėra šios bylos šalys, jie negali naudotis CPK 42 straipsnyje numatytomis teisėmis, t.y. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareikštas neturint tokios teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvusių atsakovų prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas jiems iš ieškovo 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, t. y. po 150,00 Eur.

7. Teismas konstatavo, jog ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį ir pašalindamas atsakovus, įgyvendino dispozityvumo principą, tačiau toks ieškovo naudojimasis savo procesinėmis teisėmis neeliminuoja bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo aplinkybės, kadangi atsakovai bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl ieškovo reikalavimų, o ieškinį patikslino tik sutikus su atsakovų argumentais, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo sutartiniai santykiai. Pažymėjo, jog priešingu atveju būtų pažeisti asmenų lygybės, teisingumo ir protingumo principai.

8. Sumažindamas buvusiems atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur dydžio teismas vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, įvertino parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį), bylos apimtį (1 tomas 192 lapai), teismo posėdžių skaičių (1 parengiamasis teismo posėdis, trukęs 20 minučių), tai, kad byla nebuvo nagrinėta iš esmės, kad advokato ir atstovaujamųjų santykiai tęstiniai būtent tuose santykiuose iš kurių kildintas reikalavimas, aplinkybę, kad byla neišsiskyrė specifiškumu, teisinių klausimų naujumu bei reikalingomis specialiomis žiniomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantai (buvę atsakovai) B. G. ir R. G. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant iš ieškovo 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

9.1. teismas nepagrįstai daugiau kaip aštuonis kartus sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi maksimalus už suteiktą teisinę pagalbą priteistinas advokato teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 2 043,63 Eur (1 892,25 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 151,38 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose);

9.2. vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas neįvertino, jog civilinėje byloje vyko du teismo posėdžiai, kuriuose civilinė byla buvo išnagrinėta ne dėl apeliantų kaltės, o dėl kitų šalių pasyvumo. Nepriklausomai nuo to, kad teismo posėdžiai buvo atidėti, atstovas turėjo jiems ruoštis, todėl atstovui turėjo būti atlyginta ne tik už atstovavimą teisme, bet ir už pasirengimus posėdžiams pagal Rekomendacijų 8.19 punktą;

9.3. nors civilinė byla yra nesudėtinga, tačiau ieškovo reikalavimą solidariems atsakovams sudarė didelė suma, dėl ko, prašė atstovo labai gerai įsigilinti į bylą, neapsiriboti paviršutiniškais teiginiais ir paruošti tokius argumentus, dėl kurių nekiltų nei teismui, nei ieškovui abejonių dėl ieškinio nepagrįstumo. Pažymi, jog dėl nurodytų aplinkybių atsiliepimas į ieškinį yra išsamus, paremtas teismų praktikos analize, o atsiliepimo į ieškinį kokybę pagrindžia ir tolimesni ieškovo veiksmai;

9.4. atsakovai yra pensininkai, todėl jiems 300 Eur suma yra itin reikšminga.

10. Ieškovas UAB „Eurton“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirojo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylos trukmė nebuvo trumpa, byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, atsakovų atstovas parengė tik vieną procesinį dokumentą, o atsakovų nurodytų įrodymų, esančių pas atsakovus, rinkimas, nepareikalavo papildomo laiko ir lėšų sąnaudų. Pažymi, jog liudytojo parengimas teismo posėdžiui, strategijos rengimas pagal formuojamą teismų praktiką nėra procesiniai veiksmai, už kuriuos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Mano, jog teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, kad joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Mano, jog sąskaitos – faktūros turinys neleidžia įvertinti, kiek realiai laiko atsakovų atstovas skyrė civilinei bylai, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisiamą išlaidų dydį apskaičiavo įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį. Pažymi, jog kitos atsakovų nurodomos aplinkybės (pensininkai, streso patyrimas ir pan.) neturi teisinės reikšmės, kadangi teismas, priimdamas procesinius dokumentus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o ne emocijomis ir subjektyvumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra bylinėjimosi išlaidų priteisimas, pašalinus atsakovus iš proceso, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

12. Byloje nekyla ginčo dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pagrindo, atsakovai nesutinka tik su teismo nutarties dalimi, kuria nutarta sumažinti patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, vertina tik apylinkės teismo sprendimo sumažinti bylinėjimosi išlaidas bei tokiam bylinėjimosi išlaidų sumažinimui taikomų faktinių kriterijų pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.

14. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 98 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

15. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį, už kurį rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 1 892,25 Eur (2015 m. II ketv. bruto darbo užmokestis 756,90 Eur x 2,5 koef.), dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, kurių trukmė buvo iki 30 min., todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose pagal Rekomendacijų 8.19 punktą sudaro 75,69 Eur (756,90 Eur x 0,1 koef. x 1 val. (30 min +30 min)); viso maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis sudaro 1 967,94 Eur. Nors Rekomendacijose nurodytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už suteiktą advokato teisinę pagalbą, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką priteisiamos protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, įvertinus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus (2 punktas).

17. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovams priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino faktiškai suteiktas advokato teisinės pagalbos paslaugas (atsiliepimo parengimas, dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje) bei Rekomendacijose nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumas, teisinių klausimų naujumas, reikalingos specialios žinios, aplinkybė, jog byla nebuvo nagrinėta iš esmės ir nenukrypo nuo teismų praktikos.

18. Nors apeliantai nurodo, jog teismas daugiau nei aštuonis kartus sumažino priteistinas advokato teisinės pagalbos išlaidas, tačiau minėtas argumentas neturi teisinės reikšmės vertinant priteisiamų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų teismas vadovaujasi 15 punkte nurodytais kriterijais kaip visuma, todėl aplinkybė, jog priteisiamos bylinėjimosi išlaidos skiriasi kelis kartus nuo rekomenduojamų dydžių dar nesudaro pagrindo konstatuoti teismo išvadų nepagrįstumo.

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti ne dėl atsakovų kaltės, taip pat nesudaro pagrindo vertinti priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio kitaip, nei jas įvertino apylinkės teismas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą sprendžiant dėl advokato teisinės pagalbos dydžių vertinama teismo posėdžio trukmė, o aplinkybė, dėl kurios atidedamas posėdis, teisinės reikšmės neturi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, jog Rekomendacijų 8.19 punkte vienas iš kriterijų numatytas ir pasirengimas teismo posėdžiui, tačiau iš teismui pateiktos 2016-06-21 PVM sąskaitos – faktūros Nr. MPRG/2016/06 matyti, jog advokatas atstovavimą teismo posėdyje įvertino tik 45,87 Eur, neišskirdamas pasirengimo teismo posėdžiams. Taigi nesutiktina su apeliantų argumentu, jog turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą po valandą kiekvienam parengiamajam teismo posėdžiui, kadangi atsakovų atstovas, vertindamas savo darbą, neišskyrė pasirengimo. Be to, jau už dalyvavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose maksimalus atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju sudaro 75,69 Eur, kai tuo tarpu advokatas dalyvavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose įvertino mažesne suma, t. y. 45,87 Eur.

20. Iš byloje esančios 2016 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. MPRG/2016/06 matyti, jog didžiausią dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro susipažinimas su ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimas. Apeliantai įrodinėja, jog dėl išgąsčio prašė advokato įsigilinti į civilinės bylos esmę ir nepasiriboti paviršutiniškais argumentais, todėl parengtas atsiliepimas į ieškinį yra išsamus, paremtas praktikos analize bei sudaro 6 lapus. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog advokato parengtas procesinis dokumentas atitinka apeliantų nurodytus kriterijus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog advokatas yra profesionalus teisininkas, jam keliami didesni profesionalumo kriterijai, todėl advokato teikiamos teisinės paslaugos ir jų kokybė, tarp jų ir procesinių dokumentų parengimas, nepriklauso nuo atstovaujamųjų emocinių išgyvenimų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju didelę reikšmę turi teisinio ginčo pobūdis, specifiškumas, teisinių santykių naujumas, specialių žinių reikalingumas, kuriuos ir įvertino apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

21. Dėl kitų apeliantų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Į esminius argumentus atsakyta, o Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisiamų advokato teisinės pagalbos išlaidų sumažinimo, pagrįstai įvertino faktines aplinkybes bei Rekomendacijose nurodytus kriterijus, todėl teisingai nustatė priteisiamą advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį. Remiantis išdėstytu, atsakovų atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis). Todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų atskirojo skundo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.