Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria buvo uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – bauda 120 MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 80 MGL, t. y. 4000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. balandžio 20 d. 20.50 val. iki 2020 m. balandžio 22 d. 10.13 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta P. J. paskirtos baudos dalis yra 76 MGL, t. y. 3800 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) turto konfiskavimą, konfiskuojant P. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2020 m. gegužės 19 d., apie 14.5 val. Vilniuje, Žarijų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo

Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis automobilio nevairavo. Girtas nevažinėja ir čia ne jo automobilis, patėvio. Jis su vairuotoju tikriausiai susipyko ir vairuotojas išėjo. Neatsimena, kas vairuotojas buvo. Atsimena, kad susipyko, vairuotojas negalėjo jo laukuose numesti ir išeiti. Kai atvažiavo pareigūnai, jis (kaltinamasis) automobilyje buvo vienas, sėdėjo už vairuotojo sėdynės, iš kairės. Taip sėdėjo iki pareigūnai atvažiavo. Jam pasidarė šalta, užsiklojo pledu. Buvo išgėręs, nelabai supranta laiką. Pareigūnas pasibeldė į mašiną, nes buvo užrakinęs. Prakišo ranką ir atidarė pareigūnui duris. Pareigūnas stovėjo prie priekinių durelių, o jis (kaltinamasis) buvo į atlošą atsirėmęs. Nežino, kodėl savo durelių neatsidarė, pareigūnas pasibeldė į priekines. Vaizdo įraše turėtų matytis jo (kaltinamojo) veidas stikle. Jis sėdėjo truputį giliau tarp priekinių sėdynių, ten yra platus atlošas, buvo į jį atsirėmęs ir kalbėjo su pareigūnu. Nežino, kodėl savo durelių neatsidarė. Tiksliai nepamena, ką pareigūnas su juo kalbėjo, paprašė išeiti, ir jis pro galines dureles išlipo. Atsisakė pūsti, nes nevairavo. Neatsimena to kito liudytojo, liudytojų nepažinojo. Gal liudytojai specialiai taip padarė, gal netyčia. Kiek atsimena, žmonės važiavo į parduotuvę. Gal liudytojui pasirodė, kad jis (kaltinamasis) sėdi už vairo.

Kartais kliento paprašo, kad nuvežtų su tuo automobiliu. Turi savo dažyklą, kiekvieną dieną susitinka su kitais žmonėmis. Buvo girtas, gal paprašė ko nors nuvežti jį dažų pažiūrėti. Turi daug klientų, neatsimena, kuris klientas vežė. Atsimena, kad pats nevairavo. Kas vairavo, dabar tiksliai nežino nei pavardės, nei vardo, galvojo, kad K., tačiau K. jam pasakė, kad nevažiuos į teismą, nes tuo metu jo nebuvo Vilniuje. Nebuvo įsitikinęs 100 procentų, kad K. vairavo, bet jie paskaičiavo dienas ir nustatė, kad K. tą dieną buvo išvažiavęs į sodą. Nesupranta, kodėl policininkas nepriėjo, kad nufilmuotų jo veidą. Girdėjo beldimą į langą. Gal susirietęs buvo, nes jam buvo šalta, gal galva buvo atsirėmęs į stiklą, gal miegojo. Buvo ant galinės sėdynės, pareigūnas jį įkalbinėjo išlipti iš automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Iš automobilio išlipo pats pro galines dešines duris. Sėdėjo automobilio gale, nes ten daugiau vietos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Draugė tą dieną jį vežė į darbą, važiavo link parduotuvės (duomenys neskelbtini), pamatė keistai važiuojantį automobilį, jis vingiavo gatvėje, buvo išvažiavęs į priešpriešą, pagalvojo, kad gal koks ratas sprogo. Kai jiems reikėjo sukti į dešinę, tas automobilis kirto juostą ir sukėlė jiems avarinę situaciją, pasukęs jis sustojo prie žolės. Kai jis pasuko ir sustojo prie žolės, jo draugė pravažiuojant pristabdė ir jis pasižiūrėjo į tą žmogų, jis atrodė neblaivus. Atrodė neblaivus, nes manevravo ne taip, per gulinčius policininkus greitai važiavo, ten leidžiamas greitis yra 40 km/val., o jis važiavo gal 60 km/val. Jie paskui jį važiavo, jis manevravo nesaugiai. Jis (R. L.) pasakė draugei, kad ji pristabdytų, galvojo, kad tas automobilis toliau važiuos link (duomenys neskelbtini), bet jis kirto per antrą juostą ir jiems užkirto kelią, nes jie suko į tą pačią pusę. Jie privažiavo prie parduotuvės ir paskambino į policiją, po to grįždamas pamatė policiją ir sustojęs parašė paaiškinimą. Jam atrodo, kad buvo ,,Audi A6“ automobilis, pamena, kad buvo kėbulas C4, pilkos spalvos automobilis. Jis važiavo priešais juos. Automobilyje buvo vienas žmogus. Tai matėsi pro langą, pro priekinius ir galinius langus. Jis atsisuko pasižiūrėti į jį (vairuotoją), kai pravažiavo pro jį. Prie vairo sėdėjo žmogus, kuris yra salėje (kaltinamasis). Tas pats žmogus buvo, kai jis (R. L.) į jį pasižiūrėjo, ir jau kai privažiavo, kai jau buvo policija. Jiems sustojus prie parduotuvės, jis stebėjo tą automobilį, kad niekas iš jo neišliptų ir nepabėgtų. Žmogus sėdėjo automobilyje, buvo atidaręs dureles. Galvojo, kad gal žmogus lips, bet nelipo. Stebėjo automobilį, kol atvyko policija. Nuo jo automobilio iki parduotuvės buvo apie 400 metrų. Kelias tiesus, todėl matė viską. Matėsi, kad stovi automobilis, matėsi, kad atsidaro durys. Patį vairuotoją pamatė, kai jis sustojo ant žolės. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Jis yra įsitikinęs, kad tai kaltinamasis vairavo ir kitų žmonių nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. V. parodė, kad nepamena tikslios datos, bet buvo apie 14.30 val., ji buvo už vairo, vežė draugą į darbą (duomenys neskelbtini). Ten kelias tiesus. Pastebėjo vairuotoją, kuris labai keistai vairavo, persirikiuodavo iš pirmos juostos į antrą ir atvirkščiai. Kadangi yra pradedančioji vairuotoja, pamatė, kad jis važiuoja ne ta puse, pagalvojo, kad galbūt nori sukti į kairę pusę, o jie suko į dešinę pusę, tačiau jis staigiai ją užblokavo, kadangi pasuko į dešinę. Ji užgeso, sustabdė automobilį, labai išsigando, kad trenksis į jį. Tada jis po truputį nuvažiavo ir sustojo ant žolės. Pasakė draugui, kad jis pasižiūrėtų į vairuotoją, nes galbūt jam bloga, jis pasižiūrėjo ir jie nuvažiavo į parduotuvę, kuri yra visai šalimais. Sustoję prie parduotuvės jie vis dar matė stovintį tą kitą automobilį, ji nuėjo apsipirkti ir laukė policijos, kuri labai greitai atvažiavo. Tuomet jie važiavo atgal ir pareigūnas paskambino ir paprašė, kad jie papasakotų, kas įvyko, jie pasakė, kad yra visai netoliese, ir privažiavo prie to automobilio. Ji sustojo šalia to automobilio, o draugas nuėjo aiškintis su policija.

Draugas matė jį, jis dešinėje pusėje sėdėjo, ji negalėjo jo pamatyti. Ji nebuvo išlipusi, stebėjo viską per galinio vaizdo veidrodėlį. Jis vienas išlipo iš automobilio. Nematė, ar daugiau žmonių yra automobilyje. Ji nežiūrėjo į tą vyrą, buvo labai išsigandusi. Jis buvo ilgesniais plaukais, šviesus, su džinsais. Kai jie sustojo prie parduotuvės, ji paėmė piniginę ir nuėjo į parduotuvę, draugas liko lauke. Parduotuvėje ji buvo 5 minutes. Jis maždaug buvo apie 300 metrų atstumu nuo jų. Ji atėjusi iš parduotuvės, draugo paklausė, ar jis vis dar stovi, jis atsakė, kad taip, tuomet sėdo į automobilį, užtruko gal pusę minutės, kol apsisuko į (duomenys neskelbtini), važiavo lėtai, ir pamatė, kaip privažiuoja pareigūnai ir tas vyriškis išlipa. Vyriškis išlipo pro vairuotojo vietą. Ji matė, kaip policija sustojo prie jo, jie buvo su švieselėmis, greitai išlipo ir nuėjo prie žmogaus. Ji matė vieną pareigūną. Pravažiavo tą automobilį ir sustojo už jo, pro galinius langus matė, kaip tas vyras stovėjo ir gestikuliavo. Ji negali tiksliai pasakyti, ar šis asmuo (kaltinamasis) vairavo, ar ne.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad gavo iškvietimą iš budėtojo, kad Žarijų gatve važiuoja ,,Audi“ automobilis, kurio vairuotojas yra greičiausiai neblaivus, tą mato liudytojas. Pagal pranešimą buvo nurodyta vieta, atvažiavo į ją, privažiavo prie automobilio, jis stovėjo kelkraštyje, už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras (kaltinamasis), automobilio salone buvo stipraus alkoholinio gėrimo butelis. Prie jų priėjo liudytojas ir patvirtino vairavimo faktą, raštu išdėstė, kad matė, kaip tas žmogus vairavo. Atsižvelgus į tai, pasiūlė asmeniui pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti vengė, atsisakė, aiškino, kad neprivalo pūsti. Jis (D. A.) jam paaiškino, kad jis privalo, bet vyras vis tiek nesutiko, buvo daug kartų prašyta, reikalauta, tačiau jis atsisakė, todėl pristatė jį į komisariatą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Jis sakė, kad ne jis vairavo, kad tiesiog sėdi. Neatsimena, kad asmuo būtų sakęs, jog kitas asmuo vairavo. Įvykio liudytojas bendravo su jo kolega, o jis su vairuotoju, liudytojo paaiškinimas yra byloje, liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis vairavo, jam abejonių nekilo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 38) D. A. nurodė, kad liudytojas nepertraukiamai stebėjo automobilį. Jis tiesą sakė ikiteisminio tyrimo metu. Automobilyje yra vaizdo kameros, įvykis buvo filmuotas asmens kamera. Body kamerą turbūt jis turėjo, kiek pamena, jis filmavo. Jis neturi galimybės peržiūrėti įrašų. Į sistemą jis nieko nekelia, baigus pamainą kamera įstatoma į tam tikrą vietą ir jis ją ten palieka. Nieko jis papildomai nespaudžia, kamerą įdeda krauti savo darbo vietoje, privalo ją ten palikti, o kas vyksta su įrašu, jis negali tiksliai pasakyti, įrašas kažkur įkeliamas, ir tiek. Jeigu jis turėjo kamerą, tai kolega A. S. neturėjo, nes ekipažas turi tik vieną kamerą. Negali pasakyti, su kuriuo daugiau bendravo kaltinamasis, ar su juo, ar su kolega. Liudytojas buvo priėjęs, pribėgęs iš kažkur. Atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jie jau buvo privažiavę prie stovinčio ,,Audi“ automobilio. Liudytojas atėjo pakankamai greitai, per porą minučių. Nuo tos vietos, kur jis stovėjo, ateinantį liudytoją pastebėjo gal per 20 metrų. Kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje. Jie visuomet paklausia, ir gavo patikinimą iš liudytojo, kad jis automobilį visą laiką nepertraukiamai stebėjo ir jį visą laiką matė. Stengėsi užfiksuoti įvykį, ten kur jis pasisukęs ir žiūri, ten ir kamera filmuoja. Mano, kad automobilio priekinės sėdynės matosi vaizdo medžiagoje, jis buvo priėjęs prie vairuotojo, turėtų salonas matytis, gal ir galą apžiūrėjo.

VĮ Regitra informacija apie kelių transporto priemones patvirtina, kad automobilio ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. B. (b. l. 61).

VšĮ Emprekis 2020 m. gegužės mėnesio leidinio duomenimis, vidutinė transporto priemonės ,,Audi A6“ 2.5 TDI Quattro kaina be PVM yra 1074 Eur, su PVM – 1300 Eur (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad automobilio nevairavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sėdėjo automobilio salone ant galinės sėdynės, prisisegęs saugos diržą; kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo pasakyti, kas jį nuvežė nuo namų. Teisminio nagrinėjimo metu P. J. tvirtino, kad sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo, taip sėdėjo iki atvažiavo pareigūnai; kad automobilį vairavo D. K., kurį prašė apklausti, po to jau savo prašymo nebepalaikė, nes D. K. jam pasakė, kad nevairavo automobilio. Į darbą jį vežė kolega, kurio pavardės neatsimena, bet atsimena, kad jie susipyko ir jis (kolega) išėjo. Negalėjo paaiškinti, kodėl pareigūnui neatidarė savo (t. y. galinių) durelių. Pasak kaltinamojo, liudytojai gal specialiai jį apkalba, o gal netyčia, gal jiems pasirodė, kad jis už vairo sėdi.

Tokie kaltinamojo argumentai vertintini kritiškai, nes visiškai paneigti liudytojų parodymais ir vaizdo medžiaga. T. y. liudytojo R. L. parodymai, kad prieš juos važiavęs automobilis važiavo apie 60 km/val., nesaugiai manevravo, greitai važiavo per greičio mažinimo kalnelius, užkirto jiems kelią, sukeldamas avarinę situaciją, kuo sukėlė įtarimą, ir kai jo draugė pristabdė jiems pravažiuojant pro tą jau sustojusį automobilį, jis (R. L.) pažiūrėjo į vairuotoją, tai buvo kaltinamasis ir jis atrodė neblaivus. Jiems sustojus prie parduotuvės, jis liko ir tą automobilį stebėjo nepertraukiamai, kad iš jo niekas neišliptų ir nepabėgtų, žmogus sėdėjo automobilyje, buvo atidaręs dureles, bet neišlipo. Nuo to automobilio iki parduotuvės apie 400 metrų, tiesus kelias, liudytojas viską matė, yra įsitikinęs, kad kitų žmonių automobilyje nebuvo. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja K. V., kuri, nors ir nematė, kas vairavo, tačiau patvirtino, kad automobilis ,,Audi A6“ pilkos spalvos labai keistai manevravo, nuolat persirikiuodavo iš vienos eismo juostos į kitą, užkirto jiems kelią, o kai jis sustojo ant žolės, ji paprašė kartu važiavusio draugo (R. L.), kad pažiūrėtų į vairuotoją, ir jis pažiūrėjo. Sustoję prie parduotuvės, jie vis dar matė stovintį tą automobilį, draugas liko lauke, į parduotuvę nėjo. Taip pat ji matė, kaip prie automobilio priėjo pareigūnai ir pro vairuotojo vietą išlipo vyriškis. Liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog pagal pranešimą buvo nurodyta vieta, atvažiavo į ją, privažiavo prie automobilio, kuris stovėjo kelkraštyje. Už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, automobilio salone buvo stipraus alkoholinio gėrimo butelis. Prie jų priėjo liudytojas ir patvirtino vairavimo faktą, raštu išdėstė, kad matė, kaip tas žmogus vairavo. Atsižvelgę į tai, pasiūlė asmeniui pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti vengė, atsisakė, aiškino, kad neprivalo pūsti. Vairuotojui paaiškino, kad jis privalo tikrintis blaivumą, bet šis vis tiek nesutiko, buvo daug kartų prašyta, reikalauta, tačiau jis atsisakė. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Taip pat ir liudytojas A. S. nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą rado stovintį automobilį, kuriame buvo tik vienas asmuo, vairuotojas, kuris tikrai sėdėjo vairuotojo vietoje ir išlipo pats. Jis (A. S.) buvo priėjęs prie vairuotojo pusės, o ne prie keleivio, matė vairuotoją vairuotojo vietoje. Taigi iš liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, jog jie yra nuoseklūs ir papildo vienas kitą. Byloje nenustatyta jokio pagrindo manyti, kad liudytojai pažinojo kaltinamąjį, kad yra kažkokių priežasčių jiems kaltinamąjį apkalbėti, duoti jam nenaudingus parodymus. Liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. S. stovi prie vairuotojo durelių. Nors vaizdo įraše nėra užfiksuota, pro kur išlipa P. J., filmuojantis asmuo neprieina prie automobilio ir todėl nematyti, kur būdamas automobilyje sėdi kaltinamasis, tačiau iš A. S. veiksmų akivaizdu, kad asmuo, esantis automobilyje, sėdi vairuotojo vietoje. A. S. gana ilgai stovi prie vairuotojo durelių ir bendrauja su viduje esančiu asmeniu. Kad tas asmuo (kaltinamasis) sėdi vairuotojo vietoje, abejonių nėra, nes nenustatyta pagrindo manyti, kad pareigūnas, nustatęs, jog asmuo sėdi gale, vis tiek stovėtų prie vairuotojo durelių, būtent į šių durelių langą žiūrėtų ir kalbėtų į vairuotojo pusę. Pats kaltinamasis patvirtino, jog kitų asmenų automobilyje nebuvo. Jo versija, kad jis kalbėjo su pareigūnu per tarpą tarp priekinių sėdynių, nepaaiškina, kodėl jis nekalba pro galinį langą, juolab, kai pats pareigūnas net neprieina prie galinių durelių, o, kaip minėta, kalba su asmeniu, sėdinčiu vairuotojo vietoje. Kritiškai vertintinos ir kaltinamojo versijos, kurios teisminio nagrinėjimo metu keitėsi dėl neva vairavusio asmens. Iš pradžių kaltinamasis kategoriškai tvirtino, kad vairavo D. K., kuris automobiliui sustojus kažkur išėjo. Po to, kai liudytojas kelis kartus neatvyko į teismo posėdžius, kaltinamasis šią versiją pakeitė, nurodė jau neatsimenantis, kas vairavo, nes D. K. jam pasakęs, kad negalėjo vairuoti. Taigi kaltinamojo parodymai, priešingai nei liudytojų, yra nenuoseklūs, nepavykus iškviesti liudytojo, atsirado kita versija, jog galimai jį pavežė klientas, kodėl jį paliko automobilyje, nežinojo, teigė, kad galimai jie susipyko, ir pan.

Tai, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina ir surašytas neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad yra nustatyti tokie neblaivumo požymiai: sklindantis alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (tai patvirtina ir vaizdo įrašas), taip pat tai, kad asmuo atsisakė tikrinti blaivumą. Aptarti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitus patvirtina ir papildo, todėl remiantis jais neabejotinai nustatyta, kad P. J. 2020 m. gegužės 19 d., apie 14.5 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog P. J. vairavo būdamas neblaivus, nes baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo, nustačius jam neblaivumo požymius, atsisako tikrintis blaivumą.

Dėl bausmės

P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas P. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, tame tarpe už analogišką nusikaltimą (b. l. 35-38), baustas administracine tvarka, tame tarpe už vairavimą transporto priemonių būnant neblaiviam (2015 m. – 2,80 promilės, 2018 m. – 1,22 promilės), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 70-71), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos P. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, ypač tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, padarė analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo nenorą taisytis. Todėl manytina, kad švelnesnės bausmės jam jokio poveikio nepadarė ir nepadarys, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. J. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Kadangi jis dirba, turi du mažamečius vaikus, bausmės vykdymas atidėtinas, kaltinamajam skirtini įpareigojimai išklausyti kursą apie alkoholio daromą žalą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Kadangi nusikaltimas padarytas dienos metu, manytina, netikslinga skirti papildomų įpareigojimų būti nakties metu namuose ar neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, P. J. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 19 d., 15.00 val., iki 2020 m. gegužės 20 d., 11.46 val. (b. l. 50, 57), t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors P. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teismas nėra saistomas šios aplinkybės, kadangi paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė apima laikotarpį, per kurį jis ir negalės įgyti teisės vairuoti. Pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad P. J. neblaivus vairavo mieste, apie 14.5 val., kuomet eismas yra intensyvus, nusikaltimą padarė praėjus mėnesiui po sulaikymo darant analogišką nusikaltimą, anksčiau už analogiškus teisės pažeidimus baustas ir administracine tvarka, darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl P. J. apsvaigus nuo alkoholio vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, ir turi būti konfiskuotas. Tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo automobilį, nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o kitam asmeniui – A. B., o byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, jog kaltinamasis panaudos automobilį įstatymo uždraustai veikai daryti, – vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59), – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (iš Body kameros, b. l. 16) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti P. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 19 d. 15.00 val. iki 2020 m. gegužės 20 d. 11.46 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant P. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą – apie alkoholio daromą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti P. J. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso7 2 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. J. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.