Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moment Credit“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje – įteikiant kartu su juo gyvenančiam tėvui V. S., tačiau atsakovo atsiliepimas per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Teismo nustatytos aplinkybės.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. kovo 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 347,54 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius grąžinti ieškovui 347,54 Eur dydžio kreditą ir 256,91 Eur dydžio kredito kainą, kredito grąžinimo diena – 2015 m. kovo 8 d., įmokos dydis – 25,19 Eur, įmokų skaičius – 24. Ieškovė minėtą kreditą pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą, iš kurios buvo gautas atsakovo registracijos mokestis, mokėjimo paskirtyje pakartodamas pagrindines specialiąsias sąlygas, su kuriomis atsakovas sutiko. Nuo 2013 m. liepos 8 d. atsakovas įmokų pagal sutartį neatliko, todėl 2013 m. liepos 8 d. atsakovui, registracijos metu nurodytu telefono numeriu, buvo išsiųsta trumpoji žinutė dėl tinkamo sutarties įsipareigojimų vykdymo. Vėliau ieškovė ne kartą informavo atsakovą Sutartyje numatytu būdu (trumposiomis žinutėmis) apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, tačiau atsakovas jokių mokėjimų neatliko, į trumpąsias žinutes, primenančias apie įsipareigojimų vykdymą nereagavo, liko skolingas ieškovei 322,94 Eur negrąžinto kredito ir 205,99 Eur nesumokėtos kredito kainos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas minėtą įsiskolinimą ieškovei būtų apmokėjęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito įmokų bei kredito mokesčio nemokėjo. Ieškovės pateiktas atsakovo įsiskolinimas pagal Vartojimo kredito sutartį yra pagrįstas šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 322,94 Eur negrąžinto kredito ir 205,99 Eur nesumokėtos kredito kainos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 317,31 Eur palūkanų. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turės atlyginti ieškovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, o nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos metinę normą, kuri pagal sutartį yra 79,24 procentų. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius ne už visą vėlavimo laikotarpį, o tik už paskutinius 12 mėnesių. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau įstatymas teismui suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti bei spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovė privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 % dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovei priteistini 29,06 Eur dydžio nuostoliai (322,94 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

III. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 557,99 Eur (322,94 Eur + 205,99 Eur + 29,06 Eur = 557,99 Eur) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 19,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 65,94 % ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 12,53 Eur žyminio mokesčio (12,53 Eur x 65,94 %).

Teismo turėtos pašto išlaidos nesudaro 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos priteistinos sumos, jeigu jos procesiniuose dokumentuose ar jų prieduose buvo nurodytos litais, pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515,

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 557,99 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 99 ct) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

– 12,53 Eur (dvylikos eurų 53 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.