Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. D. (Č. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. D. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. 10 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 10 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždamas pakabinamą spyną, įsibrovė į I. P. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį pirmiau nurodytu adresu, iš kurio patalpų pagrobė S. V. priklausantį turtą: 150 eurų vertės televizorių; 200 eurų vertės televizoriaus priedėlį; 80 eurų vertės elektrinį tepalinį radiatorių; 40 eurų vertės elektrinį spyruoklinį radiatorių bei du plastikinius žibintuvėlius, kurių vieno vertė 3 eurai – viso už 6 eurus ir tokiais savo veiksmais, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, S. V. priklausantį viso 476 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Č. D. savo kaltės nepripažino visiškai, nurodė, kad vogti tikrai nevogė, o vaikščioti tikrai vaikščiojo ten daug kartų, pieno ėjo imti, kartais buvo atėjęs pasiskolinti pinigų. Televizorių iš jo paėmė ir atidavė, televizorius buvo jo, televizorių taksi atvežė namo. O dėl radiatorių, ant jo parašyta kieno jis, jie visi pagaminti kaip valstybiniai, gamykliniai. Jam visi radiatoriai atrodo vienodi ir dabar turi vieną baltą, ant ratukų. Elektrinį spiralinį radiatorių irgi turėjo tik jam atrodo perdegė jis. Televizorių jam grąžino, tik radiatorių negrąžino. Dėl radiatorių pasakė, kad jam nereikia jų, nes dar turi, važiuoti jų atsiimti nenorėjo. Gal pas nukentėjusiąją tokie patys buvo radiatoriai, iš kur jis gali žinoti. Dėl piršto anspaudo buvo anksčiau atėjęs į jų namus, pirko šieną, jie turėjo triušių ir ožką. Gal tuomet paliko. Jau neprisimena kada lankėsi, kai pardavė jie karvę, jau neatsimena. Buvo gal 2018-2019 metais. Buvo atėjęs šieno pirkti. Šieną pirko sau. S. tėvas J. pigiai parduodavo šieno, karvės jau nebuvo. Prieš 6–7 metus čia gal buvo. Taip negali būti, kad liudytojas jį atpažino, nes tuo metu jis neateidinėjo, nebuvo pas ką eiti. Jis užeidavo į namus pas nukentėjusiosios tėvus, atsisėsdavo ant kedės kol pieną ruošdavo. Virtuvėje sėdėdavo. Gale mažoje patalpoje. Kambaryje negali būti jo pirštų atspaudų ant rozečių. Prisimena, kad ėmė iš jo pirštų anspaudus tyrėjai. Buvo nuėmęs pirštines, kam jam lįsti prie tos rozetės. Radiatoriai negalėjo būti pajungti, nes ten niekas negyvena. Atsitiktiniais darbais užsiima, taip užsidirba pragyvenimui, geras statybininkas yra. Radiatorius jam būna kiti žmonės atiduoda, elektra brangi, tai sako jei reikia, imk. Turi du televizorius, dabar turi tik du radiatorius, tepaliniai radiatoriai abu. Jie veikiantys. Kam jam 10 tų radiatorių. Jam niekas nedavė tų radiatorių, kurie iš jo buvo paimti, jis juos pirko už pinigus, prieš 5 metus kažkur. Ne jis tose nuotraukose, nes jis nėra toks senas. Neatpažįsta savęs vaizdo įrašuose. Ten kažkoks labai greitas, jaunas žmogus.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2184718-24 patvirtina, jog rankos piršto pėdsakas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2023 m. gruodžio 11 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), yra paliktas Č. D. kairės rankos nykščiu. Teisiamojo posėdžio metu parodžius nukentėjusiajai įvykio vietos apžiūros metu darytas nuotraukas, S. V. parodė, kad Č. D. piršto atspaudas buvo rastas kaip tik ant tos rozetės, į kurią buvo įjungtas pagrobtas radiatorius. Tai yra prailgintuvo rozetė, bet pats prailgintuvas prie maitinimo šaltinio nebuvo prijungtas. Atsakydamas į klausimus dėl įvykio vietoje rastų jo pirštų atspaudų, kaltinamasis nurodė, kad jau seniai, prieš 6–7 metus ateidavo pas nukentėjusiosios tėvus pirkti šieno ir pieno, sėdėdavo tuomet virtuvėje. Į teismo klausimą, kaip tuomet jo piršto atspaudas atsirado ant rozetės, Č. D. atsakyti negalėjo, nurodė, kad to negali būti.

Vertindamas pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog į nukentėjusiosios namą buvo įsibrovęs būtent kaltinamasis, kuris, šio įsibrovimo metu, pagrobė S. V. priklausantį turtą, kurio dalis vėliau buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. 10 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 10 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Č. D., (duomenys neskelbtini), išlauždamas pakabinamą spyną, įsibrovė į I. P. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio patalpų pagrobė S. V. priklausantį turtą, t. y. 150 eurų vertės televizorių, 200 eurų vertės televizoriaus priedėlį, 80 eurų vertės elektrinį tepalinį radiatorių, 40 eurų vertės elektrinį spyruoklinį radiatorių bei du plastikinius žibintuvėlius, kurių vieno vertė 3 eurai – viso už 6 eurus ir tokiais savo veiksmais, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, S. V. priklausantį viso 476 eurų vertės turtą. Teismas taip pat sprendžia, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis suprato, jog, įsibrauna į svetimas patalpas bei pagrobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Č. D. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę Č. D. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį Č. D. charakterizuojančius, duomenis – du kartus baustas administracine tvarka įspėjimu (b. t. 1, b. l. 176–177), neteistas (b. t. 1, b. l. 175), pasak paties Č. D. dirba atsitiktinius darbus. Byloje nėra duomenų apie Č. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes (buvo įsibrauta į gyvenamąją patalpą, žinant, kad tuo metu viduje nebuvo kitų asmenų), pagrobto turto vertę, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo būdą, sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu jam skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmė – 40 parų areštas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatant, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, nebūtinai pirmą kartą, galima atidėti bausmės vykdymą, taip pat aiškiai nustatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas Č. D.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Minėta, kad Č. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs. Byloje nėra kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. po 2023 m. gruodžio 11 d., būtų daugiau pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Administracine tvarka baustas tik įspėjimais už tai, kad gyvena neturėdamas Lietuvos Respublikos piliečio paso ar asmens tapatybę patvirtinančios kortelės, tačiau teismo posėdyje nurodė, kas stengiasi susitvarkyti dokumentus, kreipėsi jau į Migracijos tarnybą.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismas sprendžia, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam Č. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikaltimo padarymas sukelia pačiam kaltininkui.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, Č. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, Č. D. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) gauti jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) gavus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas Č. D. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, tuo atveju, jei Č. D. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019, išaiškinta, kad draudikai gali būti civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje teikdami subrogacinius reikalavimus.

ADB „Gjensidige“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 370 eurų turtinę žalą iš įtariamojo (kaltinamojo). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 2 d. 10 val. iki 2023 m. gruodžio 11 d. 10.10 val. buvo įsibrauta per uždarytas duris į vieno aukšto medinį namą, adresu (duomenys neskelbtini). ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu buvo draustas šis turtas, todėl ADB „Gjensidige“ išmokėjo 370 Eur draudimo išmoką. Pastarąsias aplinkybes patvirtina teismui kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai (b. t. 1, b. l. 73?75). Išmokėtą draudimo išmoką sudarė: 150 Eur už pagrobtą televizorių; 200 Eur – už ryšio stiprintuvą; 80 Eur – už elektrinį šildytuvą (b. t. 1, b. l. 75). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pakvitavimą nukentėjusiajai, jai patvirtinus, kad tai yra iš jos pagrobtas turtas, buvo grąžinti abu pas Č. D. rasti radiatoriai – elektrinis tepalinis ir elektrinis spyruoklinis (b. t. 1, b. l. 145). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino šią aplinkybę. Esant šioms aplinkybėms, ADB „Gjensidige“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant šiai draudimo bendrovei iš Č. D. 290 Eur, t. y. minusuojant rasto ir nukentėjusiajai grąžinto elektrinio šildytuvo vertę (80 Eur).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam Č. D. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 341,67 eurų, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nemoka proceso kalbos, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ilgą laiko tarpą oficialiai niekur nedirba, negauna jokių kitų išmokų ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Č. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakabinamos spynos nuolaužos, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais – dpl. Nr. 1 nuo dėžutės „Rich Girl“, dpl. Nr. 2 nuo rozetės su laidu ir daktiloskopinė kortelė, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

Č. D. (Č. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 10 punktais, 7 dalimi, Č. D. (Č. D.), atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant Č. D. (Č. D.) arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; per tris mėnesius nuo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento gavimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Č. D. (Č. D.) ADB „Gjensidige“ naudai 290 eurų (du šimtus devyniasdešimt eurų) patirtai žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl Č. D. (Č. D.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Č. D. (Č. D.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakabinamos spynos nuolaužas, daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais – dpl. Nr. 1 nuo dėžutės „Rich Girl“, dpl. Nr. 2 nuo rozetės su laidu ir daktiloskopinę kortelę, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.