Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. kaltinama tuo, kad 2021 m., laikotarpiu nuo balandžio 1 d., apie 10.04 val., iki balandžio 12 d., apie 15.15 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės, eidama kiekvieną dieną į parduotuvę, slapta pagrobė: keturis butelius, po 0,5 l talpos, vyno „Debesėlis baltas“ (21 % stiprumo), kurių vertė 8,62 Eur (vieno butelio, 0,5 l talpos, vyno „Debesėlis baltas“ vertė 2,15 Eur); penkiolika butelių, po 0,5 l talpos, vyno „Debesėlis baltas“ (15 % stiprumo), kurių vertė 25,05 Eur (vieno butelio, 0,5 l talpos, vyno „Debesėlis baltas“ vertė 1,67 Eur); penkis butelius, po 0,5 l talpos, vyno „Katiuša“, kurių vertė 11,25 Eur (vieno butelio, 0,5 l talpos, vyno „Katiuša“ vertė 2,25 Eur); keturis butelius, po 0,2 l talpos, degtinės „Lietuviška auksinė“, kurių vertė 12,05 Eur (vieno butelio, 0,2 l talpos, degtinės „Lietuviška auksinė“ vertė 3,012 Eur); dvidešimt du butelius, po 0,2 l talpos, degtinės „Stumbro klasikinė“, kurių vertė 60,16 Eur (vieno butelio, 0,2 l talpos, degtinės „Stumbro klasikinė“ vertė 2,734 Eur); trisdešimt butelių, po 0,35 l talpos, degtinės „Originali lietuviška auksinė“, kurių vertė 151,00 Eur (vieno butelio, 0,35 l talpos, degtinės „Originali lietuviška auksinė“ vertė 5,03 Eur); keturis butelius, po 0,2 l talpos, degtinės „Originali lietuviška“, kurių vertė 10,94 Eur (vieno butelio, 0,2 l talpos, degtinės „Originali lietuviška“ vertė 2,73 Eur), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ padarydama 279,07 Eur turtinę žalą.

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio mėnesį, berods ryte, jai dirbant į parduotuvę atėjo (duomenys neskelbtini) apylinkės gyventoja G. S.. Tuo metu ji stovėjo prie šaldytuvo, netoli nupigintų prekių skyrelio, prie kurio priėjo G. S. ir dairėsi prekių. Ji pasiūlė jai nupigintą prekę, ši pasiėmė ją ir nuėjo susimokėti prie kasų. Po kurio laiko, tą pačią dieną, atėjusi į parduotuvę G. S. vėl dairėsi prekių atpigintų prekių skyrelyje. Ji atėjo nuo alkoholių gėrimų skyriaus. G. S. buvo apsirengusi kaip ir prieš tai – rudos spalvos striuke ir raudona kepure. G. S.pasiėmė dėžutę kiaušinių ir ji pastebėjo, kad jos striukės, berods kairės pusės, kišenėje matosi išlindusi degtinės butelio viršutinė dalis (kaklas). Ji pradėjo stebėti G. S., o ši pasiėmė kiaušinius ir nuėjo prie kasos, kurioje dirbo I. K.. G. S. susimokėjo tik už kiaušinius. Ji pasiteiravo, ar G. S. daugiau už nieką nesumokėjo. Tuomet I. K. paklausė G. S., ar ši neturi daugiau prekių, bet ši atsakė, kad neturi. I. K. pasakė, kad mato pas ją kišenėje degtinės butelį. G. S. išsitraukė butelį iš kišenės ir atidavė pardavėjai. Neprisimena, koks degtinės butelis tai buvo. Liudytoja su L. P., kuri tuo metu pavadavo parduotuvės vadovę, peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad G. S. jau ne pirmą kartą pavagia alkoholinius gėrimus iš parduotuvės, kartais į parduotuvę ateina net kelis kartus per dieną. Iki šio įvykio ji nėra pastebėjusi, kad G. S. būtų ką nors pavogusi. Žino, kad, berods, kitą dieną po įvykio, G. S.vėl pagavo vagiant alkoholinius gėrimus (b. l. 71-72).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Žino, kad G. S., jos vardo nežino ir jos asmeniškai nepažįsta, yra (duomenys neskelbtini) gyventoja. 2021 m. balandžio viduryje, jai dirbant kasoje, prie kasos priėjo G. S., kuri turėjo kažkokią prekę, gal kiaušinius, ar kelias prekes, bet ne degtinę. Tuo metu prie jos priėjo kolegė D. B., kuri pasakė, kad matė, kaip G. S. paėmė nuo lentynos degtinės butelį ir įsidėjo jį į kišenę. D. B. pasakė, kad reikia stebėti, ar G. S. susimokės už degtinės butelį. G. S. padavė savo prekes, tarp kurių nebuvo degtinės butelio, ir už jas susimokėjo. Tuomet ji pasilenkė ir pamatė, kad G. S. striukės kairėje kišenėje kyšo degtinės butelio kaklelis, ji paklausė, ką ji turi kišenėje, bet ši nieko nerodė. Ji tikrai matė, kad G. S. kišenėje turėjo degtinės butelį, bet neprisimena, kokios talpos. Pokalbis su G. S. vyko keletą minučių, ji vis nedėjo degtinės butelio, bet galiausiai krapštydamasi kišenėje ištraukė ir padėjo ant prekystalio butelį degtinės, jo pavadinimo ir talpos neprisimena, ir išėjo iš parduotuvės. Policijai apie įvykį nepranešė, nes butelis nebuvo pavogtas. Kiek žino, kitą dieną po įvykio G. S. vėl bandė pavogti mažesnį butelį degtinės, tačiau nepavogė, nes jos su kitomis pardavėjomis nuo to laiko pradėjo ją stebėti. Šiuo metu G. S. į parduotuvę užeina labai retai. Žino, kad po įvykio, kolegė L. P. peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad G. S. kiekvieną dieną vogė degtinę (b. l. 83-84).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. S. pateikė DVD laikmeną, kurioje įrašyti parduotuvės vaizdo įrašai ir nuotraukos, įgaliojimą atstovauti įmonę, G. S. paaiškinimą inventorizacijos aprašą Nr. 3T00676, nurašymo aktą Nr. 3N16506 (b. l. 28-29, 31-33).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta liudytojos V. S. pateikta DVD laikmena, kurioje įrašyta 50 aplankalų, kurių kiekviename yra vaizdo įrašas ir nuotrauka (b. l. 44-49).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Užėjus į parduotuvę, priešais matomos dvi kasos, toliau už jų prekybos salė. Žiūrint nuo durų pusės, dešinėje pusėje stovi „(duomenys neskelbtini)“ bankomatas ir taromatas. Virš taromato įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri atsukta į kasas. Toliau už taromato matomas alkoholio skyrius. Alkoholio skyriuje, žiūrint nuo taromato, palei sieną stovi šaldytuvai su gėrimais, toliau stovi stelažai su alkoholiu, kurie susideda iš 6 lentynų. Salėje ant palečių stovi sukrautos pakuotės įvairių silpnųjų alkoholinių gėrimų, taip pat gėrimai sukrauti ir metalinėje keturių skyrių lentynoje. Stelaže, maždaug ties viduriu, į lentynas yra sukrauta įvairių rūšių ir firmų degtinė. Trečioje lentynoje, skaičiuojant nuo viršaus ir žiūrint iš kairės pusės į dešinę, sukrauta degtinė „Lithuania“. Kairiau 0,5 litrų, toliau 0,7 litrų ir 1 litrų talpomis. Lentynoje žemiau sukrauta „Stumbro“ klasikinė degtinė, 0,2 l talpos, toliau sukrauta degtinė „Lithuania“, 0,2 l talpos. Dešinėje pusėje, kur pasibaigia degtinė ir prasideda vynai, apatinėje lentynoje yra matomi aromatizuoti vynų buteliai „Katiuša“, o toliau – „Debesėlis“ (b. l. 22-26).

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 5 MGL (250 Eur), kai pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Baudžiamojo proceso įstatymu yra priimta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis ( Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-478/2020).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019).

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, kaltinimas G. S. iš esmės grindžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo įrašais iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šios parduotuvės darbuotojų liudijimais ir inventorizacijos aktu.

Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus, pavogti galėjo ir kiti asmenys, ne tik kaltinamoji. Liudytojos negalėjo tiksliai nurodyti kada, kokių ir kiek gėrimų galėjo pavogti G. S.. Visos liudytojos parodė, kad įtarus, jog kaltinamoji galėjo vogti alkoholinius gėrimus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jos peržiūrėjo vaizdo įrašus ir selektyviai atrinko tuos, kuriuose užfiksuota, kaip G. S. paima alkoholinius gėrimus iš lentynos ir nueina. Liudytojos patvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d., iki balandžio 12 d., alkoholinių gėrimų skyriuje lankėsi ir kiti asmenys, kurie taip pat galėjo pavogti alkoholinius gėrimus.

Teismo posėdžio metu, buvo peržiūrėti, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrint įrašus, liudytojos nurodė, kad iš šių įrašų matyti, kaip G. S., laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d., iki balandžio 12 d., iš alkoholinių gėrimų skyriaus paima 19 butelių po 0.35 l. talpos degtinės, 3 butelius po 02 l. talpos degtinės ir vieną vyno butelį, viso 23 alkoholinių gėrimų butelius. Liudytojos tik labai apytiksliai galėjo nurodyti kokius konkrečiai gėrimus ir kokios vertės, iš lentynų paėmė kaltinamoji.

Teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad kaltinamajame akte, G. S. inkriminuota aštuoniasdešimties įvairių alkoholinių gėrimų butelių vagystė.

Kaip matyti, liudytojos po vaizdo įrašų peržiūros, jos patvirtino, kad iš šių įrašų seka, jog G. S. paėmė 23 butelius įvairių alkoholinių gėrimų, tai yra beveik keturis kartus mažiau, nei nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos nagrinėjimo metu, liudytojos nurodė, kad alkoholinių gėrimų trūkumo apimtis buvo nustatyta, atlikus parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančių alkoholinių gėrimų inventorizaciją. Ši inventorizacija apėmė laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn.

Ši aplinkybė leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tirta, kas laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., galėjo pavogti alkoholinius gėrimus, nes laikotarpis už kuri buvo atlikta gėrimų inventorizacija, nesutampa su G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, bei pareikštame kaltinime ir liudytojų nurodytais alkoholinių gėrimų trūkumais.

Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad G. S. du kartus, buvo sulaikyta mėginanti pavogti alkoholinius gėrimus, tačiau byloje nėra duomenų, kokie tai buvo gėrimai ir kokia jų vertė. Todėl egzistuoja prielaida, kad ji ketino padaryti du administracinius nusižengimus.

Bylos nagrinėjimo metu, teismas siūlė prokurorui tikslinti kaltinimą G. S., tačiau prokuroras atsisakė tai daryti.

Teismas laiko, kad byloje esantys vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, yra labai nepatikimi ir abejotini įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas G. S., todėl negali būti vertinami, kaip neabejotinai ir objektyviai įrodantis jos kaltę pagal pareikštą kaltinimą, įrodymais. Iš esmės tokią teismo išvadą patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos, kurios patvirtino, kad ne tik G. S. galėjo pavogti kaltinamajame akte nurodytą alkoholinių gėrimų kiekį.

Be to, vertinant kompleksiškai BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur. Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusių G. S. inkriminuojamų veikų metu, baudžiamoji atsakomybė už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą vagystę, kilo pagrobus didesnės nei 250 Eur (5 MGL) vertės svetimo turto, bet neviršijus 12 500 Eur (250 MGL) vertės, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė buvo ne mažesnė negu 150 Eur (3 MGL), bet ne didesnė negu 250 Eur (5 MGL). Taigi, nustačius, kad pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio vertės, baudžiamoji atsakomybė nekyla, o, esant visoms įstatymo numatytoms sąlygoms, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.

Kaip jau byloje nustatyta, liudytojos teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pateiktų į bylą vaizdo įrašų matyti, jog G. S. galėjo pavogti viso 23 butelius iš kurių 19 butelių degtinės 0,35 l talpos, 3 butelių degtinės 02 l. talpos ir vieną butelį vyno, 0,5 l talpos. Teismo posėdžio metu, liudytojos negalėjo konkrečiai ir patikimai nurodyti, kurio gamintojo ir kokios vertės alkoholinius gėrimus galėjo pavogti G. S.. Vertinant aukščiausiomis kaltinime nurodytomis gėrimų kainomis, teismo posėdžio metu liudytojų nurodytų gėrimų visumos vertė yra 118,85 Eur ( 19 degtinės butelių po 0,35 l talpos, vieneto kaina 3,012 Eur, viso 107,56 Eur; 3 degtinės butelių po 0,2 l talpos, vieneto kaina 3,012 Eur, viso 9,036 Eur; vyno butelio 05 l talpos,2,25 Eur; viso 107,56+9,036+2,25 = 118,85).

Netgi darant prielaidą, kad kaltinamoji galėjo pavogti aukščiau nurodytą gėrimų kiekį, kurių vertė neviršija 3 MGL(150 Eur) dydžio vertės, ir netgi esant objektyviai patikimiems įrodymams dėl šio alkoholinių gėrimų kiekio vagystės, nebūtų pagrindo patraukti G. S. baudžiamojon atsakomybėn.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į G. S. pareikšto kaltinimo turinį. Šioje baudžiamojoje byloje, G. S. kaltinama padariusi tęstinę vagystę, kuri apima laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 12 d.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio tvarka ištyręs ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad G. S. inkriminuojama veika, kai ji per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. per kelis kartus iš parduotuvės pagrobė įvairių alkoholinių gėrimų už skirtingas sumas, neteisingai kvalifikuota kaip sisteminga, atlikta vieninga tyčia, įgyvendinant vieningą sumanymą dėl to paties dalyko (pagrobti svetimą turtą).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-181/2007, Nr. 2K-605/2007, Nr. 2K-717/2007, Nr. 2K-671/2001, Nr. 2K-196-489/2021). Vieningas kaltininko sumanymas yra vienas iš pagrindinių tęstinės nusikalstamos veikos požymių, skiriančių ją nuo pavienio nusikaltimo. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018).

G. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė paaiškinimą ir nuoširdų prisipažinimą. Paaiškinime ji nurodė, kad iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė 30 butelių degtinės po 0,35 l talpos, 209,70 Eur sumai, daugiau jokių paaiškinimų apie galimai įvykdytų vagysčių aplinkybes, nepateikė (b. l. 33). Nuoširdžiame prisipažinime, kaltinamoji nurodė, kad 2021 m. balandžio mėn,, nuolat vogė alkoholinius gėrimus, tačiau negalėjo nurodyti kiek ir kokių gėrimų pavogė (b. l. 87). Nuoširdžiame prisipažinime, kaltinamoji taip pat nenurodė kokiomis aplinkybėmis ir kokių tikslų(vada) vedina įvykdė vagystes, dėl kurių prisipažįsta. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji nurodė, kad nepamena kada, iš parduotuvės, kurios pavadinimo nenurodė, pagrobė 4 butelius sidro ir vieną mažą buteliuką degtinės (b. l. 87). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, G. S. nurodė, kad 2012 m. balandžio mėn., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pasikėsino pagrobti keturis butelius vyno ir vieną mažą buteliuką degtinės (b. l. 105). Teismo posėdžio metu, kaltinamoji prisipažino įvykdžiusi tik dviejų mažu degtinės buteliukų vagystes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip matyti, G. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuolat keitėsi, jie yra nenuoseklūs, neišsamūs ir labai abstraktūs. Tačiau teismo vertinimu, iš šių parodymų negalima spręsti, kad G. S. galimai turėjo vieningą sumanymą įvykdyti nuteisėtą veiką, kaip tai inkriminuota patektame kaltinime, todėl jai inkriminuota nusikalstama veika, negali būti vertinam, kaip padaryta G. S. turint vieningą subjektyvų sumanymą, vykdyti alkoholinių gėrimų vagystes.

Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia padaryti išvadą, kad byloje nėra objektyviai patikimų įrodymų, kurie patvirtintu G. S. pareikštą kaltinimą.

Įvertinus, kad pareikštame kaltinime pagrobtų alkoholinių gėrimų vertė - 279,07 Eur, formaliai atitinka Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. dispozicijos turinį, teismas laiko, kad yra požymių, jog nusikalstama veika galimai buvo padaryta, tame tarpe ir kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad neįrodytą jog G. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl ji išteisintina pagal pareikštą kaltinimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas)..

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė byloje civilinį ieškinį 279,09 Eur sumai (b. l. 36-37).

Šis civilinis ieškinys atmestinas, nes G. S. išteisinama, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas, kuriame įrašyta parduotuvės salės vaizdo įrašai (vokas prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. išteisinti, neįrodžius jos dalyvavimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Kompaktinį diską, kuriame įrašyta parduotuvės salės vaizdo įrašai (vokas prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.