Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau Šilutės rajono PK) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono PK 2017 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 Eur baudą, už tai, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 01 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), ji, būdama mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, jog nesklistų triukšmas iš kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vykdoma veikla, ir nebūtų trikdoma gyventojų viešoji rimtis. Administracinėn atsakomybėn patraukta J. J. nutarimą apskundė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ANK 488 straipsnio 1 dalies pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad garsiai grojanti muzika trikdytų viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu. Įvertinus tai, kad J. J., būdama „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tai yra būdama atsakinga už kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, neužtikrino, kad iš kaimo turizmo „(duomenys neskelbtini)“ patalpų sklindanti muzika netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio, nebūtų trikdoma viešoji rimtis, pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, jos kaltė įrodyta visiškai, veika kvalifikuota ir nuobauda atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1623/2011 ir kt.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo sprendimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl J. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo. Apylinkės teismas, nagrinėdamas J. J. administracinio nusižengimo bylą, atliko plačios apimties įrodymų tyrimą ir, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai juos įvertino.

J. J. Šilutės rajono PK nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, jog nesklistų triukšmas iš kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vykdoma veikla, ir nebūtų trikdoma gyventojų viešoji rimtis.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, buvo konstatuota, kad neįrodytas pats administracinio nusižengimo faktas: netiksli įvykio data, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių viešosios rimties sutrikdymo faktą. Tokios išvados pagrįstos. Teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai dėl to, ar iš kaimo turizmo sodybos sklido triukšmas, ar ne, nesutampa. Dalis kaiminystėje gyvenančių apklaustų asmenų (O. A. V., S. B.) triukšmo negirdėjo, kita dalis (I. D., S. ir Z. D.) teigia triukšmą girdėję, nors liudytojo Z. D. parodymai teismo posėdyje prieštarauja jo teiktam rašytiniam paaiškinimui, kuriame pažymėta, kad jis miegojo ir nieko negirdėjo. Apylinkės teismas pagrįstai suabejojo ir I. D. parodymų objektyvumu, kadangi tarp pastarosios ir J. J. jau kuris laikas susiklostę konfliktiški santykiai. Į vietą vykęs teisme apklaustas policijos pareigūnas taip pat nurodė, jog teritorijoje triukšmo nesigirdėjo, sklido žemų dažnių virpesiai. Nors apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas yra užsitęsęs, o nusižengimas įrodinėjamas iš esmės liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje nesutampa, prieštarauja ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas, kaip minėta, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kad iš kaimo turizmo sodybos sklido toks triukšmas, kuris trikdė viešąją rimtį.

Skundžiamame nutarime pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektą. Administracinio nusižengimo protokolas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. J. buvo surašytas kaip už įmonės komercinę, ūkinę ir socialinę veiklą atsakingam subjektui. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad J. J. policijos pareigūnams neteikė informacijos, kam 2017 m. sausio 28 d. išnuomojo kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tik po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, t. y. jau teismui, J. J. nurodė, kad sodybą buvo išnuomojusi B. S.. Natūralu, jog, jei administracinio nusižengimo teiseną pradėjusiems pareigūnams nebuvo pateikta visa reikšminga informacija, administracinėn atsakomybėn buvo traukiama pati MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaimo turizmo sodyboje institucijos vertinimu galėjo būti padarytas nusižengimas, vadovė, kadangi teismų praktikoje, susiklosčiusioje dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, įmonių vadovai būdavo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnį (viešosios rimties trikdymas). Šiuo atveju J. J. nurodė, kad sodybą 2017 m. sausio 28-29 dienomis buvo išnuomojusi kitam asmeniui, pridėjo tai patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (nors jis patvirtina, kad tam tikrą dieną buvo sumokėti pinigai už nuomos paslaugas, tačiau, kada jos teiktos, nėra aišku), pati sodyboje nebuvo, šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikta, todėl, įvertinęs nusižengimo byloje ištirtų įrodymų visumą, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog J. J. nagrinėjamu konkrečiu atveju nėra tinkamas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.