Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Jurgitai Barauskaitei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorams Edvinui Alosevičiui, Dariui Jakučiui, nukentėjusiajam A. K., kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, ekspertei Ramunei Drazdauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 25 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tai yra jis 2011 m. sausio 17 d. apie 22 val. 30 min., V. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. G., tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais gulinčiam E. K. į galvą, tuo bendrais veiksmais kartu su A. G. padarė jam odos nubrozdijimus kaktoje, nosyje, kairiame smilkinyje, ausyje, skruoste, žande, poodines kraujosruvas kairėje ausyje – smilkinyje, kraujosruvas kaktos, kairio antakio lanko – akiduobės skruosto, kairio žando, smilkinio, pakaušio minkštuose audiniuose, raumenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, taip nukentėjusysis E. K. mirė 2011 m. sausio 18 d. nuo galvos sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų apie kairį pusrutulį, į skilvelius, galvos sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, galvos smegenų kairio pusrutulio dislokacija į dešinę su skilvelių suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smilkininėje skiltyje, tilte, tai yra tyčia nužudė kitą žmogų.

Duomenys, kurie patvirtina, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas yra šie.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas A. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-01-17 jis ir A. G. buvo užėję pas V. B., ten buvo V. G., V. S., E. K., V. B., gėrė. Jis (A. B.) ir A. G. nemušė E. K.. Tėvo V. B. namuose buvo apie 3 valandas. Kitą dieną E. K. buvo rastas jo tėvo namuose negyvas.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-01-17 vakare kartu su A. B. atėjo pas V. B. į namus. Ten gėrė, kambaryje buvo jis (A. G.), V. G., V. S., V. P., E. K., pastarasis gulėjo lovoje. V. S. paklausė, koks žmogus guli lovoje, šis atsakė, kad jie abu kalėjo, tai jo „žmona“. Jis (A. G.) gulintį E. K. pajudino, kad pažiūrėtų, ar nėra jam pažįstamas, nestipriai sudavė jam į šoną ir pasakęs, kad su „iškrypėliais“ negers, išėjo. Kaltinamasis A. G. tvirtina, kad E. K. nemušė, pas V. B. užtruko apie valandą.

Nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad jam policijos darbuotojas pranešė apie tai, kad mirė jo brolis E. K.. Jį laidojo, patyrė 2000 litų turtinę žalą. Iš valstybės gavo 1100 litų pašalpą. Prašo priteisti 900 litų turtinei žalai atlyginti ir 10000 neturtinei žalai atlyginti. Dėl brolio mirties išgyveno, jam esant gyvam glaudaus judviejų bendravimo nebuvo, kur jis gyveno, jam nežinoma.

Liudytoja V. G. paaiškino, kad ji gyveno pas V. B.. 2011-01-17 bute girtavo ji, V. B., A. B., E. K., V. S., V. P., A. G.. Ji matė, kad iki konflikto E. K. buvo sveikas ir nesužalotas, nesiskundė, kad prieš jį kas nors smurtavo. Išgertuvių metu E. K. atsigulė į lovą. A. B. nepatiko, kad E. K. atsigulė, jis užšoko ant E. K. ir sudavė kelis smūgius į galvą E. K.. Prie mušimo prisijungė A. G., jis taip pat smurtavo prieš E. K., sudavė jam smūgius į galvą. A. B., A. G. mušė pasikeisdami. Ji drausmino ir prašė nemušti E. K., tuomet A. B. metė į ją butelį, pataikė į galvą, o kai V. B. bandė ją užstoti nuo smurto, tuomet A. B. smurtavo prieš savo tėvą V. B.. Įvykio metu E. K. kiti asmenys nemušė. Jis liko gulėti lovoje visą naktį V. B. bute. Kitos dienos rytą E. K. rastas negyvas toje pačioje patalpoje, kurioje buvo mušamas. Liudytoja V. G. patvirtino, kad įvykio metu kambaryje degė žvakė, jos šviesa netrukdė stebėti įvykių, žvakės šviesa apšvietė kambarį ir gerai matėsi, kokius veiksmus atliko smurtavę asmenys.

Liudytojai V. P. ir L. D. paaiškino, kad 2011-01-17 vakare svečiavosi pas V. B., ten gėrė, kartu buvo V. G., V. S., A. G., A. B., V. B.. Išgertuvių metu niekas nesipyko, nekonfliktavo, nesimušė. Jiems esant pas V. B., E. K. niekas nemušė. E. K. buvo sveikas, nesužalotas, nesiskundė patyręs smurtą. Jiems išėjus, ten liko visi minėti asmenys.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2011-01-17 jis buvo V. B. bute ir girtavo su kitais asmenimis, tarp jų buvo E. K., kuris buvo sveikas, nesužalotas. Matė, kad A. B. smurtavo prieš gulintį ant grindų E. K., du kartus jam spyrė. Taip pat A. B. smurtavo ir prieš tėvą V. B.. Jam matant kiti asmenys prieš E. K. nesmurtavo. Kitos dienos rytą E. K. rastas negyvas. Liudytojas V. S. nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai girtas.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad E. K. buvo jos vyro brolis. 2011-01-18 iš policijos darbuotojų sužinojo, kad mirė E. K.. Vyko į morgą, ten matė E. K. lavoną, jo kūne matėsi smurto požymiai. Dėl brolio mirties A. K. išgyveno, bet jų ryšiai esant gyvam E. K. nebuvo glaudūs.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2011 m. sausio 18 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo kambaryje prie lovos rastas vyriškos lyties lavonas. (t. 1, b. l. 5 – 7 )

2011 m. sausio 19 d. – 2011 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. M 11/11(10) patvirtina, kad E. K. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, į skilvelius, galvos smegenų sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (190 ml), galvos smegenų kairio pusrutulio dislokacija į dešinę su skilvelių suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smilkininėje skiltyje, tilte. Mirtis galėjo įvykti 24 – 36 val. iki tyrimo 2011 m. sausio 19 d. pradžios, nes tam neprieštarauja stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 lavondėmių stadija (atsistato po 10 min.), rektalinė lavono temperatūra (6,4 laipsniai pagal C), esant aplinkos temperatūrai 5,2 laipsniai pagal C. Tikslesnį mirties laiko nustatymą apsunkina tai, kad įvykio vietoje netirti lavoniniai reiškiniai. E. K. lavono kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio. Šlapime rasta 3,18 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį mirties momentu. Lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdijimai kaktoje, nosyje, kairiame smilkinyje, ausyje, skruoste, žande, poodines kraujosruvas kairėje ausyje – smilkinyje, kraujosruvas kaktos, kairio antakio lanko – akiduobės skruosto, kairio žando, smilkinio, pakaušio minkštuose audiniuose, raumenyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimas padaryti kietais bukais daiktais - o tai galėjo būti rankos, kojos, kokie nors aplinkos daiktai, mažiausiai 5 smūgiais, tikėtina, kelios – 6 val. iki mirties, nes tai nurodo kraujosruvų pobūdis (šviežios infiltruojančios kraujosruvos minkštuose audiniuose iš krūtinės, kairio žando srityje, kairiame smilkinyje be ląstelinės reakcijos), nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį. Lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdijimai dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairės pusės 9 šonkaulio lūžimas, padaryti kietais bukais daiktais - o tai galėjo būti rankos, kojos, kokie nors aplinkos daiktai mažiausia 5 smūgiais ar trauminiais poveikiais tuo pačiu ar artimu laiku kaip ir anksčiau nurodyti kūno sužalojimai. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo gautis ir dengiantis nuo smūgių, ginantis. Kairės pusės 9 šonkaulio lūžimas gyvam asmeniui kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Kiti sužalojimai gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. (t. 1, b. l. 11 – 16)

Iš 2011 m. sausio 20-24 d. specialisto išvados Nr. G 40/11(10) matyti, kad V. G. apžiūros metu atžymi skausmą kaktos kairės pusės – galvos plaukuotos dalies riboje. Sužalojimų žymių V. G. kūne nerasta. (t. 1, b. l. 19)

Iš 2011 m. sausio 20-24 d. specialisto išvados Nr. G 41/11(10) matyti, kad V. B. padarytas gilus odos nubrozdinimas nosyje – kairės akies vokų riboje. Sužalojimas padarytas 2 – 3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimas padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu, pvz. kumščiu, rankų pirštų nagais, kokiu nors aplinkos daiktu ir pan. vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 21)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šis procesinis veiksmas atliktas 2011-04-05 ir jo metu liudytoja V. G. parodė įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) bute. Patvirtino, kad 2011-01-17 išgertuvių metu A. B. smurtavo prieš E. K., apsižergė jį ir rankomis, kumščiais sudavė smūgius į galvą mažiausiai penkis kartus. Po to prie E. K. puolė A. G., jis atsiklaupė, sudavė į šonus, galvą, kitas kūno vietas. V. S. ramino smurtavusius vyrus, prašė baigti. A. B. smurtavo ir prieš V. G., metė į ją butelį, tampė už kojų. Kai V. B. ją bandė ginti nuo A. B., tai pastarasis smurtavo prieš V. B.. Kitą dieną rado E. K. gulintį ant žemės prie lovos, jis buvo negyvas. (t. 1, b. l. 42 – 44)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės 2012-08-14 – 2012.09.18 aktas Nr. 75U-I-43/2012 patvirtina, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos būsenos A. B. negali dalyvauti, negali būti apklausiamas teisme. A. B. yra socialiai pavojingas. A. B. būtinas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas, tai yra priverstinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje Sustiprinto stebėjimo skyriuje. Objektyvių duomenų, kad A. B. simuliuotų lėtinį psichikos sutrikimą, nėra (t. 4, b. l. 108-113).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė Ramunė Drazdauskienė patvirtino, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. būtinas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas, tai yra priverstinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje Sustiprinto stebėjimo skyriuje, jis socialiai pavojingas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. dėl nepalankios psichinės būklės buvo gydomas gydymo įstaigose. (t. 1, b. l. 145, 146, t. 2, b. l. 59, 76, 87, 108, 138, 188, t. 3, b. l. 6-29, 40, 80) Teisme apklausta liudytoja V. G. nurodė, kad pavartojus alkoholio A. B. elgesys pasikeičia. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. A. (šiuo metu teisme neapklausta, nes yra mirusi) paaiškino, kad A. B. turėjo psichologinių problemų, buvo uždaro būdo (t. 1, b. l. 57-58). Iš 2011-01-17 įvykio aplinkybių matyti, kad A. B. elgesys buvo agresyvus, jis mušė ne tik E. K., bet ir be pagrindo smurtavo prieš V. G., tėvą V. B., o tai rodo, kad jo elgesys nebuvo adekvatus situacijai ir duoda pagrindą manyti, kad jis tikrai serga psichikos liga, kaip tvirtinama ekspertizės akte.

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad 2011-01-17 V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. B. ir A. G. smurtavo prieš E. K., sudavė rankomis smūgius į galvą, jį sužalojo ir dėl galvos sumušimo E. K. mirė, taip jį nužudė.

Aplinkybes, kad įvykio dieną V. B. bute buvo A. B., A. G., E. K., jie ir kiti asmenys ten girtavo, patvirtina kaltinamojo A. G., kartu buvusio A. B., liudytojų V. G., V. S., V. P., L. D. parodymai.

Liudytojos V. G. parodymai patvirtina aplinkybę, kad 2011-01-17 prieš E. K. smurtavo A. G. ir A. B., jie rankomis sudavė keletą smūgių gulinčiam E. K. į galvą. Liudytoja V. G. nurodė, kad kitą dieną tame pačiame bute kur buvo mušamas E. K., jis buvo rastas negyvas. Liudytoja V. G. patvirtino, kad iki A. G. ir A. B. panaudoto smurto prieš E. K., jis buvo sveikas, nesužalotas, nesiskundė, kad prieš tai jį būtų sužaloję kiti asmenys. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad be A. G. ir A. B., kiti bute buvę asmenys E. K. nemušė, prieš jį nesmurtavo, po sumušimo E. K. liko bute, niekur išėjęs nebuvo, o ryte jis buvo rastas negyvas. Liudytoja V. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė nusikaltimo padarymo vietą, patvirtino, kad prieš E. K. smurtavo ir sudavė jam smūgius į galvą A. B., A. G.. Specialisto išvada patvirtino, kad 2011-01-17 E. K. buvo padaryti sužalojimai ir dėl galvos sumušimo 2011-01-18 jis mirė. Iš apžiūros protokolo matyti, kad E. K. lavonas surastas V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tai yra toje pačioje vietoje, kurioje A. B. ir A. G. smurtavo prieš E. K., kur po sumušimo liko gulėti nukentėjusysis.

Išvada, kad A. G. ir A. B. nužudė E. K., daroma dėl šių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2011-01-17 E. K. buvo sveikas, nesužalotas, bendravo, gėrė su A. G., A. B. ir kitais asmenimis. Betarpiškai nusikaltimo padarymą mačiusi liudytoja V. G. patvirtino, kad pirmiausia A. B., o po to ir A. G. mušė E. K.. Fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtinamas specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. K. padaryti sužalojimai, nurodyta sužalojimų visuma, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlę mirtį. Taip pat specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 5 smūgiais, kietais bukais daiktais, o tai galėjo būti rankos, o E. K. mirė nuo galvos sužalojimo. Taigi matyti, kad įvykį stebėjusios liudytojos V. G. parodymai visiškai atitinka specialisto išvadą, nes liudytoja nurodė, kad A. G. ir A. B. sudavė smūgius į galvą, o specialisto išvada patvirtino, kad dalis sužalojimų padaryti būtent galvoje ir nuo galvos sumušimo jis mirė. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad sužalojimus galvoje padarė A. B. ir A. G.. Byloje nustatyta, kad kiti asmenys E. K. nemušė, todėl tai sustiprina tikimybę, kad E. K. sužalotas A. G. ir A. B. smurtiniais veiksmais.

Byloje esantys duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolas, V. G., V. S. , A. B. parodymai) patvirtina, kad E. K. lavonas buvo rastas 2011-01-17 V. B. bute, tai yra toje pačioje vietoje, kur 2011-01-17 E. K. buvo mušamas. Iš liudytojos V. G. parodymų nustatyta, kad A. B. supyko ir pradėjo E. K. mušti dėl to, kad jis atsigulė į lovą miegoti jo tėvo namuose, o A. G. prie mušimo prisijungė, mušė pasikeisdami tuo pačiu metu. Taigi jie veikė kaip bendrininkai, matė ir pritarė vienas kito atliekamiems smurto veiksmams. Sužalojimų galvoje visuma lėmė E. K. mirtį, o bet kurį sužalojimą galvoje galėjo padaryti tiek A. B., tiek ir A. G., nes jie abu sudavė smūgius į galvą E. K..

Įvertinus liudytojos V. G. nurodytas įvykio aplinkybes, A. B., A. G. atliktus veiksmus ir specialisto išvadas, matyti, kad jie visiškai atitinka ir neprieštarauja dėl smurto panaudojimo laiko, pobūdžio, aplinkybių ir dėl jo panaudojimo atsiradusių padarinių. Taigi nustatyta, kad tarp A. B., A. G. veiksmų ir atsiradusių padarinių – E. K. mirties yra priežastinis ryšys.

Teismas daro išvadą, kad V. S. nurodyta aplinkybė, kad jis matė kai A. B. spyrė gulinčiam ant grindų E. K., nepatvirtinta kitais bylos įrodymais. Šiuo aiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes tokios aplinkybės, kad A. B. spardė E. K. nepatvirtino kiti bute buvę asmenys (V. G., V. P., L. D.). Juo labiau, kad nuo konflikto pradžios iki pabaigos įvykius stebėjo V. G. ir tokios aplinkybės ji nenurodė. Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu V. S. buvo labai girtas, todėl jis gali sąžiningai klysti duodamas parodymus ir aiškindamas minėtą aplinkybę apie spyrius.

Ta aplinkybė, kad V. P., L. D. nurodė, jog nematė konflikto, paaiškinama tuo, kad šie asmenys iš buto išėjo dar iki jam prasidėjus. Tačiau šie liudytojai nurodė, kad iki išeinant, jie bendravo ir girtavo su E. K. bei matė, kad jis buvo sveikas ir nesužalotas.

Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos V. G. parodymais ir jos nurodyta aplinkybe apie tai, kad A. G. ir A. B. smurtavo prieš E. K., nes jos nurodytos aplinkybės visiškai atitiko kitus bylos duomenis ir įrodymus, kurie paminėti anksčiau. Be to, liudytojai V. G. nėra pagrindo apkalbėti A. G. ar A. B., nes jie anksčiau nesipyko, nekonfliktavo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodymai nebuvo nuoseklūs, pirminiuose parodymuose ji nenurodė smurtavusių asmenų, tačiau vėlesnėse apklausose juos (A. B. ir A. G.) įvardijo, nurodė tokių nenuoseklių parodymų davimo priežastis. Teisminio nagrinėjimo metu ji taip pat patvirtino dėl kokių aplinkybių pirminiuose parodymuose nedavė parodymų prieš A. B. ir A. G., toks liudytojos aiškinimas pateisinamas ir įtikinamas. Ji nurodė, kad gyveno pas V. B., jis yra A. B. tėvas, todėl nenorėjo jam (A. B.) pakenkti. Pirminiuose parodymuose neaiškino apie A. G., nes taip pat galvojo, kad apsunkins padėtį A. B. dėl grupinio nusikaltimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Be to, Senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad A. B. ir A. G. nužudė E. K.. Jų veiksmai buvo tyčiniai, jie veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad jie įvykio metu panaudojo fizinį smurtą, smūgiavo nukentėjusiajam į galvą ir jį sužalojo. Smūgiai suduoti į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Byloje nustatyta, kad A. G., A. B. sudavė po kelis smūgius, jie smurtavo dviese prieš vieną asmenį. Šiuo atveju dėl galvoje padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Teismas daro išvadą, kad suduodami į galvą smūgius, jie suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali įvykti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas smūgius į galvą žmogui ir turėdamas gyvenimiškos patirties, jie suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingi. Byloje nustatyta, kad tarp A. B. ir A. G. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių - nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtaujančių asmenų elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes A. B. ir A. G. nužudė kitą asmenį.

BK 17 straipsnis nurodo, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 98 straipsnis nurodo, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 5 dalis nurodo, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jis serga psichine liga, tiek veikų padarymo metu, tiek šiuo metu jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka tyčinį nužudymą, dėl psichikos sutrikimo jis pavojingas visuomenei, aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. Bylos medžiaga patvirtina, kad yra įstatyminis pagrindas A. B. pripažinti nepakaltinamu ir skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš nusikaltimo kaltininkų 900 litų turtinei žalai atlyginti ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuri padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. A. B. byloje nėra kaltinamasis, jis įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra nusikaltimas ir nėra baudžiama. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, jis paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinio ieškinio reiškimas ir nagrinėjimas galimas civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 403 straipsnio 2 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, A. B. padarė būdamas nepakaltinamas.

A. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje-VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o A. B. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.