Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 12 d.19.00 val. iki 2023 m. gegužės 14 d. 11.38 val. (tai yra dvi paros), kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo K. J. sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimą, nuspręsta palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 12 d.16.10 val. iki 2023 m. gegužės 12 d. 19.30 val. (tai yra viena para), kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai arešto parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. V. pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo V. V. sulaikymo dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. A. bei S. A., šie nuteistieji apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, jas neteisėtai laikė ir platino šiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. gegužės 12 d. 16.13 val. iki tos pačios dienos 23.01 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei prie savęs neteisėtai laikė tikslu platinti psichotropines medžiagas – 1,3578 g amfetamino ir narkotines medžiagas – 1,2309 g kanapių (antžeminių dalių), 0,0360 g. kokaino ir jas platino:

– 2023 m. gegužės 12d., apie 16.13 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. V. už 80,00 eurų pardavė psichotropinės medžiagos – 0,7032 g amfetamino;

– 2023 m. gegužės 12 d., apie 18.06 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. A. už 40,00 eurų pardavė psichotropinės medžiagos – 0,2656 g amfetamino, likusias psichotropines ir narkotines medžiagas tikslu platinti neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei prie savęs iki 2023 m. gegužės 12 d. 19.20 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė narkotines medžiagas – 1,2309 g kanapių (antžeminių dalių), 0,0360 g kokaino ir psichotropines medžiagas – 0,0399 g amfetamino bei 2023 m. gegužės 12 d. 23.01 val. (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu rado ir paėmė psichotropines medžiagas – 0,3491 g amfetamino.

1.1. Be to, K. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 8-9 d., tiksliau nenustatytu laiku, netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, už 50,00 eurų nusipirko, tokiu būdu neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ,,BLOW COMPACT MOD. 2002“ Nr. 5-11621, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, iš dalies tinkamą šaudyti, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, ir devynis šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius (CS) šovinius, kurie yra tinkami šaudyti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis parsinešė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, kur jį neteisėtai laikė iki 2023 m. gegužės 12 d. 19.20 val., kuomet Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė.

2. V. V. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas šiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo asmeniniam vartojimui, įgijo psichotropines medžiagas – 0,4319 g amfetamino ir 0,0257 g. metamfetamino, kurias laikė ir gabeno automobilyje ,,Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 12 d. apie 16.13 val. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo asmeniniam vartojimui iš K. J. už 80,00 eurų nusipirko, t. y. įgijo psichotropinės medžiagos – 0,7032 g amfetamino, kurį neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu ,,Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną, apie 16.19 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų buvo sulaikytas ir kurie kratos metu rado bei paėmė šias psichotropines medžiagas.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis K. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje dėl jam skirtos bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę. Skunde apeliantas nurodė, kad:

3.1. jo įsitikinimu, nuosprendis neteisingas, todėl naikintinas;

3.2. jo gynėjas prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti apeliantui švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė nenustatęs išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui;

3.3. teismas nuosprendyje nenurodė, kad kaltinamasis K. J. 2023 m. gruodžio mėnesį įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir taip pat registravosi Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis K. J. teismui pateikė darbdavio, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakteristiką, iš kurios matyti, kad jis yra atsakingas, pareigingas darbuotojas, teigiamai vertinamas darbdavio;

3.4. atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2023 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Sigita Kazlauskienė netenkino prokuroro prašymo skirti griežčiausiąją kardomąją priemonę – suėmimą ir paskyrė K. J. švelnesnę kardomąją priemonę – intensyviąją priežiūrą, nes nuteistasis nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir iš surinktos medžiagos nebuvo pagrindo manyti, kad jis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, mėgins paveikti nukentėjusiuosius ar liudytoju, darys naujas nusikalstamas veikas;

3.5. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuteistasis intensyviai gydėsi nuo priklausomybių, ką nenutraukiamai daro ir dabar. Normalizavosi santykiai šeimoje, K. J. aktyviai dalyvauja auklėjant savo vaikus;

3.6. taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. J. ne tik prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bet ir padėjo jas tiriant;

3.7. visos šios aplinkybės laikytinos svarbiomis nustatant jas esant išimtinėmis, leidžiančios spręsti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

4. Nuteistasis V. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde apeliantas nurodė, kad:

4.1. visų pirma, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto nusikalstama veika yra apysunkė tyčinė nusikalstama veika, nors BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, ir vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis priskiriama prie nesunkių nusikaltimų;

4.2. skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs ir į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bei skyrė jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą. Areštas apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas ( BK 49 straipsnio 2 dalis). iš tiesų, tai yra reali laisvės atėmimo bausmė, o 60-ies parų termino trumpalaikiškumas gali būti suprantamas įvairiai. Asmeniui, integruotam į socialinę visuomenės veiklą, ir siekiančiam kurti naujus bei tvirtinti jau sukurtus socialinius ryšius, toks laiko tarpas gali tapti ilgu ir lėtu jo trukmės požiūriu, bet pakankamai trumpu ir greitu sukurtų sąsajų ardymo proceso prasme, taip yra ir šiuo atveju;

4.3. apeliantas užsiima individualia veikla (dirba statybų apdailos darbuose), turi finansinių įsipareigojimų, rūpinasi senole mama. Todėl realus laisvės atėmimas šioje situacijoje, apelianto įsitikinimu, yra pernelyg griežta bausmė ir turi būti pakeista švelnesne, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis K. J. ir jo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė K. J. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. V. gynėjas advokatas Tomas Liutauras Petkauskas nurodė, jog gauti duomenys, kad jo ginamasis V. V. mirė, todėl prašė toje dalyje baudžiamąjį procesą nutraukti. Prokuroras prašė nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį toje dalyje paliekant nepakeistą, o nuosprendžio dalį dėl V. V. panaikinti ir bylą nutraukti šiam apeliantui mirus.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Baudžiamoji byla V. V. atžvilgiu nutrauktina jam mirus.

Dėl nuteistojo K. J. apeliacinio skundo

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Analizuojamu atveju nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti. Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Atsižvelgiant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. J., tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Aukštesnio teismo nuomone, nuteistajam K. J. paskirtos bausmės iš esmės yra proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį.

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, už nusikalstamas veikas parinkdamas K. J. bausmės rūšis, o taip pat nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, padaryta sunki (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir apysunkė (BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos). Taip pat atsižvelgė į kaltinamojo (tuo metu) asmenybę. K. J. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, pakaltinamas. Pasak kaltinamojo (tuo metu), jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą. K. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju jis įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis (tuo metu) prisipažino padaręs nusikaltimus, gailėjosi, tačiau iš kaltinamojo teistumų matyti, jog jis už analogiško pobūdžio veikas teisiamas jau trečią kartą, nusikalstamos veikos tik sunkėja, nors kaltinamasis turi šeimą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau tai jam nesutrukdė daryti tiek šias, tiek prieš tai padarytas nusikalstamas veikas (už kurias jis nuteistas ankstesniais nuosprendžiais). Taip pat teismas pažymėjo, kad kaltinamojo (tuo metu) ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas įtakos jo elgesiui nedaro – praėjus neilgam laiko tarpui po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, K. J., jausdamas jo nebaudžiamumą, nevertindamas teismo anksčiau jam parodyto pasitikėjimo, toliau daro vis savo pobūdžiu sunkesnius nusikaltimus. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant vieną iš griežtesnių minėto straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę.

11. Nustatant skirtinų bausmių dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į kaltinamojo (tuo metu) asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), todėl už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius – nustatė mažesnį už vidurkį (vidurkis yra 4 (ketveri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų), o už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos arešto bausmės dydį – 60 (šešiasdešimt) parų – nustatė artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo gynėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti K. J. švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas šio jo gynėjo prašymo netenkino.

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų K. J. atžvilgiu netaikė pagrįstai.

14. Vertinant šio nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad K. J. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir yra priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. B eto, jis padarė vieną tyčinį ir baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. padaryta BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nebuvo atsitikinė ar įvykdyta dėl netinkamai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, jis, vedamas nusikalstamo sumanymo, kryptingai ir suplanuotai atliko pavojingus veiksmus – savo gyvenamojoje vietoje bei prie savęs neteisėtai laikė tikslu platinti psichotropines medžiagas ir jas platino. Nurodytos aplinkybės lemia aukštesnio teismo išvadą, kad nuteistojo K. J. elgesio negalima vertinti kaip mažiau pavojingo. Dėl nuteistojo K. J. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, išskyrus tai, jog nuteistasis dirbantis, pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (ši atsakomybė pripažinta jo baudžiamąją atsakomybė lengvinančia aplinkybe), byloje kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį K. J. asmenybės pavojingumą, nenustatyta. Nagirnėjamu atveju siekiant įvertinti šio nuteistojo asmenybę aktualu tai, kad jis praeityje buvo teistas 10 (dešimt) kartų, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos nuteistojo gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos bausmei skirti turinčios reikšmės aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas; nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų; proceso metu teismas netenkino prokuroro prašymo dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo jam paskyrimo; dirba; intensyviai gydėsi nuo priklausomybių; normalizavosi santykiai šeimoje) yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės, ir savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paprastai į tokias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo K. J. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, kaip jau minėta, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinės padėties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, nuteistajam K. J. paskirtas bausmes subendrino jam palankiu bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

17. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, K. J. skirta galutinė subendrinta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu sumažinta. Tačiau mažindamas bausmę, apylinkės teismas padarė aritmetinę klaidą – teismo paskaičiavimu, 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių trečdalis yra 1 (vieni) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teisinga vienu trečdaliu sumažinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra 1 (vieni) metai 10 (dešimt ) mėnesių. Ši suklydimas lėmė neteisingos, nuteistojo teisinę padėtį bloginančios bausmės paskyrimą.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis minėtoje dalyje yra keistinas dėl nuteistajam K. J. netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

19. Taip pat nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas K. J. padarė dar iki jo atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme pagrįstai buvo subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsižvelgiant į aukštesnio teismo nustatytą apylinkės teismo suklydimą apskaičiuojant K. J. vienu trečdaliu mažintiną subendrintos bausmės dydį (šio nuosprendžio 15 punktas), minėtas bausmių bendrinimo klausimas išspręstinas iš naujo, K. J. paskiriant atitinkamai proporcingai mažesnę galutinę subendrintą bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, K. J. šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirta vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienų) metų 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo apygardos teismo nuosprendžiu, pridedant dalį (3 mėn.) švelnesnės bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir K. J. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantui K. J. paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus

20. Apylinkės teismas pagrįstai į K. J. paskirtą galutinę bausmę įskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 straipsnio 2 dalis) ir bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamosios bylos V. V. atžvilgiu nutraukimo jam mirus

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. V. mirė 2024 m. rugpjūčio 25 d., nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo mirties faktą patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros Kauno apygardos teismui 2024 m. rugsėjo 17 d. pateiktas išrašas apie V. V. asmens duomenis, o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento.

22. BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena iš tokių aplinkybių yra įtvirtinta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte – tai asmens, kuriam baudžiamasis procesas pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Baudžiamasis procesas tokiu atveju gali būti tęsiamas tik tada, kai tai reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesant šių sąlygų, baudžiamasis procesas mirusiam asmeniui nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Jei asmuo miršta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kai nenustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sąlygų tęsti baudžiamąjį procesą, ankstesnis teismo procesinis sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

23. Teisėjų kolegija nenustatė BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išimčių, kurios sudarytų pagrindą tęsti baudžiamąjį procesą V. V. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas patvirtino jo ginamojo mirties faktą ir teismo prašė toje dalyje baudžiamąjį procesą nutraukti. Duomenų, kad mirusio nuteistojo V. V. artimieji būtų pateikę prašymą tęsti baudžiamąjį procesą minėtą mirusį nuteistąjį reabilituojančiais pagrindais, nenustatyta. Prokuroras šiam prašymui neprieštaravo ir prašė nuosprendžio dalį dėl V. V. panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti šiam apeliantui mirus. Nepareiškus mirusio nuteistojo V. V. šeimos nariams ir artimiesiems prašymo tęsti procesą jį reabilituojančiais pagrindais bei nenustačius kitų BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų išimčių, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalis dėl V. V. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį naikinama ir baudžiamoji byla V. V. atžvilgiu nutraukiama BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, jam mirus.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

24. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus patikslinta 2024 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. APD-2024-09235 dėl nuteistajam V. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 289,58 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 58 ct). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis procesas V. V. nutrauktas, jam mirus, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš šio nuteistojo negalimas, todėl patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-478/2024).

Dėl kitų procesinių klausimų

25. Nutraukus V. V. baudžiamąjį procesą jam mirus, naikinama V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. J. skirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. J. paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, K. J. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. J. Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, K. J. šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą vienu trečdaliu sumažintą 1 (vienų) metų 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir K. J. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį K. J. atžvilgiu palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukti, šiam nuteistajam mirus.

Panaikinti V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.