Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-466-462/2011

Teisėja Aurelija Sadauskaitė (Proceso Nr. 1-31-1-01118-2010-0)

2011 m. gegužės 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams 15 dienų. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. P. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą:

2010-08-15, apie 16.25 val., iš parduotuvės „Iki“, esančios Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, D. P. ir A. S., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti UAB „Palink“ priklausančius 3 vnt. balzamo „Nivea for men“, vieneto kaina 25,99 Lt, bendra vertė 77,97 Lt, 2 vnt. skutimosi želė „Nivea for men Gel“, vieneto kaina 17,79 Lt, bendra vertė 35,58 Lt, 10 vnt. skutimosi želė „Gillete series gel”, vieneto kaina 15,29 Lt, bendra vertė 152, 90 Lt, 2 vnt. veido kremo „Loreal Paris“, vieneto kaina 48,99 Lt, bendra vertė 97,98 Lt, iš viso pasikėsino pagrobti turto už 364,43 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžio nuteistoji D. P. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal A. S. apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. S. kaltės. Nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo

Turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nuteistajam inkriminuotas pasikėsinimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nedidelės vertės svetimo turto vagystės atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. S. prisipažino pasikėsinęs pagrobti svetimą turtą, tačiau teigė, jog tai darė atskirai, iš anksto nesitaręs su D. P. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad vogti į parduotuvę jis ėjo vienas. Taigi apeliantas neigia, jog veikė bendrininkų grupe. Tačiau teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2011).

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs visus byloje surinktus duomenis neturi pagrindo abejoti, kad A. S. ir D. P. darydami nusikalstamą veiką veikė bendrininkų grupe.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad nuteistieji prieš nusikalstamos veikos padarymą stovėjo prie parduotuvės, kalbėjosi ir rūkė, pasitaikius tinkamam momentui (kai nebuvo apsaugos darbuotojo), atskirai įėję į parduotuvę bandė pavogti analogiškas prekes iš tos pačios vietos. Todėl išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. S. ir D. P. darydami nusikalstamą veiką veikė bendrai, abu buvo vykdytojai, t. y. veikė bendrininkų grupe.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad kaltinamieji kurį laiką stovėjo prie parduotuvės, bendravo, bei jų veiksmai parduotuvėje – įėjo vienas po kito vos iš apsaugos posto išėjus apsaugos darbuotojui, nuėjo tiesiai į tą patį prekių skyrių, ėmė tas pačias prekes, rodo, jog kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti ir patvirtina tarp abiejų kaltinamųjų buvus susitarimui dėl nusikalstamos veikos (b. l. 30, t. 2).

Teisiamojo posėdžio 2011-03-01 metu pirmosios instancijos teisme liudytoja L. K. paaiškino, kad „...dalyvavo daiktų išėmimo metu, išimant daiktus jie (kaltinamieji) sakė, jog vogė ne kartu...kaltinamieji ginčijosi dėl daiktų. Tuo metu matėsi, jog jie yra pažįstami...“ (b. l. 18, t. 2).

Be to, pažymėtina, kad byloje esantis 2010-08-17 apžiūros protokolas dėl 2010-08-15 vaizdo įrašo iš parduotuvės „Iki“, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, patvirtina, jog nuteistieji įėję į parduotuvę veikė greitai ir tikslingai, t. y. vienas po kito įėję parduotuvės skyrių „Higienos prekės“, pradėjo imti ir dėtis prekes į savo maišelius, po to, nedelsdami vienas po kito atsitraukę nuo lentynų nuėjo link kasų ir praėjo pro vartelius (b. l. 18–25, t. 1). Vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas pirmos instancijos teismo posėdyje. Dėl jo kaltinamieji pastabų neturėjo. Tai neleidžia abejoti, kad nuteistųjų veiksmai buvo suderinti.

Taigi apelianto teiginiai, kad nusikalstamą veiką darė atskirai, iš anksto nesitaręs su D. P., yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad 2010-08-15 16.25 val. į parduotuvę „Iki“, esančią Butkų Juzės gatvėje, Klaipėdoje, užėję vyras ir moteris pasiėmė 3 vnt. balzamo „Nivea for men“, vieneto kaina 25,99 Lt, 2 vnt. skutimosi želė „Nivea for men Gel“, vieneto kaina 17,79 Lt, 10 vnt. skutimosi želė „Gillete series gel“, vieneto kaina 15,29 Lt, 2 vnt. veido kremo „Loreal Paris“, vieneto kaina 48,99 Lt, viso prekių už 364,43 Lt, ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėję (b. l. 1, t. 1). Taigi nuteistieji pasikėsino pavogti prekių iš viso už 364,43 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d. numato, kad nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 1 MGL sudaro 130 Lt, todėl nuteistieji siekė pagrobti turto už nedidelę, t. y. 364,43 Lt, bet viršijančią 1 MGL (130 Lt) sudarančią sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, A. S. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismo buvo įvertinta ir tai, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir reali turtinė žala nepadaryta, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikalstamas sumanymas neįgyvendintas (nusikalstama veika nebaigta) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, nes jie buvo pastebėti ir sulaikyti. Taigi konstatuotina, kad paskirtoji bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, nes pagal šias nuostatas bausmė skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta.

Pažymėtina, kad galutinį bausmės dydį lėmė paskirtos bausmės subendrinimas su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-16 nuosprendžiu.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.