- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- eI2-1302-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03169-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos architektų rūmams
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. U. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: i) panaikinti Lietuvos architektų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas V. U. pripažintinas pažeidęs Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 3 straipsnio (3.9 ir 3.11 taikymo atvejai) nuostatas; ii) panaikinti Lietuvos architektų rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybai (toliau – ir Taryba, PET), buvo pateiktas pareiškėjo UAB „Evikonas“ 2021-07-21 skundas „Iškelti drausmės bylą architektui V. U. ir pripažinti pažeidus architektų etiką“ dėl pareiškėjo V. U., kaip architekto, profesinės veiklos. Taigi UAB „Evikonas“ Tarybai pateiktame skunde nurodė, jog jos manymu, pareiškėjas kaip architektas, atlikdamas pareigas neveikė sąžiningai ir profesionaliai, o taip pat veikė priešingai klientų naudai ir teisėtiems interesams. Pažymi, kad UAB „Evikonas“ skunde teigė, kad jos vertinimu pareiškėjas pažeidė atitinkamas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas, todėl Tarybai pateiktu skundu buvo prašoma iškelti jam drausmės bylą ir pripažinti, kad jis pažeidė Etikos kodekso nuostatas bei rekomenduoti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai skirti jam Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytą sankciją – sustabdyti jo kvalifikacijos atestato (Nr. A101) galiojimą 6 mėnesiams, nustatant terminą pažeidimams pašalinti.
Nurodo, kad Taryba, išnagrinėjusi UAB „Evikonas“ skundą, 2021-11-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog Darbo projektas buvo parengtas pavėluotai, nepakankamai rūpestingai ir stropiai, tinkamai nebendradarbiaujant su Rangovu. Taigi Taryba, vadovaudamasi aukščiau padarytomis išvadomis, priėmė sprendimą, kad jis, pažeidė Etikos kodekso 3 principo („Įsipareigojimai klientui“) 3.9 taikymo atvejį ir 3.11 taikymo atvejį ir perdavė priimtą sprendimą Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai (toliau – ir Atestavimo komisija), rekomenduojant sustabdyti jam taikyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytą poveikio priemonę – sustabdyti jo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
Paaiškina, kad Atestavimo komisija 2022-11-30 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), priešingai nei Taryba, konstatavo, jog jis neturėjo tiesioginės atsakomybės tinkamos Subrangos sutarties vykdymo prasme prieš Rangovą. Taigi Atestavimo komisija patvirtino, jog jis kaip architektas, teikiantis architektūrines paslaugas, neturėjo teisinės pareigos bendradarbiauti su Rangovu inter alia nėra teisės prasme atsakingas dėl Darbo projekto parengimo kokybės.
Taip pat paaiškina, kad Atestavimo komisija pripažinusi, kad Rangovas nebuvo jo klientas ir jam netaikytina teisinė atsakomybė prieš Rangovą dėl tinkamo Subrangos sutarties vykdymo, vadovaujantis Lietuvos architektų rūmų tarybos 2022-10-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Atestavimo tvarkos aprašas) 90.12 papunktyje, Protokole suformavo sprendimą, jog nenustatytas pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti poveikio priemonę, nurodytą Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte, t. y. stabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
Paaiškina, kad atsakovas, kaip galutinį sprendimą, dėl poveikio priemonių skyrimo architektui, jo veiksmuose (ne)nustačius Etikos kodekso pažeidimo, priimantis subjektas, 2022-12-19 priėmė sprendimą Nr. 1, kuriame konstatavo, jog Atestavimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo atsakomybės klausimą už Etikos kodekso pažeidimus, nurodytus Tarybos sprendime, priėmė išvadą, kad pagrindas taikyti pareiškėjui poveikio priemones, nenustatytas. Taigi tuo pagrindu, Rūmai, atstovaujami Rūmų pirmininko, priėmė galutinį sprendimą pareiškėjui, jokių poveikio priemonių netaikyti. Tačiau skundžiamame Sprendime Nr. 1, atsakovas, nepaisant įrodytos aplinkybės, kad jo, kaip architekto, nesaistė jokie „architekto-kliento“ teisiniai santykiai su Rangovu, taip pat pripažino, jog jis laikytinas pažeidęs profesinę etiką, tais pačiais pagrindais, kuriais vadovavosi Taryba, priimdama 2021-11-19 sprendimu Nr. 2021/11, t. y. jog pareiškėją su Rangovu siejo „architekto – kliento“ teisinis santykis. Aiškina, kad jis, nesutikdamas su Sprendimo Nr. 1 dalimi, kuria daroma išvada dėl jo kaltės pažeidus Etikos kodeksą, 2023-01-16 skundu kreipėsi į Lietuvos architektų rūmus, kaip į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, prašydamas Sprendimą Nr. 1 šioje dalyje panaikinti.
Nurodo, kad Lietuvos architektų rūmai 2023-02-13 sprendimu Nr. 2 atsisakė tenkinti jo 2023-01-16 skundą. Pažymi, kad Rūmai, atmesdami jo skundą, Sprendime Nr. 2 nurodė, jog jis klaidingai interpretuoja Rūmų 2022-12-19 Sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje kalbama apie jo profesinės etikos pažeidimą. Taigi atsakovo teigimu, Rūmai, atsižvelgę į Atestavimo komisijos suformuluotą išvadą, nusprendė jam aktualiuose teisės aktuose numatytų poveikio priemonių netaikyti, todėl Rūmų priimtu galutiniu 2022-12-19 sprendimu Nr. 1 jam jokios neigiamos teisinės pasekmės nekilo.
Akcentuoja, kad jis, susipažinęs su Sprendimu Nr. 2, laikosi teisiškai pagrįstos nuomonės, jog atsakovas, kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, netinkamai išnagrinėjo jo skundą, nepašalino jo skunde išdėstytų argumentų dėl skundžiamo Sprendimo Nr. 1 prieštaringumo bei neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkto, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Teigia, kad netinkamai aiškino skundžiamo Sprendimo Nr. 1 teisinę reikšmę, be kita ko nepagrįstai teigė, kad Sprendimas Nr. 1 jam nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Pasisakydamas dėl ginčo esmės, nurodo, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Rūmų Profesinės etikos tarybos priimtas sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuriuo nėra užbaigiama administracinė procedūra, todėl jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, tačiau asmuo, nesutikdamas su Tarybos sprendimu, nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą priimamą Rūmų. Taigi, vadovaujantis nurodytais išaiškinimais, jis neskundė Tarybos 2021-11-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jam neužkerta kelio dėstyti nesutikimo su tokiu tarpiniu sprendimu motyvus, teikiant skundą dėl atestavimą atliekančios organizacijos (Rūmų) priimto galutinio sprendimo, jį ginčijant (visą arba iš dalies).
Pažymi, kad Sprendimas Nr. 1 yra vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto, 12 straipsnio 23 dalies, Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 48 punkto, Atestavimo tvarkos aprašo 93 punkto pagrindu, jo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, kurio turiniui keliami VAĮ nustatyti reikalavimai.
Akcentuoja, kad Lietuvos architektų rūmų taryba, 2019-09-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino naujos redakcijos Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos veiklos nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Taryba savo veikloje vadovaujasi Etikos kodeksu, Tarybos veiklos nuostatais; Rūmų statutu; Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymu (toliau – ir Rūmų įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nuostatų 3 punkte yra įtvirtinta tai, kad svarstydama jai pavestus klausimus, Taryba vadovaujasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško aplinkybių išnagrinėjimo principais.
Teigia, kad Taryba, svarstydama Rangovo skundą, nesilaikė pirmiau nurodytų Nuostatų reikalavimų dėl objektyvaus, nešališko, išsamaus ir visapusiško aplinkybių išnagrinėjimo. Taigi Rūmai, priimdami Sprendimą Nr. 1, šių Tarybos padarytų pažeidimų nepašalino, nors iš Atestavimo komisijos priimtos išvados, įformintos Protokolu, yra akivaizdu, kad jo su Rangovu nesaistė jokie „architekto – kliento“ teisiniai santykiai dėl Subrangos sutarties vykdymo, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti jį pažeidus atitinkamas Etikos kodekso nuostatas. Pažymi, jog sutinkamai su Rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 7 punktu, Rūmai Profesinės etikos kodekse nustato architektų profesinės etikos taisykles ir prižiūri, kaip jų laikomasi, nagrinėja kliento ir architekto ar architektų tarpusavio nesutarimus dėl profesinės etikos. Teigia, kad Rūmams yra suteikta plati diskrecija sprendžiant klausimus, susijusius su architektų profesinę etika bei jos (ne)pažeidimu.
Pažymi, kad skundžiamu Sprendimu Nr. 1 Rūmai, kaip viešojo administravimo subjektas, realizuojant jiems suteiktus valdingus įgalinimus priėmė vienkartinį teisės taikymo aktą – administracinį sprendimą, skirtą konkrečiam asmeniui, šiuo atveju jam, kaip architektui, todėl tokio sprendimo turiniui taikytini VAĮ nustatyti reikalavimai, be kita ko, įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje.
Teigia, kad Tarybos priimtas skundžiamas tarpinis Sprendimas, jog jis pripažintinas pažeidęs profesinę etiką, jau sukelia neigiamas pasekmes jam, o būtent – Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-739/2023, iškeltoje pagal pareiškėjo ir kitų bendraieškių ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, UAB „AIF LT“, architektui A. L., UAB „Evikonas“. Taigi vienas iš atsakovų, kaip vieną iš argumentų dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas, nurodo aplinkybę, jog Pareiškėjas yra pripažintas pažeidęs profesinę architekto etiką.
Taip pat akcentuoja, kad atsakovo 2022-12-19 sprendimo Nr. 1 dalis, kurioje konstatuojamas jo profesinės etikos pažeidimas, jam sukelia neigiamas teisines pasekmes dar ir dėl to, kad apriboja jo teisę kandidatuoti į Lietuvos architektų rūmų savivaldos organų narius. Pažymi, kad Lietuvos architektų rūmų statutas numato, kad Rūmų organų nariais, negali būti renkami Rūmų nariai, kurie, be kita ko, per pastaruosius 3 (trejus) metus yra pripažinti padarę esminį Statuto 20.3 punkte nurodytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos architektų rūmai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad Rūmai 2022-12-19 sprendimu Nr. 1, atsižvelgdami į Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos suformuotą išvadą protokolo forma, kuria buvo nutarta, kad pagrindas taikyti aktuliuose teisės aktuose numatytą ir Rūmų Profesinės etikos tarybos sprendime rekomenduotą poveikio priemonę pareiškėjui, kaip architektui, nenustatytas, individualiai sprendė, kad pareiškėjui aktualiuose teisės aktuose numatytų jokių poveikio priemonių netaikyti. Vadinasi, Rūmų galutiniu 2022-12-19 sprendimu Nr. 1 pareiškėjui faktiškai jokios neigiamos teisinės pasekmės nekilo.
Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Sprendime Nr. 1 buvo cituota, jog pareiškėjas anksčiau pažeidė Etikos kodekso reikalavimus, tačiau pats Etikos kodekso pažeidimas buvo anksčiau autonomiškai nustatytas kito Rūmų organo, Rūmų Profesinės etikos tarybos (toliau – ir PET) rekomendaciniu 2021-11-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kas Rūmų 2022-12-19 sprendimo Nr. 1 dalyje buvo paminėta tik kaip faktinės aplinkybės.
Teigia, kad Atestavimo komisija Sprendimu Nr. 1 nepriėmė jokios kardinaliai priešingos išvados ir nekonstatavo, kad Etikos kodekso 3 straipsnyje įtvirtintos nuostatos inter alia 3.9 ir 3.11 taikymo atvejai netaikytini. Taip pat Rūmams 2022-12-19 priimant galutinį sprendimą Nr. 1, faktiškai buvo atsižvelgta į Architektų profesinio atestavimo komisijos atliktą išsamų aplinkybių vertinimą.
Akcentuoja, kad remiantis teismų praktika dėl VAĮ taikytinų aktualių teisės normų, Rūmų Sprendimas Nr. 1 bei skundžiama jo dalis neprieštarauja VAĮ ir jo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam teisėtumo reikalavimui, o taip pat 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams, tiek kiek juose nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus, pagrįstas teisės normomis, o sprendimo faktinis priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas, kadangi skundžiamame sprendime yra nurodyti visi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant sprendimą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, pareiškėjui buvo įteiktas susipažinti 2022-11-30 Atestavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas su visa nurodyta jame argumentacija.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad Architektų rūmų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad Rūmų PET yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų.
Pabrėžia, kad nors Rūmų PET anksčiau ir buvo priėmusi tarpinį 2021-11-19 savarankišką sprendimą Nr. 2021/11, kuriuo rekomendavo sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir perduoti rekomendacinį sprendimą Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai, tačiau pastaroji komisija, įgyvendinama savo autonominius įgaliojimus, pagal Rūmų statuto 105 punktą vadovaudamasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais nustatė, kad pareiškėjui PET siūlyta taikyti nuobauda visgi nėra proporcinga poveikio priemonė, bei atitinkamai suformavo išsamią išvadą Rūmams. Rūmai remdamiesi tokia protokoline išvada priėmė galutinį 2022-12-19 sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui jokių poveikio priemonių netaikyti.
Taigi paaiškina, kad Rūmų Sprendimo Nr. 1 dalimi ir vėliau 2023-02-13 sprendimu Nr. 2, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo konstatuotas joks etikos pažeidimas, o Rūmų 2022-12-19 sprendimo Nr. 1 dalis ir 2023-02-13 sprendimas Nr. 2 pareiškėjui nenustatė jokių teisių ar pareigų, taip pat nesukėlė teisinių pasekmių, kas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėjas skundu teisme realiai nesiekia pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nes, kaip minėta, Rūmai Sprendimo Nr. 1 dalimi ir vėliau Sprendimu Nr. 2 absoliučiai jokių pareiškėjo teisių (interesų) nepažeidė.
Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, ko šiuo atveju laikytina, jog nėra dėl prieš tai įvardintų priežasčių.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad anksčiau nustatytas rekomendaciniu tarpiniu sprendimu PET profesinės etikos pažeidimas pareiškėjui neva sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes tariamai apriboja pareiškėjo teisę kandidatuoti į Lietuvos architektų rūmų savivaldos organų narius. Pabrėžia, kad pagal suformuotą LVAT praktiką 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1839-492/2021, tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti realiai šią teisę, juo labiau, kad pagal viešai prieinamą informaciją pareiškėjo nebuvo nė viename kandidatų į Rūmų organus sąraše, t. y. pareiškėjas pats neteikė savo kandidatūros, nei buvo pasiūlytas kieno nors iš kitų narių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos architektų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nr. 1 dalies, kuria pareiškėjas pripažintinas pažeidęs Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 3 straipsnio (3.9 ir 3.11 taikymo atvejai) nuostatas ir Lietuvos architektų rūmų 2023 m. vasario 13 d. Sprendimo Nr. 2, teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar ginčijamais Sprendimais pareiškėjui buvo taikomos neigiamos poveikio priemonės, ar buvo suformuluotos kokios nors privalomo elgesio taisyklės, ar šie Sprendimai sukelia jam teisines pasekmes.
Nustatyta, kad Rūmų PET 2021-11-19 sprendimu Nr. 2021/11 išnagrinėjo UAB „Evikonas“ skundą dėl pareiškėjo architekto V. U. galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų.
Rūmų PET 2021-11-19 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Evikonas“ kreipėsi dėl galimo architekto V. U. piktnaudžiavimo savo teisėmis, sąmoningo siekio kenkti klientų interesams, netinkamo ir aplaidaus pareigų vykdymo, šiurkščių pažeidimų parengtoje projektinėje dokumentacijoje ir galimų kitų profesinės etikos ir veiklos standartų pažeidimų. 2021-11-19 sprendime Nr. 2021/11 konstatuota, kad V. U. veiksmai prieštaravo Kodekso taikymo atvejų, nurodytų šio sprendimo III dalyje „Aktualios profesinės etikos nuostatos“ 3 principo 3.9 ir 3.11 taikymo atvejams. Taigi PET perdavė sprendimą Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai (toliau – ir Atestavimo komisija) ir, vadovaudamasi PET nuostatų 51 punktu, rekomendavo sustabdyti V. U. kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
Atestavimo komisija 2022-11-30 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą ir PET 2021-11-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė, kad pagrindas taikyti aktualiuose teisės aktuose numatytą ir 2021-11-19 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) rekomenduojamą poveikio priemonę architektui V. U. nenustatytas.
Lietuvos architektų rūmai 2022-12-19 Sprendimu Nr. 1 informavo, kad Rūmų Atestavimo komisija 2022-11-30 vykusiame nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo architekto V. U. (A 101) atsakomybės taikymo klausimus už Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimus, konstatuotus Rūmų profesinės etikos tarybos 2021-11-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad Atestavimo komisija, išnagrinėjusi architekto V. U. (A 101) atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktą klausimą, vadovaudamasi Rūmų tarybos 2022-10-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo 90.12, 91 punktais, priėmė išvadą, kad pagrindas taikyti numatytas poveikio priemones architektui V. U. nenustatytas.
Lietuvos architektų rūmų 2023-02-13 Sprendime Nr. 2 (atsakyme) nurodyta, kad Rūmai gavo architekto V. U. skundą dėl Rūmų 2022-12-19 sprendimo Nr. 1 dalies, kuriuo pareiškėjas prašo patenkinti jo skundą ir panaikinti Rūmų sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje tariamai nurodoma, kad V. U., kaip architektas, Rūmų Profesinės etikos tarybos 2021-11-19 sprendimo Nr. 1, pagrindu, laikytinas pripažintu pažeidęs Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso reikalavimus, taip pat skundu prašoma pašalinti minėtą Rūmų Profesinės etikos tarybos 2021-11-19 sprendimą Nr. 1 iš interneto tinklalapio bei išplatinti informaciją apie tai, kad Rūmų PET 2021-11-19 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas netekusiu galios.
Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad nors Rūmų PET anksčiau buvo priėmusi tarpinį 2021-11-19 sprendimą Nr. 2021/11, kuriuo rekomendavo sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir perduoti rekomendacinį sprendimą Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai, tačiau pastaroji komisija pagal Rūmų statuto 105 punktą vadovaudamasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais nustatė, kad pareiškėjui PET siūlyta taikyti nuobauda nėra proporcinga poveikio priemonė, suformuodama atitinkamą išvadą Rūmams.
Sprendime Nr. 2 padaryta išvada, kad Rūmų 2022-12-19 sprendimu Nr. 1 priešingai nei teigia pareiškėjas nebuvo konstatuotas jo etikos pažeidimas, Rūmų 2022-12-19 sprendimas Nr. 1 pareiškėjui nenustatė jokių teisių ar pareigų, nesukėlė teisinių pasekmių, kas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėjas savo skundu realiai nesiekia pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nes Rūmai 2022-12-19 sprendimu Nr. 1 jokių pareiškėjo teisių (interesų) nepažeidė. Todėl Rūmai Sprendimu Nr. 2 pareiškėjo teiktą skundą atmetė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas (toliau – ir ARĮ); Lietuvos architektų rūmų statutas (toliau – ir Statutas); Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir kiti teisės aktai.
ARĮ 8 straipsnis numato, kad Rūmų taryba yra Rūmų valdymo organas. Rūmų tarybą renka Rūmų narių susirinkimas. Rūmų tarybos sudėtį, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką nustato Statutas. Be Civilinio kodekso ir Asociacijų įstatymo valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba: 1) šaukia Rūmų narių susirinkimą; 2) priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarko Rūmų narių sąrašą, iš tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką; 3) užtikrina informacijos apie Rūmų veiklą viešumą ir prieinamumą; 4) nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką; 5) nustato nario mokesčio mokėjimo tvarką; 6) tvirtina Rūmų revizijos komisijos darbo tvarkos nuostatus. Rūmų taryba turi teisę: 1) gauti iš Rūmų narių informaciją, susijusią su jų, kaip architektų, praktika; 2) dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių architektų veiklą, projektus. Rūmų taryba gali turėti ir kitų Rūmų statute nustatytų funkcijų ir teisių.
ARĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad Rūmų profesinės etikos taryba yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų.
ARĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija yra Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka sudaryta komisija, kuri teikia išvadą Lietuvos architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. Architektų profesinio atestavimo komisijai suteikti įgaliojimai teikti išvadą Lietuvos architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, o Lietuvos architektų rūmai priima sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, kai architektų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai (Statybos įstatymo 12 straipsnio 4, 14 dalis 4 punktas, Lietuvos architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalys, Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 41 ir 41.2 punktai).
Lietuvos architektų rūmų taryba 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. T18/03-1 yra patvirtinusi Lietuvos architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), taip pat 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2 yra patvirtinusi architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo nuostatus, Atestavimo komisija turi teisę stabdyti, panaikinti atestacijos galiojimą, pareikšti atestato turėtojui įspėjimą arba pripažinti, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą arba pareikšti Atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas (Aprašo 82 punktas). Be to pareiškėjas gali pareikšti Atestavimo komisijos nariams nušalinimą. Pretendentas, nesutinkantis su Rūmų sprendimu dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestato išdavimo ar pakeitimo, gali kreiptis į Aplinkos ministeriją. Skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka (Aprašo 88, 89 punktai).
Taip pat Architektų rūmų taryba 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T19/09-03 yra patvirtinusi Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatus, pagal kuriuos Etikos taryba, baigusi pateikto skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą, priima sprendimą pripažinti arba nepripažinti Kodekso pažeidimą. Pripažinusi Kodekso pažeidimą, Taryba per 1 (vieną) mėnesį perduoda klausimo dėl Kodeksą pažeidusio LAR nario kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo jam skyrimo nagrinėjimą LAR Architektų profesinio atestavimo komisijai. LAR Architektų profesinio atestavimo komisijai priėmus sprendimą atestato galiojimą panaikinti, klausimo dėl Kodeksą pažeidusio LAR nario pašalinimo iš LAR nagrinėjimas per 1 (vieną) mėnesį perduodamas LAR tarybai. LAR tarybai ar LAR Architektų profesinio atestavimo komisijai teikiant priimtus sprendimus, Taryba gali teikti rekomendacijas dėl pašalinimo iš LAR narių bei kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo (Nuostatų 50, 51 punktai).
Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Architektų Rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą. Įsigaliojus Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pakeitimams, nuo 2017 m. sausio 1 d. Rūmų nariais yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai. Todėl pareiškėjas, būdamas atestuotu architektu, yra Rūmų narys, privalo laikytis Etikos kodekso nuostatų. Tuo tarpu PET, baigusi skundo, pranešimo ar prašymo nagrinėjimą dėl architekto veiksmų ir elgesio gali teikti tik rekomendacijas dėl architektų pašalinimo iš Rūmų narių, kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar įspėjimo skyrimo, o Atestavimo komisija turi teisę stabdyti, panaikinti atestacijos galiojimą, pareikšti atestato turėtojui įspėjimą arba pripažinti, kad pagrindas sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą arba pareikšti Atestato turėtojui įspėjimą nenustatytas. Be to, pareiškėjas gali pareikšti Atestavimo komisijos nariams nušalinimą. Pretendentas, nesutinkantis su Rūmų sprendimu dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestato išdavimo ar pakeitimo, gali kreiptis į Aplinkos ministeriją. Skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Sprendimu Nr. 1 Rūmai, kaip viešojo administravimo subjektas, realizuojant jiems suteiktus valdingus įgalinimus priėmė vienkartinį teisės taikymo aktą – administracinį sprendimą, skirtą konkrečiam asmeniui, šiuo atveju jam, kaip architektui, todėl tokio sprendimo turiniui taikytini VAĮ nustatyti reikalavimai, be kita ko, įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir nurodo, kad Rūmų Sprendimo Nr. 1 dalimi ir vėliau 2023-02-13 sprendimu Nr. 2 priešingai nei teigia pareiškėjas nebuvo konstatuotas joks etikos pažeidimas, o Rūmų 2022-12-19 sprendimo Nr. 1 dalis ir 2023-02-13 sprendimas Nr. 2 pareiškėjui nenustatė jokių teisių ar pareigų, taip pat nesukėlė teisinių pasekmių, kas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėjas skundu teisme realiai nesiekia pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nes, kaip minėta, Rūmai Sprendimo Nr. 1 dalimi ir vėliau Sprendimu Nr. 2 absoliučiai jokių pareiškėjo teisių (interesų) nepažeidė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad PET 2021-11-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodeksą, rekomendavo, t. y. pasiūlė Rūmų atestavimo komisijai stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą. Taigi sprendimas dėl pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo už Etikos kodekso pažeidimą yra priimtas, t. y. Atestavimo komisija 2022-11-30 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą ir PET 2021-11-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė, kad pagrindas taikyti aktuliuose teisės aktuose numatytą ir 2022-11-19 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) rekomenduojamą poveikio priemonę architektui V. U. nenustatytas. Rūmų teigimu, nors Rūmų PET anksčiau ir buvo priėmusi tarpinį 2021-11-19 savarankišką sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo rekomendavo sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir perduoti rekomendacinį sprendimą Rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai, tačiau pastaroji komisija, įgyvendinama savo autonominius įgaliojimus, pagal Rūmų statuto 105 punktą vadovaudamasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais nustatė, kad pareiškėjui PET siūlyta taikyti nuobauda visgi nėra proporcinga poveikio priemonė, bei atitinkamai suformavo išsamią išvadą Rūmams.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015, LVAT 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1839-492/2021).
LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; Nr. AS-143-560/2010; Nr. A-143-2053/2012).
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr. pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).
Paminėtina, kad LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1298-789/2021 sprendžiant dėl subjekto, kompetentingo priimti sprendimą dėl architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ir tokio sprendimo apskundimo tvarkos, Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendimas dėl architekto profesinės etikos pažeidimo ir siūlymas stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, taip pat buvo vertinamas tik kaip procedūros etapas – prielaida kreiptis į Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisiją.
Atestavimo komisija yra Rūmų organas (Rūmų statuto 47.5 papunktis). Atestavimo komisijos kompetencija apibrėžta Rūmų statuto 103 punkte, kuris numato, kad Atestavimo komisija priima sprendimus dėl architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, panaikinimo, įspėjimo atestato turėtojui pareiškimo, kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punktu, atestavimą atliekanti organizacija (LAR) atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala.
Pažymėtina, kad Rūmų Atestavimo komisijos posėdžio protokole 2022-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) V. dalyje nurodytas Atestavimo komisijos sprendimas, t. y. minėtoje dalyje konstatuota, kad Atestavimo komisija, išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą ir PET 2021-11-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, nutarė (vienbalsiai), kad pagrindas taikyti aktualiuose teisės aktuose numatytą ir PET 2021-11-19 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) rekomenduojamą poveikio priemonę architektui nenustatytas.
Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad galutinį sprendimą dėl numatytų pasekmių taikymo ar netaikymo pareiškėjui priėmė Atestavimo komisija. Ginčijamais Sprendimais pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, todėl darytina išvada, kad ginčijami Sprendimai nėra savarankiški administraciniai aktai, o tik konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kurie patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Sprendimai nėra galutiniai sprendimai, o galutinį sprendimą priėmė Atestavimo komisija. Skundžiamais Sprendimais pareiškėjui nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nėra nustatyta apskundimo tvarka, o teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Sprendimai administracinių teismų kompetencijai nepriskirtini (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo teigimu, ginčijami Sprendimai apriboja jo teisę kandidatuoti į Lietuvos architektų rūmų savivaldos organų narius. Pasisakant dėl šio pareiškėjo teiginio teismas pažymi, kad pareiškėjas nebuvo pasiūlytas kandidatu į nei vieną Rūmų organą, ginčijamais Sprendimais pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, yra tik konstatuojama, kad numatytos poveikio priemones architektui V. U. nenustatytinos ir jos netaikomos. Be to Rūmų nariai renka savo atstovus, patys yra renkami į Rūmų Tarybą, Atestavimo komisiją, PET, Ekspertų komisiją, kitus rūmų struktūrinius bei valdymo organus, per išrinktus atstovus priima sprendimus architekto kvalifikacijos bei profesinės etikos priežiūros srityse, todėl nesutinkant su Sprendimais, kuriais nėra nurodytas pareiškėjo pažeidimas dėl profesinės etikos normų pažeidimo ir neskirta jokia nuobauda, būtų pažeistos ne tik įstatyminės nuostatos (Architektų rūmų įstatymo 10 straipsnis) bei paneigtas profesinės savivaldos principas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas pareiškėjo skundą atmeta ir bylą nutraukia, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas ir byla nutraukta, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. U. skundą atmesti ir administracinę bylą nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.