- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eA-124-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03169-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos architektų rūmams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai) 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo S22/12/421 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas pripažintinas pažeidęs Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 straipsnio (3.9 ir 3.11 taikymo atvejai) nuostatas; panaikinti Rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 2023/02/52 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Rūmų Profesinės etikos tarybai (toliau – ir Taryba, PET) buvo pateiktas UAB „Evikonas“ 2021 m. liepos 21 d. skundas „Iškelti drausmės bylą architektui V. U. ir pripažinti pažeidus architektų etiką“ dėl pareiškėjo V. U., kaip architekto, profesinės veiklos. UAB „Evikonas“ Tarybai pateiktame skunde nurodė, jog pareiškėjas, kaip architektas, rengiant rekonstravimo projekto „Apleisto (nenaudojamo) buvusio visuomeninio pastato konversijos ir pritaikymo savarankiško gyvenimo namų Visagine įkūrimui“ darbo projektą (toliau – ir Darbo projektas) projektuotojo R. M. įmonės paskirtas projekto vadovu, projekto architektūrinės ir bendrosios dalių bei sklypo sutvarkymo dalies vadovu, atlikdamas savo pareigas, vykdant tarp rangovo UAB „Evikonas“ ir projektuotojo R. M. įmonės 2019 m. sausio 28 d. sudarytą statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2.9-(7BD)-5 (toliau – ir Subrangos sutartis), jas (pareigas) atliko nepakankamai profesionaliai, kompetentingai, rūpestingai ir stropiai, o po to, kai UAB „Evikonas“ savo iniciatyva nutraukė Subrangos sutartį su projektuotoju, nepagrįstai atsisakė toliau bendradarbiauti su UAB „Evikonas“.
3. Tarybai pateiktame skunde UAB „Evikonas“ prašė iškelti drausmės bylą pareiškėjui ir pripažinti, kad jis pažeidė Etikos kodekso nuostatas bei rekomenduoti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijai (toliau – ir Atestavimo komisija) skirti pareiškėjui Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytą sankciją – sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato (Nr. A101) galiojimą 6 mėnesiams, nustatant terminą pažeidimams pašalinti.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad Taryba, išnagrinėjusi UAB „Evikonas“ skundą, 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2021/11 konstatavo, jog Darbo projektas buvo parengtas pavėluotai, nepakankamai rūpestingai ir stropiai, tinkamai nebendradarbiaujant su Rangovu. Taryba, vadovaudamasi aukščiau padarytomis išvadomis, priėmė sprendimą, kad pareiškėjas, pažeidė Etikos kodekso 3 principo („Įsipareigojimai klientui“) 3.9 taikymo atvejį ir 3.11 taikymo atvejį ir perdavė priimtą sprendimą Atestavimo komisijai, rekomenduojant taikyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytą poveikio priemonę – sustabdyti jo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
5. Atestavimo komisija 2022 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. 22/AK/S9 (toliau – ir Protokolas), priešingai nei Taryba, konstatavo, jog pareiškėjas neturėjo tiesioginės atsakomybės tinkamos Subrangos sutarties vykdymo prasme prieš Rangovą. Taigi Atestavimo komisija patvirtino, jog pareiškėjas kaip architektas, teikiantis architektūrines paslaugas, neturėjo teisinės pareigos bendradarbiauti su Rangovu, be kita ko, nėra teisės prasme atsakingas dėl Darbo projekto parengimo kokybės.
6. Atestavimo komisija pripažinusi, kad Rangovas nebuvo pareiškėjo klientas ir jam netaikytina teisinė atsakomybė prieš Rangovą dėl tinkamo Subrangos sutarties vykdymo, vadovaudamasi Rūmų tarybos 2022 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T22/10, patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Atestavimo tvarkos aprašas) 90.12 papunkčiu, Protokole suformavo sprendimą, jog nenustatytas pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti poveikio priemonę, nurodytą Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte, t. y. stabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, kaip galutinį sprendimą, dėl poveikio priemonių skyrimo architektui, jo veiksmuose (ne)nustačius Etikos kodekso pažeidimo, priimantis subjektas, 2022 m. gruodžio 19 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame konstatavo, jog Atestavimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo atsakomybės klausimą už Etikos kodekso pažeidimus, nurodytus Tarybos sprendime, priėmė išvadą, kad pagrindas taikyti pareiškėjui poveikio priemones, nenustatytas. Taigi tuo pagrindu, Rūmai, atstovaujami Rūmų pirmininko, priėmė galutinį sprendimą pareiškėjui, jokių poveikio priemonių netaikyti. Tačiau skundžiamame Sprendime Nr. 1, atsakovas, nepaisant įrodytos aplinkybės, kad pareiškėjo, kaip architekto, nesaistė jokie „architekto-kliento“ teisiniai santykiai su Rangovu, taip pat pripažino, jog pareiškėjas laikytinas pažeidęs profesinę etiką, tais pačiais pagrindais, kuriais vadovavosi Taryba, priimdama 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2021/11, t. y. jog pareiškėją su Rangovu siejo „architekto–kliento“ teisinis santykis. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimo Nr. 1 dalimi, kuria daroma išvada dėl jo kaltės pažeidus Etikos kodeksą, 2023 m. sausio 16 d. skundu kreipėsi į Rūmus, kaip į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, prašydamas panaikinti Sprendimo Nr. 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Rūmai 2023 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2 atsisakė tenkinti jo 2023 m. sausio 16 d. skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rūmai, atmesdami jo skundą, Sprendime Nr. 2 nurodė, jog jis klaidingai interpretuoja Rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje kalbama apie jo profesinės etikos pažeidimą. Atsakovo teigimu, Rūmai, atsižvelgę į Atestavimo komisijos suformuluotą išvadą, nusprendė poveikio priemonių netaikyti, todėl dėl Rūmų priimto 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1 pareiškėjui jokios neigiamos teisinės pasekmės nekilo.
9. Pareiškėjas susipažinęs su Sprendimu Nr. 2, laikosi nuomonės, jog atsakovas, kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, netinkamai išnagrinėjo jo skundą, nepašalino jo skunde išdėstytų argumentų dėl skundžiamo Sprendimo Nr. 1 prieštaringumo bei neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkto, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Netinkamai aiškino skundžiamo Sprendimo Nr. 1 teisinę reikšmę, be kita ko, nepagrįstai teigė, kad Sprendimas Nr. 1 pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
10. Pasisakydamas dėl ginčo esmės, pareiškėjas nurodė, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Rūmų PET priimtas sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuriuo nėra užbaigiama administracinė procedūra, todėl jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, tačiau asmuo, nesutikdamas su PET sprendimu, nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, priimamą Rūmų. Taigi, vadovaujantis nurodytais išaiškinimais, pareiškėjas neskundė PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 2021/11, tačiau tai jam neužkerta kelio dėstyti nesutikimo su tokiu tarpiniu sprendimu motyvus, teikiant skundą dėl atestavimą atliekančios organizacijos (Rūmų) priimto galutinio sprendimo, jį ginčijant (visą arba iš dalies).
11. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas Nr. 1 yra vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto, 12 straipsnio 23 dalies, Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 48 punkto, Atestavimo tvarkos aprašo 93 punkto pagrindu, jo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, kurio turiniui keliami VAĮ nustatyti reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Rūmų taryba 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T19/09-03, patvirtino naujos redakcijos Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos veiklos nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Taryba savo veikloje vadovaujasi Etikos kodeksu, Tarybos veiklos nuostatais; Rūmų statutu; Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymu (toliau – ir Rūmų įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nuostatų 3 punkte yra įtvirtinta tai, kad svarstydama jai pavestus klausimus, Taryba vadovaujasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško aplinkybių išnagrinėjimo principais.
13. Taryba, svarstydama Rangovo skundą, nesilaikė pirmiau nurodytų Nuostatų reikalavimų dėl objektyvaus, nešališko, išsamaus ir visapusiško aplinkybių išnagrinėjimo. Taigi Rūmai, priimdami Sprendimą Nr. 1, šių Tarybos padarytų pažeidimų nepašalino, nors iš Atestavimo komisijos priimtos išvados, įformintos Protokolu, yra akivaizdu, kad pareiškėjo su Rangovu nesaistė jokie „architekto–kliento“ teisiniai santykiai dėl Subrangos sutarties vykdymo, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti jį pažeidus atitinkamas Etikos kodekso nuostatas. Rūmai Profesinės etikos kodekse nustato architektų profesinės etikos taisykles ir prižiūri, kaip jų laikomasi, nagrinėja kliento ir architekto ar architektų tarpusavio nesutarimus dėl profesinės etikos. Rūmams yra suteikta plati diskrecija sprendžiant klausimus, susijusius su architektų profesine etika bei jos (ne)pažeidimu.
14. Sprendimu Nr. 1 Rūmai, kaip viešojo administravimo subjektas, realizuodami jiems suteiktus valdingus įgalinimus priėmė vienkartinį teisės taikymo aktą – administracinį sprendimą, skirtą konkrečiam asmeniui, šiuo atveju pareiškėjui, kaip architektui, todėl tokio sprendimo turiniui taikytini VAĮ nustatyti reikalavimai, be kita ko, įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje.
15. Tarybos priimtas Sprendimas, jog pareiškėjas pripažintinas pažeidęs profesinę etiką, jau sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui, o būtent – Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-93-739/2023, iškeltoje pagal pareiškėjo ir kitų bendraieškių ieškinį atsakovams Visagino savivaldybės administracijai, UAB „AIF LT“, architektui A. L., UAB „Evikonas“. Taigi vienas iš atsakovų, kaip vieną iš argumentų, dėl ko ieškinys turėtų būti atmestas, nurodo aplinkybę, jog pareiškėjas yra pripažintas pažeidęs profesinę architekto etiką.
16. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1 dalis, kurioje konstatuojamas pareiškėjo profesinės etikos pažeidimas, pareiškėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes dar ir dėl to, kad apriboja jo teisę kandidatuoti į Rūmų savivaldos organų narius. Rūmų statutas numato, kad Rūmų organų nariais, negali būti renkami Rūmų nariai, kurie, be kita ko, per pastaruosius 3 (trejus) metus yra pripažinti padarę esminį Statuto 20.3 punkte nurodytą pažeidimą.
Šalies argumentai
17. Atsakovas Rūmai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Rūmai 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Nr. 1, atsižvelgdami į Atestavimo komisijos suformuotą išvadą protokolo forma, kuria buvo nutarta, kad pagrindas taikyti aktuliuose teisės aktuose numatytą ir PET sprendime rekomenduotą poveikio priemonę pareiškėjui, kaip architektui, nenustatytas, individualiai sprendė, kad pareiškėjui aktualiuose teisės aktuose numatytų jokių poveikio priemonių netaikyti. Vadinasi, Rūmų galutiniu Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui faktiškai jokios neigiamos teisinės pasekmės nekilo.
19. Sprendime Nr. 1 buvo cituota, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė Etikos kodekso reikalavimus, tačiau pats Etikos kodekso pažeidimas buvo anksčiau autonomiškai nustatytas kito Rūmų organo, PET rekomendaciniu 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2021/11, kas Rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1 dalyje buvo paminėta tik kaip faktinės aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atestavimo komisija Sprendimu Nr. 1 nepriėmė jokios kardinaliai priešingos išvados ir nekonstatavo, kad Etikos kodekso 3 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, be kita ko, 3.9 ir 3.11 taikymo atvejai netaikytini. Taip pat Rūmams priimant Sprendimą Nr. 1, faktiškai buvo atsižvelgta į Atestavimo komisijos atliktą išsamų aplinkybių vertinimą.
21. Rūmų Sprendimas Nr. 1 bei skundžiama jo dalis neprieštarauja VAĮ ir jo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam teisėtumo reikalavimui, o taip pat 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams, tiek, kiek juose nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus, pagrįstas teisės normomis, o sprendimo faktinis priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas, kadangi Sprendime Nr. 1 yra nurodyti visi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant sprendimą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, pareiškėjui buvo įteiktas susipažinti 2022 m. lapkričio 30 d. Atestavimo komisijos protokolo Nr. 2022/AK/S9 išrašas su visa jame nurodyta argumentacija.
22. Rūmų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad Rūmų PET yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų. Nors Rūmų PET anksčiau ir buvo priėmusi tarpinį 2021 m. lapkričio 19 d. savarankišką sprendimą Nr. 2021/11, kuriuo rekomendavo sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir perduoti rekomendacinį sprendimą Atestavimo komisijai, tačiau pastaroji, įgyvendinama savo autonominius įgaliojimus, pagal Rūmų statuto 105 punktą vadovaudamasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais nustatė, kad pareiškėjui PET siūlyta taikyti nuobauda nėra proporcinga poveikio priemonė, bei atitinkamai suformavo išsamią išvadą Rūmams. Rūmai remdamiesi tokia protokoline išvada priėmė galutinį Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui jokių poveikio priemonių netaikyti.
23. Taigi, Rūmų Sprendimo Nr. 1 dalimi ir vėliau 2023 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo konstatuotas joks etikos pažeidimas, o Rūmų Sprendimo Nr. 1 dalis ir Sprendimas Nr. 2 pareiškėjui nenustatė jokių teisių ar pareigų, taip pat nesukėlė teisinių pasekmių, kas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėjas skundu teisme realiai nesiekia pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nes, kaip minėta, Rūmai Sprendimo Nr. 1 dalimi ir vėliau Sprendimu Nr. 2 jokių pareiškėjo teisių (interesų) nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, ko šiuo atveju laikytina, jog nėra dėl prieš tai įvardintų priežasčių.
Atsiliepimas
25. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad anksčiau nustatytas rekomendaciniu tarpiniu sprendimu PET profesinės etikos pažeidimas pareiškėjui neva sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes tariamai apriboja pareiškėjo teisę kandidatuoti į Rūmų savivaldos organų narius. Pagal suformuotą LVAT praktiką 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1839-492/2021, tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti šią teisę, juo labiau, kad pagal viešai prieinamą informaciją pareiškėjo nebuvo nė viename kandidatų į Rūmų organus sąraše, t. y. pareiškėjas pats neteikė savo kandidatūros, nei buvo pasiūlytas kieno nors iš kitų narių.
II.
26. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo V. U. skundą atmetė ir administracinę bylą nutraukė.
27. Teismas nustatė šias aplinkybes:
27.1. PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2021/11 išnagrinėjo UAB „Evikonas“ skundą dėl pareiškėjo architekto V. U. galbūt padarytų profesinės etikos pažeidimų. PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 2021/11 nurodyta, kad UAB „Evikonas“ kreipėsi dėl galimo architekto V. U. piktnaudžiavimo savo teisėmis, sąmoningo siekio kenkti klientų interesams, netinkamo ir aplaidaus pareigų vykdymo, šiurkščių pažeidimų parengtoje projektinėje dokumentacijoje ir galimų kitų profesinės etikos ir veiklos standartų pažeidimų. 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 2021/11 konstatuota, kad V. U. veiksmai prieštaravo Etikos kodekso taikymo atvejų, nurodytų šio sprendimo III dalyje „Aktualios profesinės etikos nuostatos“ 3 principo 3.9 ir 3.11 taikymo atvejams. Taigi PET perdavė sprendimą Atestavimo komisijai ir, vadovaudamasi PET nuostatų 51 punktu, rekomendavo sustabdyti V. U. kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
27.2. Atestavimo komisija 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 2022/AK/S9 išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą ir PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2021/11 nutarė, kad pagrindas taikyti aktualiuose teisės aktuose numatytą ir 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 2021/11 rekomenduojamą poveikio priemonę architektui V. U. nenustatytas.
27.3. Rūmai Sprendimu Nr. 1 informavo, kad Atestavimo komisija 2022 m. lapkričio 30 d. vykusiame nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo architekto V. U. (A 101) atsakomybės taikymo klausimus už Etikos kodekso pažeidimus, konstatuotus PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2021/11. Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad Atestavimo komisija, išnagrinėjusi architekto V. U. (A 101) atsakomybės taikymo pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktą klausimą, vadovaudamasi Atestavimo tvarkos aprašo 90.12, 91 punktais, priėmė išvadą, kad pagrindas taikyti numatytas poveikio priemones architektui V. U. nenustatytas.
27.4. Rūmų 2023 m. vasario 13 d. Sprendime Nr. 2 (atsakyme) nurodyta, kad Rūmai gavo architekto V. U. skundą dėl Rūmų Sprendimo Nr. 1 dalies, kuriuo pareiškėjas prašo patenkinti jo skundą ir panaikinti Rūmų sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje tariamai nurodoma, kad V. U., kaip architektas, Rūmų PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo pagrindu, laikytinas pripažintu pažeidęs Etikos kodekso reikalavimus, taip pat skundu prašoma pašalinti minėtą Rūmų PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš interneto tinklalapio bei išplatinti informaciją apie tai, kad Rūmų PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 2021/11 laikytinas netekusiu galios.
27.5. Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad nors Rūmų PET anksčiau buvo priėmusi 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2021/11, kuriuo rekomendavo sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir perduoti rekomendacinį sprendimą Atestavimo komisijai, tačiau pastaroji pagal Rūmų statuto 105 punktą vadovaudamasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais nustatė, kad pareiškėjui PET siūlyta taikyti nuobauda nėra proporcinga poveikio priemonė, suformuodama atitinkamą išvadą Rūmams.
27.6. Sprendime Nr. 2 padaryta išvada, kad Rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1 priešingai nei teigia pareiškėjas nebuvo konstatuotas jo etikos pažeidimas, Rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Nr. 1 pareiškėjui nenustatė jokių teisių ar pareigų, nesukėlė teisinių pasekmių, kas tuo pačiu reiškia, kad pareiškėjas savo skundu realiai nesiekia pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nes Rūmai Sprendimu Nr. 1 jokių pareiškėjo teisių (interesų) nepažeidė. Todėl Rūmai Sprendimu Nr. 2 pareiškėjo skundą atmetė.
28. Teismas nurodė, kad LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1298-789/2021 sprendžiant dėl subjekto, kompetentingo priimti sprendimą dėl architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ir tokio sprendimo apskundimo tvarkos, PET sprendimas dėl architekto profesinės etikos pažeidimo ir siūlymas stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, taip pat buvo vertinamas tik kaip procedūros etapas – prielaida kreiptis į Atestavimo komisiją.
29. Atestavimo komisija yra Rūmų organas (Rūmų statuto 47.5 papunktis). Atestavimo komisijos kompetencija apibrėžta Rūmų statuto 103 punkte, kuris numato, kad Atestavimo komisija priima sprendimus dėl architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, panaikinimo, įspėjimo atestato turėtojui pareiškimo, kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo.
30. Vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punktu, atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirasti žala.
31. Atestavimo komisijos 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 2022/AK/S9 V dalyje nurodytas Atestavimo komisijos sprendimas, t. y. minėtoje dalyje konstatuota, kad Atestavimo komisija, išnagrinėjusi jai pateiktą medžiagą ir PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2021/11, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, nutarė (vienbalsiai), kad pagrindas taikyti aktualiuose teisės aktuose numatytą ir PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 2021/11 rekomenduojamą poveikio priemonę architektui nenustatytas.
32. Teismas darė išvadą, kad galutinį sprendimą dėl numatytų pasekmių taikymo ar netaikymo pareiškėjui priėmė Atestavimo komisija. Ginčijamais Sprendimais pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, todėl ginčijami Sprendimai nėra savarankiški administraciniai aktai, o tik konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kurie patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo vertinimu, skundžiami Sprendimai nėra galutiniai sprendimai, o galutinį sprendimą priėmė Atestavimo komisija. Skundžiamais Sprendimais pareiškėjui nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nėra nustatyta apskundimo tvarka, o teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Taigi, ginčijami Sprendimai administracinių teismų kompetencijai nepriskirtini (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas)
34. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčijami Sprendimai apriboja jo teisę kandidatuoti į Rūmų savivaldos organų narius, pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo pasiūlytas kandidatu į nei vieną Rūmų organą, ginčijamais Sprendimais pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, yra tik konstatuojama, kad numatytos poveikio priemones nenustatytinos ir netaikomos. Be to Rūmų nariai renka savo atstovus, patys yra renkami į Rūmų Tarybą, Atestavimo komisiją, PET, Ekspertų komisiją, kitus rūmų struktūrinius bei valdymo organus, per išrinktus atstovus priima sprendimus architekto kvalifikacijos bei profesinės etikos priežiūros srityse, todėl nesutinkant su Sprendimais, kuriais nėra nurodytas pareiškėjo pažeidimas dėl profesinės etikos normų pažeidimo ir neskirta jokia nuobauda, būtų pažeistos ne tik įstatyminės nuostatos (Rūmų įstatymo 10 straipsnis) bei paneigtas profesinės savivaldos principas.
35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas pareiškėjo skundą atmetė ir bylą nutraukė, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas ir byla nutraukta, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
III.
37. Pareiškėjas V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; arba Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
37.1. Atestavimo komisijai yra suteikti įgaliojimai teikti išvadą Rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, tuo atveju, kai PET architekto veikloje nustato Etikos kodekso pažeidimus, Rūmai priima sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, galutinį sprendimą dėl poveikio priemonės, numatytos Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte, (ne)taikymo pareiškėjo atžvilgiu priėmė ne Atestavimo komisija, 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokole Nr. 2022/AK/S9 suformuluodama atitinkamą išvadą, o Rūmai atstovaujami pirmininko, kuomet buvo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. S22/12/421 (Sprendimas Nr. 1), kuriuo kartu buvo konstatuota, jog pareiškėjas, pripažintinas pažeidęs Etikos kodekso reikalavimus, su kuo pareiškėjas ir nesutinka.
37.2. LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje eA-1298-789/2021, kuri faktinėmis aplinkybėmis iš dalies panaši į nagrinėjamą bylą, buvo aiškinamos iš esmės tos pačios kaip ir šiuo atveju taikytinos Statybos įstatyme, Atestavimo tvarkos apraše, Atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos apraše įtvirtintos atitinkamos teisės normos, o taip pat Atestavimo komisijos kompetencijos dėl poveikio priemonių (ne)skyrimo architektams. Aukščiau nurodytoje byloje, teismas pateikė išaiškinimą, jog kompetentingas viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimui dėl poveikio priemonių (ne)skyrimo architektams, yra Rūmai, o ne vienas iš Rūmų organų – Atestavimo komisija, kuri turi kompetenciją pateikti išvadą Rūmams, tačiau neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl poveikio priemonių (ne)taikymo architektams. Dar daugiau, minėtame sprendime yra išaiškinta, jog tuo atveju jeigu sprendimą dėl poveikio priemonės architektui (ne)taikymo priima Atestavimo komisija, o ne Rūmai, tai reiškia esminė procedūros pažeidimą, nes sprendimą priima subjektas, kuris nėra kompetentingas tokį sprendimą priimti.
37.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi negaliojančios redakcijos Atestavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Rūmų Tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2. Teismo sprendime referuojant į pirmiau nurodytą Atestavimo tvarkos aprašo redakciją, teigiama, jog Atestavimo komisija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonių architektui (ne)taikymo, nors tai akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reguliavimui, galiojusiam skundžiamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo metu. Teismas, referuodamas į negaliojančią Atestavimo tvarkos aprašo redakciją, nurodė, jog skundus, be kita ko, dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo teisėtumo, nagrinėja Aplinkos ministro sudaryta Komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. D1-439 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-258 buvo pripažintas netekusiu galios. Nuo 2022 m. gegužės 6 d. įsigaliojus Statybos įstatymo 12 straipsnio pakeitimams, yra numatyta alternatyvi skundų dėl atestavimą atliekančios organizacijos sprendimų dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo teisėtumo, nagrinėjimo tvarka (Statybos įstatymo 12 str. 23 d.).
37.4. Teismas, darydamas išvadą, kad Atestavimo komisija yra subjektas, priimantis sprendimus dėl architektų kvalifikacijos dokumento sustabdymo, referavo į Rūmų statuto 103 punktą. Iki 2023 m. balandžio 28 d. galiojusio Rūmų statuto 103.3 papunktyje, t. y. ir skundžiamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo metu, buvo numatyta, kad Atestavimo komisija priima sprendimus (ne teikia išvadas) dėl architektų kvalifikacijos dokumento sustabdymo. Tačiau, skundžiamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo metu, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje buvo įtvirtina, kad sprendimus dėl poveikio priemonių (ne)taikymo architektams, priima atestavimą atliekanti organizacija, t. y. Rūmai. Iki 2023 m. balandžio 28 d. Rūmų statute nustatytas teisinis reguliavimas, prieštaravimo Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies nustatytam teisiniam reguliavimui. Nuo 2023 m. balandžio 28 d. yra įregistruota nauja Rūmų statuto redakcija ir pirmiau nurodytų prieštaravimai yra pašalinti. Taigi šiuo atveju, esant situacijai, kuomet Rūmų statute (redakcija galiojusi iki 2023 m. balandžio 28 d.) įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktui – Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies nuostatoms, bylą nagrinėjęs teismas, neturėjo pagrindo remtis Rūmų statuto nuostatomis, juo labiau, kad sprendimo priėmimo metu, jau galiojo nauja Rūmų statuto redakcija, kurioje buvo pašalinti aukščiau aptarti prieštaravimai.
37.5. Teismas, nusprendęs, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2, nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, bylos nenutraukė (ABTĮ 103 str. 1 d., 104 str. 1 d.), o priėmė sprendimą skundą atmesti (ABTĮ 88 str. 1 p.), kas savo ruožtu suponuoja išvadą, jog teismas vertino egzistuojant prielaidas pareiškėjui kreiptis į teismą atitinkamai dėl ko teismas, turėjo pareigą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, pasisakydamas dėl skundo materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų (ne)pagrįstumo, tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas, nepripažintinas teisėtu bei pagrįstu.
37.6. Atsakovo priimtas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. S22/12/42, ypatingai jo dalis, kurioje konstatuojamas pareiškėjo profesinės etikos pažeidimas, nepriklausomai nuo atsakovo jam suteiktos formos ir formaliai jam duoto pavadinimo bei atsakovo pateikiamo vertinimo, yra galutinis administracinės procedūros sprendimas, kuris turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, sukelia jam teisines pasekmes, jame yra išreikšta vienkartinė Rūmų, kaip viešojo administravimo subjekto, be kita ko, architektų savivaldos institucijos valia, dėl teisės taikymo, kiek tai susiję su pareiškėjo, kaip architekto, profesine veikla, t. y. nors pareiškėjui ir netaikytos poveikio priemonės, tačiau jis pripažintas pažeidęs profesinę etiką. Sprendime Nr. 1 nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tuo grubiai pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą, tačiau tai nepaneigia, pareiškėjo teisės teikti skundą dėl jo dalies panaikinimo, toks skundas gali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku ir jo nagrinėjimas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str. 1 d. 10 p.).
37.7. Iš Rūmų Sprendimo Nr. 1 nėra aišku, dėl ko, Atestavimo komisijai padarius išvadą, jog pareiškėjas neturėjo tiesioginės atsakomybės tinkamos Subrangos sutarties vykdymo prasme prieš Rangovą, kas atitinkamai reiškia, jog jo su Rangovu nesaistė „architekto – kliento“ teisiniai santykiai, Rūmų sprendime, vis vien yra konstatuojama, jog pareiškėjas pripažintinas pažeidęs profesinę etiką. Motyvavimas, kuomet iš priimto administracinio akto turinio argumentų bei motyvų, nėra aišku kas lėmė tokio akto priėmimą, laikytinas netinkamu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų įgyvendinimu.
37.8. Rūmų priimto Sprendimo Nr. 1 dalis neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto teisėtumo principo, o taip pat VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tiek, kiek joje nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus, pagrįstas teisės normomis, o sprendimo faktinis priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas.
37.9. Atsakovui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nagrinėjant pareiškėjo skundą ir priimant Sprendimą Nr. 2, pirmiau nurodyto Sprendimo Nr. 1 trūkumai pašalinti nebuvo, todėl klausimas išspręstinas iš esmės ir abu aukščiau nurodyti atsakovo sprendimai (Sprendimo Nr. 1 dalis) naikintini, kaip neteisėti.
Atsiliepimas
38. Atsakovas Rūmai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
38.1. Rūmai tinkamai laike pritaikė teisės aktų redakcijas (o būtent Atestavimo tvarkos aprašą, Rūmų statutą, Statybos įstatymą ir kt.) bei jų kontekste teisingai bei visapusiškai įgyvendino vientisą administracinę procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, tačiau tai jokių neigiamų teisinių pasekmių jam nesukėlė. Remiantis LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1298-789/2021 pateiktais išaiškinimais, tuo atveju jeigu sprendimą dėl poveikio priemonės architektui (ne)taikymo priima Atestavimo komisija, o ne Rūmai, tai reiškia esminį procedūros pažeidimą, nes sprendimą priima subjektas, kuris nėra kompetentingas tokį sprendimą priimti, o šiuo atveju vadovaujantis minėta LVAT praktika Sprendimą Nr. 1 priėmė Rūmai, atstovaujami pirmininko, kas patvirtina, jog minėtas sprendimas buvo priimtas tinkamo ir kompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl vientisos (vienos) administracinės procedūros metu jokių teisės aktų taikymo procedūrinių ar materialių klaidų nebuvo atlikta.
38.2. Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėjui nebuvo ir nėra taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, todėl atitinkamai ir nebuvo nustatyta jų apskundimo tvarka, o teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
38.3. Pareiškėjas pats apibrėžė bylos dalyką, kas ir sudarė aktualios administracinės bylos ginčo ribas bei jos esmę, bei ką pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, įvertino, atskleidė bylos esmę ir galiausiai nustatė, kad pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti jokia forma ir apimtimi.
38.4. Teismas nepadarė jokių procesinių ar materialinių pažeidimų priimdamas sprendimą, kadangi vadovavosi aktualiomis ABTĮ nuostatomis bei suformuota teismų praktika taikant ir aiškinant ABTĮ 103 straipsnį.
38.5. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad PET 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 2021/11, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs profesinę etiką ir kuris viešai buvo paskelbtas atsakovo internetiniame puslapyje, tariamai sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjo dalykinei reputacijai. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kaip konkrečiai pareiškėją veikė rekomendacinio pobūdžio tarpinis PET sprendimas, o be to, jis nėra ir šios bylos tiesioginis skundo objektas.
38.6. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo Sprendimo Nr. 1 dalis ir / ar Sprendimas Nr. 2 pareiškėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes dar ir dėl to, kad neva apribojo pareiškėjo teisę kandidatuoti į Rūmų savivaldos organų narius. Tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas realiai būtų siekęs įgyvendinti šią rinkimų teisę.
38.7. Pareiškėjas niekuomet neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, kas patvirtina, jog Rūmų Sprendimo Nr. 1 dalis ir / ar Sprendimas Nr. 2 nepadarė ir negali padaryti jokios žalos pareiškėjui.
38.8. Pareiškėjui nebuvo taikytas jo kvalifikacijos atestato sustabdymas, jis nebuvo panaikintas ir netgi nebuvo skirtas įspėjimas. Vadinasi, pareiškėjas galėjo ir toliau gali visa apimtimi realizuoti savo, kaip architekto bei projektuotojo, veiklą be jokių apribojimų iš savivaldos organizacijos.
38.9. Skundžiamame Sprendimuose yra nurodyti visi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant Sprendimus, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, pareiškėjui buvo įteiktas susipažinti Atestavimo komisijos 2022 m. lapkričio 30 d. protokolo Nr. 2022/AK/S9 išrašas su visa jame nurodyta argumentacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nr. 1 dalies ir Rūmų 2023 m. vasario 13 d. Sprendimo Nr. 2, teisėtumo.
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teismo vertinimu, ginčijamais Sprendimais pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, todėl ginčijami Sprendimai nėra savarankiški administraciniai aktai, o tik konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kurie patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Be to, priimant sprendimą, buvo vadovaujamasi negaliojančios redakcijos Atestavimo tvarkos aprašu, Rūmų statutu, buvo nukrypta nuo LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje eA-1298-789/2021 suformuotos praktikos. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nepasisakė dėl skundžiamų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2, teisėtumo bei pagrįstumo.
42. Teisėjų kolegija susipažinusi su skundžiamo Sprendimo Nr. 1 turiniu nurodo, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Rūmų Sprendimo Nr. 1 skundžiamą dalį, kurioje pareiškėjas tariamai yra pripažintas, kaip neva pažeidęs profesinę etiką.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rūmai minėtame sprendime, atsižvelgdami į Atestavimo komisijos suformuotą išvadą protokolo forma, kuria buvo vienbalsiai nutarta, kad pagrindas taikyti aktualiuose teisės aktuose numatytą ir PET sprendime rekomenduotą poveikio priemonę pareiškėjui, kaip architektui, nenustatytas, nusprendė pareiškėjui aktualiuose teisės aktuose numatytų poveikio priemonių netaikyti.
44. Rūmų PET buvo priėmusi 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 2021/11, kuriuo rekomendavo sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir perduoti rekomendacinį sprendimą Atestavimo komisijai, tačiau pastaroji nustatė, kad pareiškėjui PET siūlyta taikyti nuobauda nėra proporcinga poveikio priemonė ir suformulavo atitinkamą išvadą Rūmams. Rūmai remdamiesi pastarąja protokoline išvada priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė pareiškėjui jokių poveikio priemonių netaikyti.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad galutinį sprendimą dėl numatytų pasekmių taikymo ar netaikymo pareiškėjui priėmė Atestavimo komisija, o Sprendimais pareiškėjui nebuvo taikomos jokios neigiamo poveikio priemonės, nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, todėl ginčijami Sprendimai nėra savarankiški administraciniai aktai, o tik konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kurie patys savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl ginčijami Sprendimai administracinių teismų kompetencijai nepriskirtini (ABTĮ 103 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta teismo išvada neatitinka nei faktinės situacijos, nei LVAT praktikos, suformuotos 2021 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje eA-1298-789/2021.
46. Minėtoje byloje konstatuota, kad sprendimą dėl architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo priima Lietuvos architektų rūmai, Komisijai pateikus išvadą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo. Kitaip aiškinti ir taikyti aptartą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo, nes viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3891-438/2020).
47. Nagrinėjamu atveju ginčijamą Sprendimą Nr. 1, kuriuo nuspręsta architektui poveikio priemonių netaikyti, priėmė ne Atestavimo komisija, o Rūmai, atsižvelgdami į Atestavimo komisijos suformuotą išvadą. Todėl daryti išvadą, kad Sprendimas Nr. 1 nebuvo savarankiškas administracinis aktas, o tik konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir tuo pagrindu bylą nutraukti remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi, nebuvo pagrindo.
48. Įvertinus Sprendimo Nr. 1 turinį, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skundžiamas Sprendimas Nr. 1 patenka į ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo sritį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
49. Šiame kontekste akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas skundžia jam palankų sprendimą, teisingai sprendė, kad skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl skundą atmetė. Nustačius, kad viešojo administravimo subjektui (ar subjektui vykdančiam tam tikras viešas funkcijas) priėmus sprendimą, šiuo sprendimu pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, nėra pagrindo spręsti, kad minėtas sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas tam, kad pareiškėjo teisės būtų apgintos administraciniame teisme.
50. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą. Tačiau teismas be pagrindo bylą nutraukė. Procesinis sprendimas skundą atmesti ir bylą nutraukti dėl to paties skundo reikalavimo nėra galimas, tai yra alternatyvūs procesiniai sprendimai. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta procesinio pobūdžio aplinkybė, kuriai esant teismas turėtų pagrindą užbaigti bylos nagrinėjimą nepriimdamas sprendimo dėl jos esmės (bylą nutraukti). Todėl byla turėjo būti ir buvo išnagrinėta iš esmės – skundas atmestas. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir iš dalies motyvai buvo klaidingi, tačiau iš esmės teisingas sprendimas nenaikinamas.
51. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
52. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą atmetant.
53. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABT 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
,,Pareiškėjo V. U. skundą atmesti“.
Nutartis neskundžiama.