Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2317-1049/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
1-2317-1049/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2317-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15584-18-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.3.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Aurelijai Genienei,dalyvaujant prokurorui R. M.,kaltinamajam D. T., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 2002 m. liepos 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 straipsnio 2 dalį ir 274 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2002-10-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2006 m. gegužės 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės; 2009 m. kovo 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2002 m. liepos 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį veika iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių, o pagal 2002 m. spalio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį veika iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Subendrinus bausmes, paskirtas 2002 m. spalio 1 d. ir 2002 m. liepos 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, 2009 m. gegužės 8 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę; 3) 2010 m. liepos 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2011 m. spalio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. liepos 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 5) 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams; 6) 2012 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. 2012 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartimi 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams; 7) 2014 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 300 straipsnio 1 dalį (16 veikų), 182 straipsnio 1 dalį (12 veikų), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (19 veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 3 dalį, 304 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 2 dalį (10 veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirta bausmė - laisvės atėmimas – laisvės atėmimas 1 metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2017 m. sausio 25 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų visiškai atlikęs bausmę; 8) 2017 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, paskirta galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; 2018 m. sausio 15 d. nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 9) 2017 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiai laisvės apribojimo; 10) 2017 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, arešto bausmę atlikęs; atliekantis bausmę Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu, pagal kurią 2017 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2223-917/2017 D. T. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2021-720/2017, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-383/2018 paskirta galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė D. T. nustatyta - 11 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 11) 2018 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį bausmė subendrinta su bausme, nustatyta Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams; 12) 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 19 d., 23.15 val. iki 2017 m. spalio 20 d., 15.57 val. (viena diena). Taip pat įskaitytas pagal 2018 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį atliktas bausmės laikas ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. T. 2017 m. rugsėjo 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir prisistatydamas R. A., neturėdamas teisėto pagrindo, pateikė svetimą - R. A. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje, ir suklastodamas R. A. parašą, sudarė jo vardu tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną „Iphone7“ 684,25 eurų vertės, įmokų pagal sutartį nemokėjo, tokiu būdu sukčiavo apgaule įgydamas svetimą turtą, suklastojo dokumentą ir neteisėtai panaudojo svetimą asmens tapatybės kortelę, ją laikė.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, buvo Vilniuje, nes reikėjo parsivežti sūnų. Autobusų stotyje jis rado R. A. asmens tapatybės kortelę. Jis turėjo problemų su policija, jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojo pasinaudoti rasta asmens tapatybės kortele. Tą pačią dieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė du telefonus – „Iphone7“ ir „Iphone8“ svetimu vardu. Į nuotrauką dokumente niekas nežiūrėjo. Juos pagal skelbimą internete pardavė už pusę kainos, pinigus išleido savo reikmėms. Suprato, kad daro nusikaltimą. Už vieną telefoną jis jau nuteistas. Telefono „Iphone7“ vertė buvo 684,25 eurai. Taip pat jis bandė pasiimti paskolą, pasinaudodamas R. A. asmens tapatybės kortele, tačiau paskolos negavo. Tada asmens tapatybės kortelę išmetė. Savo elgesį vertina blogai, gailisi nusikaltęs.

Išvada dėl D. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Šalies argumentai

Prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, darbuotoja E. G., įgaliota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis, su asmeniu, prisistačiusiu kaip R. A., sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį KEE70927PGPA su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią įgijo mobilaus ryšio telefoną „Iphone7“ 684,25 eurų vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė minėtam asmeniui minėtai prekei įsigyti 581,61 euro tikslinę paskolą. Įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo ir nėra vykdomi. Asmuo, prisistatęs kaip R. A., pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad minėtą telefoną klientas įsigijo ir paskola jam buvo suteikta atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 8).

Sutartyje Nr.1931332, sudarytoje 2017 m. rugsėjo 27 d. R. A. vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad R. A. suteiktas 581 euro kreditas, prie sutarties pridėta R. A. priklausančią asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 13–20).

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. spalio 4 d. jo direktorius pasakė, kad jam skambino iš Sodros ir pranešė, kad jo skola Sodrai sumokėta, kad direktorius turi grąžinti Sodrai skolos raštą. Dėl to labai nustebo, nes pats jokios skolos nemokėjo, skolų Sodrai turėjo nuo 2013 metų, bet jų neparenginėjo. 2017 m. spalio 6 d. nuėjo į AB „(duomenys neskelbtini)“, ten jo sąskaita buvo be pakitimų. Po to nuvyko į banką „(duomenys neskelbtini)“, kuriame taip pat turėjo atsidaręs sąskaitą, ten sužinojo, kad jo vardu yra išimta mokėjimo kortelė, ji išimta banko aptarnavimo skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Taip pat sužinojo, kad šiame banko skyriuje yra sudaryta sutartis dėl elektroninės bankininkystės. Pats banke „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės neišiminėjo, neprašė, kad jam išduotų prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Banke jam išdavė sąskaitos išrašą, iš kurio sužinojo, kad jo vardu yra paimti keli greitieji kreditai, kad iš sąskaitos pinigai buvo išgryninti Kaune, Savanorių pr. 346. Dėl to labai nustebo, nes pats gyvena Vilniuje, Kaune nesilanko. Dėl šio įvykio jau buvo apklausinėjamas ikiteisminiame tyrime, kurį atliko Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą sužinojo, kad D. T., pasinaudojęs jo asmens tapatybės kortele, išsiėmė banke „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, sudarė su banko sutartį dėl elektroninės bankininkystės. Sužinojęs šią informaciją prisiminė, kad internetiniame puslapyje, kokiame neprisimena, pamatė, kad superkami automobiliai. Tuo metu turėjo iš Norvegijos parsivežtą automobilį „VW Golf“ ir jį norėjo parduoti. Tuomet paskambino portale nurodytu telefonu ir susitiko su jam tuo metu nepažįstamu vyriškiu, dabar jau žino, kad tai buvo D. T.. Jis jam pardavė minėtą automobilį. 2017 m. rugpjūčio 14 d. su D. T. sudarė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Surašant šią sutartį jis jam padavė savo asmens tapatybės kortelę ir jis matyt jam jos negrąžino. Prisimena, kad paskutinį kartą savo asmens tapatybės kortelę matė tą dieną, tai yra 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vėliau jam pradėjo skambino iš kelių greitųjų kreditų reikalaudami, kad jis mokėtų įmokas už paimtus greituosius kreditus. Pats jokių greitųjų kreditų neėmė, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tikslinės paskolos 2017 m. rugsėjo 27 d. nesikreipė, jokio telefono iš „(duomenys neskelbtini)“ neėmė. Mano, kad tai padarė D. T.. Prašo pripažinti šiame ikiteisminiame tyrime jį nukentėjusiuoju, nes turi iš Vilniaus važinėti į Kauno miestą apklausai, dalyvauti teismo posėdžiuose (b. l. 30–33).

Liudytoja E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. 2017 m. rugsėjo mėnesį dirbo salone, esančiame PPC „Akropolis“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Matydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinės paskolos sutartį Nr. KEE70927PGPA, mato, kad šią sutartį sudarė ji. Kadangi praėjo daug laiko, sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena, todėl dėl šios sutarties nieko paaiškinti negali. Tik gali paaiškinti, kad kai klientas kreipiasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu įsigyti kokią nors prekę, pavyzdžiui, telefoną, kompiuterį, jis būtinai turi pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Gavus dokumentą ji visada pažiūri, ar šis dokumentas yra išduotas šiam asmeniui, ar atitinka jo veidas nuotraukoje dokumente. Būna, kad dokumentas yra išduotas anksčiau ir asmuo pasikeitęs, tuomet užduoda kontrolinį klausimą. Klientui paprašius įsigyti telefoną išsimokėtinai, tuomet duomenų bazėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ suveda visus kliento duomenis, kurių prašo sistema ir gauna atsakymą, ar galima klientui suteikti paskolą, ar ne, ar reikia sumokėti pradinį įnašą, ar ne. Gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigiamą atsakymą, kad klientui galima suteikti paskolą, tuomet užpildo tikslinės paskolos sutartį, fizinio asmens anketą, kuriuos pasirašo klientas ir atšviečia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Po to šiuos dokumentus išsiunčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą kartą ji viską atliko kaip visada. Kaip atsitiko, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. klientas jai pateikė ne savo asmenybę patvirtinantį dokumentą ir įgijo svetimu vardu mobilaus ryšio telefoną „Iphone 7“, paaiškinti negali, gal jis buvo panašus į asmenį, esantį asmens tapatybės kortelėje, tiksliai paaiškinti negali. Jei būtų pastebėjusi, kad asmuo nori sudaryti kito asmens vardu sutartį, niekada tokios sutarties nesudarinėtų (b. l. 45, 46).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. T. dėl sukčiavimo, dokumento suklastojimo, bei neturint teisėto pagrindo įgijus, laikius ir panaudojus fizinio asmens dokumentą, asmens tapatybės kortelę, išduotą nukentėjusiojo R. A. vardu, pasitvirtino. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei 302 straipsnio 1 dalį. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, radęs svetimą asmens tapatybės kortelę, ją neteisėtai panaudojo sukčiavimui, suklastojo dokumentus, tikslu užvaldyti svetimą turtą. D. T. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo R. A. ir liudytojos E. G. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami D. T. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis D. T., radęs R. A. asmens tapatybės kortelę, ją neteisėtai laikė ir panaudojo sudarydamas sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. A. vardu, taip suklastojo dokumentą ir sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną „Iphone7“, kurio vertė 684,25 eurų. Tokie D. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. T. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis D. T. 12 kartų teistas, taip pat ir už sukčiavimą, dokumento klastojimą, svetimo dokumento panaudojimą, teistumas neišnykęs (b. l. 62–89), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 90–99), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 102), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 103), nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, D. T. parinktina griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis D. T., būdamas sąlyginai jauno amžiaus (32 m.), jau teistas 12 kartų. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskyrus švelnesnes bausmės rūšis bausmės tikslai nebuvo paskirti, nes jis ir toliau daro tokio pat pobūdžio nusikaltimus. Manytina, kad laisvės atėmimo bausmė D. T. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijų vidurkiui.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmių apėmimo principą – griežčiausia bausme apimant švelnesnes.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamą galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytina laisvės atėmimo bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį su jame nurodytais įskaitymais. Toks bausmių bendrinimo būdas pasirinktas ir taikytinas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, dėl kurių D. T. yra nuteistas 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta subendrinta bausmė su 2018 m. balandžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, padarymo laiką, esant nusikaltimų daugetui, kadangi pastaruoju nuosprendžiu D. T. buvo nuteistas už kito daikto – t. y. mobilaus ryšio telefono užvaldymą analogiškomis aplinkybėmis tuo pačiu laiku ir ši bausmė jau buvo subendrinta 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 592,11 eurų turtinės žalos atlyginimo. Jame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 581,61 euro tikslinę paskolą prekei įsigyti. Įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo ir nėra vykdomi, todėl prašoma atlyginti tutinę žalą, kurią sudaro 581,61 negražinta tikslinės paskolos suma ir palūkanos pagal įstatymą, kurios ieškinio dienai sudaro 10,5 eurų (vadovaujantis LR CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsniu kai skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos).

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant visą 581,61 turtinės žalos sumą, kadangi ji laikytina įrodyta šiame nuosprendyje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atmetant jį dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje. Šiuo atveju CK normos, reglamentuojančios prievolių užtikrinimą – CK Šeštos knygos V skyrius – netaikomos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), kadangi kaltinamojo prievolė kilo iš civilinės sutarties.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, nėra šiame nuosprendyje nurodytų nusikaltimų tiesioginiai padariniai, ir nepriteistinos.

Kardomoji priemonė D. T. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, kadangi jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi bausmes subendrinti, griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. T. paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridedant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ir skirti D. T. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti pagal 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį su jame nurodytais įskaitymais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. liepos 9 d.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. T. 581,61 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Kardomosios priemonės kaltinamajam D. T. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis