Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir nuteistas vienų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. liepos 18 d., viso dvi paros, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 22 val. 50 min., namo adresu, (duomenys neskelbtini), tarp penkto ir šeštojo aukšto bendrojo naudojimo balkone, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, siekdamas išvengti sulaikymo, išplūdo necenzūriniais žodžiais ir pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – nukentėjusiajam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Kinologų grupės vyriausiam patruliui G. M., o būtent: nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi bandžiusiam jį sulaikyti policijos pareigūnui, dešinės rankos plaštaka vieną kartą smogė G. M. į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. T. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir sprendė, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam skyrė didesnio nei jos vidurkis dydžio realią laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį dėl D. T. paskirtos bausmės ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirti bausmę, numatytą BK 286 straipsnio sankcijos ribose, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.Skunde pažymėta, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, o tai reiškia, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra labai pavojinga. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino nusikaltimo padarymo motyvų ir tikslų – D. T. neturėjo noro ir tikslo sukelti pareigūnui fizinį skausmą ar nevykdyti jų teisėtų reikalavimų. Teigia, kad pasielgė neapgalvotai, nes netinkamai įvertino situacija. Tuo metu galvojo, kad pareigūnai neturi teisės jo sulaikyti. Nuteistojo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, niekam nebuvo sutrikdyta sveikata, nepadaryta materialinė žala, nepareikštas civilinis ieškinys. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis savo kaltės neneigė, kaltu prisipažino, nukentėjusiojo atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, teismas paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį. Skunde nuteistasis nurodo, kad buvo ne kartą teistas, bet už kitokios rūšies nusikalstamas veikas. Teigia, kad labai vertina ir brangina laisvę, todėl padaręs nusikalstamą veiką siekė sumažinti padarytos veikos pasekmes, bendradarbiavo su tyrėjais, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, davė teisingus parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nebuvo suimtas. Nuteistojo teigimu, tai reiškia, kad tyrėjai ir prokuroras sprendė, jog jis nėra pavojingas visuomenei, todėl jo izoliuoti nereikia. Tokios pat nuomonės prokuroras buvo ir teisme, jis matė galimybę pasiekti bausmės tikslus, nuteistąjį pataisyti ir perauklėti neizoliavus nuo visuomenės. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo ankstesnius teistumus, be pagrindo sprendė, jog D. T. gyvenimo būdas – daryti nusikaltimus ir švelnesnės bausmės rūšies nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nuteistasis nurodo, kad yra išsituokęs, turi ketverių metų sūnų, dirba – vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl savo ankstesnio gyvenimo yra padaręs reikiamas išvadas, nori ir turi tikslą pakeisti savo gyvenimą, nori dirbti, ramiai gyventi, auklėti sūnų. D. T. įsitikinęs, kad bausmės tikslus galima pasiekti taikant jam BK 75 straipsnį. Apylinkės teismas netaikydamas jam minėto straipsnio nuostatų, pažeidė įstatymą, paskyrė teisingumo principui prieštaraujančią bausmę, kuri neteisinga dėl savo griežtumo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, sutinka su D. T. vertinimu, kad šiuo atveju bausmė nebuvo individualizuota tinkamai.Pirmiausia pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendyje nurodė, jog D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad atsižvelgė į aplinkybes, jog D. T. prisipažino, gailisi, tačiau vis dėlto, net ir nurodęs šias reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas jų reikšmės tinkamai neįvertino, parinkdamas ir paskirdamas konkretų bausmės dydį. D. T. pripažinus kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymą, jam buvo paskirta vienų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kolegija daro išvadą, kad vienų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kai nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti, ir lengvinanti aplinkybės, yra pernelyg griežta. Nors BK 286 straipsnyje kaip būtinasis nusikaltimo sudėties požymis nėra išskirti dėl fizinio smurto pavartojimo kilę padariniai nukentėjusiajam, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti. Pažymėtina, kad pareigūnui nuteistasis sudavė vieną kartą į krutinę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, taigi sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas, kartu dėl vienkartinio nestipraus smūgio į krūtinę nebuvo sukelti liekamieji reiškiniai. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis netinkamai įvertinęs situaciją, manė, kad pareigūnai neturi teisės jo sulaikyti, jautė nepasitenkinimą vykdydamas pareigūno reikalavimus, galima preziumuoti, jog nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, gerai neapgalvojus kilsiančių pasekmių, tinkamai neįvertinus nusikalstamų veiksmų pavojingumo. BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog D. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, rodo, jog nuteistasis iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sumažinti bei sušvelninti dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusias neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir nukentėjusiajam, jo atsiprašė. Būtina įvertinti ir tai, jog skiriama bausme yra siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet taip pat paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad D. T. turi nuolatinę gyvenamąja vietą, augina mažametį sūnų, vykdo individualią veiklą ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus geriau pasiekti paskyrus švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, negu yra paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas mažina Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtą D. T. vienų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki vienų metų laisvės atėmimo.Apeliaciniame skunde D. T. prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimoLietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti D. T. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, buvusi nukreipta į savo funkcijas atliekančio pareigūno sveikatą. D. T. anksčiau yra eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, ir nors skunde akcentuojama, jog ankstesnės padarytos veikos yra kitokio pobūdžio, tačiau matyti, kad nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai. Šį nusikaltimą padarė praėjus vos pusmečiui nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau ši aplinkybė jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame ji vertinta kaip lengvinanti D. T. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ji nelaikytina paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą.Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. T. už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė per griežtą bausmę, todėl yra pagrindas šią Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį D. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienų) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, ir paskirti D. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.