Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Civilinė byla Nr. 2A-37-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
2A-37-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00921-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
G. B.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-37-459/2015

Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-00921-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 35.4; 44.5.1; 63.1; 121.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. M. ir ieškovo G. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 66700,00 Lt skolos, 1,5 % palūkanų per mėnesį nuo paskolos sumos, 0,2 % baudą (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskolos sumos, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-07-30 sprendimu tenkino dalį ieškinio: ieškovui iš atsakovo priteisė 66700 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. 01-2004 ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui J. M. 32518,00 Lt pinigų sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2004 m. gruodžio 31 d. bei sumokėti 1,5 % dydžio palūkanas ir 0,2 % dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo kredito sumos. Pagal 2005 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr. 01-2005 ieškovas perdavė (paskolino) atsakovui 34182,00 Lt pinigų sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2005 m. gruodžio 31 d. bei sumokėti 1,5 % dydžio palūkanas ir 0,2 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Atsakovui neįvykdžius prievolės pagal sutartis, ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu ragino sumokėti skolą, tačiau atsakovas iki šiol piktybiškai vengia sumokėti skolą. Atsakovas teigė, jog tarp šalių nurodytu laikotarpiu buvo susiklostę paskoliniai santykiai, tačiau visa paskola ieškovui buvo grąžinta: jo žmonai buvo perrašytas automobilis, likusią skolą atsakovas atidavė pinigais vaiko išlaikymui. Ieškovas paskolino (perdavė) atsakovo nuosavybėn pinigus, o atsakovas iki šiol negrąžino paskolintų pinigų bei nesumokėjo palūkanų, baudų, netesybų pagal sutartis. Atsakovas turi pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu, t. y. grąžinti ieškovui paskolos sumą pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį Nr. 01-2004 bei 2005 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr. 01-2005 bei mokėti sutartyse nustatytas palūkanas, baudas, netesybas. Ieškovas savo pareigas pagal sutartį įvykdė tinkamai, t. y. perdavė atsakovo nuosavybėn 66700,00 Lt pinigų sumą, todėl iš atsakovo J. M. turėtų būti priteista negrąžinta 66700,00 Lt skolos suma. Vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai neapklausė G. B. kaip liudytojos, nors atsakovas skyrė tam maksimalias pastangas. Ši liudytoja būtų patvirtinusi atsakovo teigiamas aplinkybes, jog paskolą ieškovui grąžino perrašydamas ieškovo šeimai automobilį bei mokėdamas už ieškovą pinigus ieškovo vaikų išlaikymui.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-30 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir tenkinti visą ieškinį, taip pat ieškovui iš atsakovo priteisti visą sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, jog šalių sudarytose paskolos sutartyse buvo susitarta dėl pelno, o ne kompensuojamųjų palūkanų, todėl reikalavimui priteisti šias palūkanas ieškinio senatis neturėtų būti taikoma. Pagal teismų formuojamą praktiką reikalavimui dėl delspinigių priteisimo šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai priteistini.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes.

Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog paskolos sutartys buvo sudarytos trumpam terminui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas ir delspinigius už beveik 10 metų vertintinas kaip nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas G. B. ir atsakovas J. M. 2004 m. rugsėjo 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 01-2004 bei 2005 m. kovo 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 01-2005 (tomas I, b. l. 2- 3). Sutartimis ieškovas įsipareigojo paskolinti paskolos gavėjui 32518 Lt ir 34182 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigojo paskolintas sumas grąžinti iki 2004-12-31 ir 2005-12-31. Sutarčių 2 ir 3 punktuose šalys susitarė dėl 1,5 proc. dydžio palūkanų per mėnesį, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos grąžinimo metu. Sutarčių 8 ir 4 punktuose susitarta dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių, mokamų už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolos sumą dieną ir skaičiuojamų nuo pavėluotos grąžinti sumos. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo paskolų sumas, palūkanas ir delspinigius. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškovo reikalavimą dėl negrąžintos paskolos sumos priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovo 66700 Lt skolos. Atsakovas ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, jog grąžino paskolą, perrašydamas ieškovo šeimai automobilį ir mokėdamas už ieškovą pinigus ieškovo vaikų išlaikymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių patikimų įrodymų. Prie apeliacinio skundo pridėta VĮ Regitros pažyma, iš kurios matyti, jog iki 2003-08-05 E. M. vardu registruotas automobilis Citroen XM, nuo 2003-08-05 registruotas G. B. vardu. Paskolos sutartys, kurių pagrindu susidariusią skolą ieškovas prašo priteisti, buvo sudarytos 2004 ir 2005 metais, paskolų grąžinimo terminas jose numatytas iki 2004-12-31 ir iki 2005-12-31. Todėl ieškovo pateikta pažyma vertintina kaip nesusijusi su vėliau tarp šalių paskolų sutarčių pagrindu susiklosčiusiais prievoliniais santykiais ir neįrodo, jog atsakovas, grąžindamas skolą, perleido ieškovui automobilį. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog mokėjo už ieškovą išlaikymą jo vaikams ir taip grąžino skolą, tačiau atsakovas nepateikia jokių šio savo teiginio įrodymų. Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pareiškęs prašymą apklausti kaip liudytoją buvusią ieškovo žmoną. Teismas išsiuntė liudytojai šaukimą į teismo posėdį, tačiau šaukimo įteikti nepavyko. Teismas 2014-07-15 vykusio teismo posėdžio metu nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant liudytojai, nes teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti liudytoją į teismo posėdį (tomas II, b. l. 29). Taigi nesutiktina su atsakovo argumentu, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 176-185 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą. Teismas atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su įrodinėjimo procesu, ir byloje surinktų duomenų pagrindu padarė išvadą dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įrodymų, pagrindžiančių savo nurodomas aplinkybes, susijusias su paskolos grąžinimu, nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip neįrodytas ir tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos pagal paskolų sutartis priteisimo.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas, atsakovo prašymu taikydamas senatį, atmetė ieškinio reikalavimus dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Šalys sutartyse buvo susitariusios dėl 1,5 proc. dydžio palūkanų per mėnesį, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos grąžinimo metu, taip pat dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių, mokamų už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolos sumą dieną ir skaičiuojamų nuo pavėluotos grąžinti sumos. Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje numatyta, jog reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikytinas sutrumpintas šešerių mėnesių senaties terminas, o reikalavimams dėl palūkanų priteisimo – penkerių metų senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Delspinigių, kaip netesybų, skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, todėl šešerių mėnesių senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, taigi, esant reikalavimui taikyti senaties terminą, delspinigius galima priteisti už 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Ta pati tęstinio pažeidimo taisyklė taikoma ir skaičiuojant senaties terminą, taikytiną reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Šalys sutartyje buvo numačiusios, jog palūkanos turi būti sumokėtos paskolos grąžinimo metu, taigi buvo susitarusios dėl vadinamųjų pelno palūkanų kaip mokesčio už naudojimąsi paskolos teikėjo pinigais. Kadangi paskolos teikėjas reiškė reikalavimą priteisti skolą pagal paskolos sutartis ir teismas jį tenkino, laikytina, jog paskolos gavėjas paskolos suma naudojasi iki šiol, todėl reikalavimui dėl pelno palūkanų priteisimo šiuo atveju taikytinas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas iki ieškinio pareiškimo dienos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovo delspinigių ir palūkanų. Dėl šios priežasties tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo ir ieškovui iš atsakovo, taikant 1,5 proc. mėnesio palūkanų normą, priteistina 29266,20 Lt palūkanų pagal 2004-09-02 sutartį (32518 Lt x 1,5 proc. x 60 mėnesių) ir 30763,80 Lt palūkanų pagal 2005-03-15 sutartį (30763,80 Lt x 1,5 proc. x 60 mėnesių).

Tenkinant ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, jam turėtų būti priteisti 11706,48 Lt delspinigių pagal 2004-09-02 paskolos sutartį (11706,48 Lt x 0,2 proc. x 180 d.) ir 12305,52 Lt delspinigių pagal 2005-03-15 paskolos sutartį (12305,52 x 0,2 x 180 d.). Pagal Civilinio kodekso nuostatas, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taigi teismui suteikiama teisė savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos kreditoriaus nuostoliams atlyginti, jos pripažįstamos tam tikra skolininko civilinės atsakomybės forma. Dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Priešingu atveju, būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).

Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertina visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir turi stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Šiuo atveju ieškovui turėtų būti priteisti 24012 Lt dydžio delspinigiai, priteistinos skolos suma sudaro 66700 Lt. Kolegijos nuomone, nustatant protingą ir pagrįstą delspinigių dydį, reikėtų atsižvelgti į tą faktą, jog paskolos sutartys buvo sudarytos 2004 ir 2005 metais trumpam terminui, t.y. paskolos gavėjas buvo įsipareigojęs grąžinti paskolas iki 2004-12-31 ir 2005-12-31. Ieškovas į teismą dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo kreipėsi tik 2014 metais, taigi savo paties nepateisinamu neveikimu, t.y. delsimu kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, nors jau nuo 2004-13-31 ir 2005-12-31 buvo aišku, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, prisidėjo prie to, jog atsakovui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo taikytinos didesnės sankcijos nei būtų buvusios pritaikytos tuo atveju, jei ieškovas būtų operatyviai gynęs savo teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties pagal sutartį priteistinų delspinigių suma vertintina kaip nepagrįsta ir neatitinkanti šalių interesų pusiausvyros bei jų teisėtų lūkesčių, nes tokiu atveju atsakovui perkeliama visa neoperatyvaus skolos išieškojimo našta. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tą faktą, jog ieškovui kaip atlyginimas už naudojimąsi jo pinigais priteistinos 29266,20 Lt ir 30763,80 Lt dydžio pelno palūkanos, darytina išvada, jog šalių interesų pusiausvyra užtikrintų pusės pagal sutartį priteistinų delspinigių dydžio suma - 12006 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškinio dalį dėl palūkanų pagal paskolos sutartis priteisimo ir iš dalies tenkinant reikalavimą dėl delspinigių pagal paskolos sutartis priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Keičiant sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas už ieškinį buvo sumokėjęs 2001 Lt žyminį mokestį bei patyrė 2700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (tomas I, b. l. 8, 49, 85). Kadangi už ieškinį turėjo būti sumokėtas 4014,84 Lt žyminis mokestis, tenkinant 92 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 2001 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, iš ieškovo valstybei priteistina 321,19 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 1692,65 Lt žyminio mokesčio, taip pat ieškovui iš atsakovo priteistina 92 proc. advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. 2484 Lt (CPK 93, 98 str.).

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt, nors turėjo mokėti 1800,9 Lt. Kadangi tenkintina 80 proc. ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 100 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo valstybei priteistina 360,18 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteistina 1340,72 Lt žyminio mokesčio (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti, priteisti ieškovui G. B. iš atsakovo J. M. 3477,18 Eur (12006 Lt) delspinigių, 17385,89 Eur (60030 Lt) palūkanų, 579,53 Eur (2001 Lt) žyminio mokesčio ir 719,42 Eur (2484 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Iš ieškovo G. B. valstybei priteisti 93,02 Eur (321,19 Lt) žyminio mokesčio, o iš atsakovo J. M. valstybei priteisti 490,26 Eur (1692,65 Lt) žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovo J. M. ieškovui G. B. priteisti 28,96 Eur (100 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, iš ieškovo G. B. valstybei priteisti 104,32 Eur (360,18 Lt) žyminio mokesčio, o iš atsakovo J. M. valstybei priteisti 388,30 Eur (1340,72 Lt) žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Alona RomanovienėErinija Kazlauskienė