- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1432-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00921-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1432-123/2013
2013 m. rugsėjo 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (skolininko) J. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (kreditoriaus) G. B. ieškinį atsakovui (skolininkui) J. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iš skolininko J. M. priteisti 66 700 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-06-03 įsakymu šio pareiškimo pagrindu išdavė teismo įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartimi kreditoriaus prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkui J. M. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo esant nepakankamai areštuotos skolininko piniginės lėšos, esančios bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, už 66 700 Lt sumą, iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo biudžetams ir kreditoriui. Teismas nurodė, kad skolininkas vengia atsiskaityti, nereaguoja į kreditoriaus rašytinę pretenziją grąžinti pinigus geruoju, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-08-22 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-03 įsakymas panaikintas kreditoriui pareiškus ieškinį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-03 nutartį. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo civilinėje byloje pareikštais reikalavimais, nes atsakovo parašas 2004-09-02 ir 2005-03-15 paskolos sutartyje yra galimai suklastotas, o šalys pagal paskolos sutartį visiškai atsiskaitė. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant įrodymų, patvirtinančių, jog jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra įregistravęs M. įmonę „Mejota“.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo (kreditoriaus) prašymu atsakovo (skolininko) turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Apeliantas nurodo, kad skolininkas nėra skolingas kreditoriui pagal jo nurodytas 2004-09-02 ir 2005-03-15 paskolos sutartis. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo pasirašytos paskolos sutartys, todėl preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo atsakovui nurodytina, kad paskolos sutartis gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, o atsakovo J. M. argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės.
Kreditorius pareiškė reikalavimą skolininkui dėl 66 700 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareikštas reikalavimas, skolininkui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelis, atsakovo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nežinomas, todėl laikytina, kad tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Apeliantas 2013-09-03 teismui pateikė pareiškimą dėl dokumentų prijungimo – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius atsakovo ir atsakovui priklausančios įmonės nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus, M. įmonės „Mejota“ likučių apyrašą, VĮ „Regitra“ transporto priemonių registravimo liudijimų kopijas. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama, o apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.), todėl apelianto papildomai pateikti įrodymai nenagrinėtini. Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją, įkeisdamas turimą turtą), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.