Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo

A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš A. U. automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 130 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. U. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. gruodžio 11 d., apie 3.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,30 prom. neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. U. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti švelnesnę bausmę – baudą.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam A. U. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. U. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad A. U. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertino tai, kad A. U. teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Kadangi nuteistasis A. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas A. U. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad baustas administracine tvarka, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, per vienus metus administracine tvarka nuteistasis A. U. nebuvo baustas (t. 1, b. l. 107–108). Tačiau ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam nėra tinkamai individualizuota bausmė. Atkreiptinas dėmesys, jog A. U. buvo teistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuspręsta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. U.. A. U., atlikęs bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų ir už padarytą labai sunkią nusikalstamą veiką, neišnykus teistumui, vėl padarė nusikalstamą veiką. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas negali daryti išvados, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti dar labiau sušvelninus nuteistajam A. U. paskirtą bausmę ar paskiriant kitos rūšies bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia bausmė, kokia buvo paskirta, yra tinkama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų kompleksiniam įgyvendinimui. Kartu konstatuotina, jog ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, kodėl jam turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė.

11. Nuteistasis A. U. teigia, kad, jam paskyrus švelnesnę baudos bausmę, jis ją sumokėtų, kadangi yra dirbantis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nuteistasis yra dirbantis ir gali sumokėti baudą, savaime nesuponuoja pagrindo manyti, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padariniai bei kaltininko asmenybė – tai esminiai kriterijai, pagal kuriuos vertinamas paskirtos bausmės pagrįstumas. Per švelni bausmė pažeidžia humaniškumo ir teisingumo principus, nes neužtikrina įstatymo saugomų vertybių ir nukentėjusiųjų teisių apsaugos. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė nei savo rūšimi, nei trukme nelaikytina aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui. Priešingai, dar švelnesnė bausmė neužtikrintų nei proporcingumo principo, nei BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimo.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.