Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistajam D. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei gydytis nuo alkoholizmo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityta viena diena, jo išbūta laikiname sulaikyme nuo 2020-03-11 iki 2020-03-12.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 11 d., apie 21.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu išplūdo necenzūriniais žodžiais savo buvusią sutuoktinę I. M., suėmė ją už plaukų ir tampė po kambarį, po to sugriebė už kojos ir nutempdamas ją prie lovos, spyrė ne mažiau dešimt kartų I. M. į įvairias kūno vietas ir taip mušdamas, padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje ir sukėlė šeimos narei I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas D. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, todėl šis klausimas, priimant nuosprendį, nebuvo spręstas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios I. M. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde prašoma jai priteisti 1 500 eurų žalos atlyginimo dėl nuteistojo veiksmais jai sukeltų fizinių ir emocinių padarinių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti priimti jos prašymą priteisti žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios teigimu, teismas formaliai vadovavosi BPK 112 straipsnio nuostata, nes žala D. M. veiksmais jai buvo padaryta, todėl jos prašymas dėl žalos atlyginimo turėjo būti priimtas ir tenkintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jai 1 500 eurų iš nuteistojo žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio pareiškimu ir jo nagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios prašymo nepriėmė, jo nenagrinėjo ir dėl padarytos žalos nuosprendyje nepasisakė.

9. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinio ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-189-511/2017 ir kt.).

10. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie civilinio ieškinio pateikimą, tačiau iš byloje esančio pranešimo apie teisę pareikšti civilinį ieškinį (b. l. 33) matyti, kad ši procesinė teisė jai buvo tinkamai išaiškinta, I. M. pasirašytinai patvirtino, kad gavo šio pranešimo nuorašą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. kovo 12 d., o apie teisę pareikšti civilinį ieškinį nukentėjusiajai išaiškinta ir pranešimo nuorašas įteiktas jau kitą dieną, 2020 m. kovo 13 d., todėl apeliantė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą perdavus teismui, turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teisę ir iki įrodymų tyrimo pradžios pareikšti civilinį ieškinį dėl jai D. M. veiksmais padarytos žalos. Bylos nagrinėjimo teisme metu, prieš pradedant įrodymų tyrimą, I. M. jokių prašymų neturėjo, o prieš jos apklausą nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, kas taip pat patvirtina faktą, jog ir teisme savo procesines teises ji žinojo, tačiau teise pareikšti ieškinį nepasinaudojo. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl pasinaudoti šia procesine teise apeliantei neturėjo trukdyti ir atstovo neturėjimas. Kaip matyti iš byloje esančio prašymo (b. l. 125), kuris buvo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo, I. M. pati suformulavo ir pateikė teismui reikalavimą priteisti jai žalos atlyginimą už kaltinamojo veiksmais jai padarytą fizinę ir emocinę žalą, tačiau tai ji padarė jau pažeidus civiliniam ieškiniui pateikti keliamus imperatyvius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

11. Kaip minėta, BPK 112 straipsnio 1 dalyje 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Remiantis šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą atsisakyti priimti I. M. civilinį ieškinį ir ją pripažinti civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje, nes prašymas priteisti piniginę išmoką už fizinį ir psichologinį smurtą paduotas teismui jau baigus įrodymų tyrimą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Taigi, teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje nustatyta tvarka yra pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Esant situacijai, kai nustatyta tvarka nėra pareikšto civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas negali sudaryti galimybės nukentėjusiajai tinkamai pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tokiu atveju pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusioji, kuriai nusikaltimu padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdama ieškinį civilinio proceso tvarka. Kolegija be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinėje byloje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami.

12. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį I. M. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.