Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-12-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-33040-465/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
2YT-33040-465/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27542-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-33040-465/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27542-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.1; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. K. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. K. po sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Su pareiškėja bendrų vaikų neturėjo. Iš pirmos santuokos A. K. turėjo dukrą V. S., kuri gyvena atskirai. Kitų įpėdinių nėra. A. K. testamento nepaliko, į notarą dėl palikimo priėmimo arba dėl atsisakymo nuo palikimo po jo mirties niekas nesikreipė. Po A. K. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjai ir A. K. priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytą turtą po savo sutuoktinio mirties pareiškėja per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti kaip savo nuosavybę. A. K. mirties metu pareiškėja faktiškai gyveno jų bendrame bute, naudojosi juo, mokėjo visus mokesčius. Šiame bute pareiškėja gyvena nuo jo pirkimo momento 2014 m., jame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jį prižiūri. Jokio kito turto pareiškėja neturi. Į Vilniaus m. 40-tą notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nustatytu laiku nesikreipė dėl 2020 m. paskelbto karantino dėl COVID-19. Iš likusių įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą irgi niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (LR CPK 444 str. 2 d., 8 p., 445 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. Su pareiškėja A. K. bendrų vaikų neturėjo. Iš pirmos santuokos A. K. turėjo dukrą V. S., kuri gyvena atskirai. Testamentų registro duomenimis, mirusiojo A. K. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jo sudarytų testamentų. Į notarą dėl palikimo priėmimo arba dėl atsisakymo nuo palikimo po jo mirties niekas nesikreipė. Santuokos metu pareiškėja ir A. K. 2014 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-7739 pagrindu įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kurio ½ dalis priklauso A. K..

Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja pateikė 380-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apskaitos lentelę, patvirtinančią, kad pareiškėja rūpinosi ir prižiūrėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis priklausė jos sutuoktiniui A. K.. Pažymėtina, kad kiti paveldėtojai – suinteresuotas asmuo V. S. - į palikimą nepretenduoja, savo atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. K. priėmė sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, tame tarpe sudarantį 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos R. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos R. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Margarita Ambrazaitienė