- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-60-889/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.4Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-501-454/2025 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. P. ir atsakovo J. P. patikslintą priešieškinį ieškovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2025 m. liepos 30 d. teismui pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, juo prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
2.2. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu: nuo 2025 m. liepos 2 d. atsakovas bendrauja su vaiku kas trečią mėnesio savaitę, sūnų paima iš vaiko buvimo vietos sekmadienį vakare ir grąžina vaiką kitą sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą; vaiko tėvai nedelsdami praneša vienas kitam apie vaiko sveikatos, ugdymo pokyčius, kitus iškylančius vaiko poreikius turimomis ryšio priemonėmis žinutėmis ar telefonu.
2.3. Netenkinus anksčiau nurodytų prašymų tenkinti alternatyvų: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis buvo nutarta nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu (atsakovu) ir nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su abiem tėvais lygiomis dalimis „50:50 procentų laiko“, t. y. dvi savaites su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, kitas dvi savaites su atsakovu pagal jo gyvenamąją vietą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Nustatyti, kad bendravimo su kiekvienu iš tėvų laikas pasibaigia sekmadienį 18.00 val., nustatant pareigą vaiką pristatyti iki minėto laiko į kito tėvo gyvenamąją vietą.
2.4. Papildyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones numatant teisę ieškovei su sūnumi bendrauti vasaros atostogų metu, o konkrečiai nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 1 d.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad atsakovas neužtikrina vaiko teisės bendrauti su ieškove nuotolinio ryšio priemonėmis, neleidžia bendrauti papildomai pagal paties vaiko pageidavimą. Teigė, kad dėl jos ir vaiko artimo tarpusavio ryšio nepilnamečio vaiko psichologinė būsena dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir tėvo elgesio yra pablogėjusi. Vaikui sunku atsiskirti nuo ieškovės praleidus savaitę su ja. Nurodė, kad šiuo metu yra pasikeitusi ieškovės šeimos padėtis, jai gimė antras vaikas, su kuriuo sūnus užmezgė artimą ryšį. Dėl ieškovės šeiminės padėties pasikeitimo ji turi visas galimybes skirti maksimalų laiką vaikų priežiūrai, nes yra vaiko auginimo atostogose. Be to, teismui pateiktas garso įrašas, kuriame fiksuotas atsakovo smurtinis elgesys rodo negebėjimą valdyti emocijų, kelia grėsmę saugiai vaiko aplinkai. Teigė, kad teismui nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu buvo sukelti didžiuliai neigiami padariniai vaiko gerovei, nes vaikas dėl staiga pakeistos gyvenamosios vietos buvo traumuotas. Nurodė, kad būtina maksimaliai apsaugoti vaiko interesus ir nustatyti gyvenimo ir bendravimo su vaiku modelį, pagal kurį kiekvienas iš tėvų lygiomis dalimis bendrautų su vaiku.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, su patikslintu prašymu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų neigiamą poveikį dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Šiuo atveju vaikui yra tik (duomenys neskelbtini) metai, jis dar tik formuoja stabilius dienos režimo, ugdymo ir socialinės adaptacijos įgūdžius, todėl toks dažnas gyvenamosios vietos keitimas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai. Nurodė, kad ieškovė per visą laikotarpį nuo 2024 m. teismo sprendimo yra sumokėjusi tik 840 Eur vaiko išlaikymui, todėl mano, kad ieškovė neturi pakankamų finansinių galimybių užtikrinti kasdienį vežiojimą į (duomenys neskelbtini) darželį. Teigia, kad šiuo atveju siūlomas 50 / 50 modelis ne tik negerintų vaiko padėties, bet priešingai – sukeltų realią žalą jo ugdymo tęstinumui, emociniam stabilumui ir bendram vystymuisi. Atsakovas, priešingai nei nurodė ieškovė, neriboja vaiko laiko su ieškove jos atostogų metu. Atsakovas apie susitarimą, kad vaikas ieškovės atostogas nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. praleis kartu su ieškove, informavo ir susitarė 2025 m. rugpjūčio 1 d. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad keisti nustatytą laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nėra tikslinga. Pažymėjo, kad teismo nustatyta nepilnamečio vaiko ir ieškovės laikina bendravimo tvarka yra pakankamai plati, užtikrinanti laiką, kai mama su sūnumi savaitę laiko bendrauja nepertraukiamai ir tai ženkliai netrikdo vaiko dienos rutinos, vaikas prie tokios bendravimo tvarkos yra pripratęs, todėl nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su abiem tėvais lygiomis dalimis, nėra tikslinga. Tarnyba pritarė ieškovės prašymui nustatyti laikiną jos bendravimo su sūnumi tvarką vasaros laikotarpiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovės patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškove tvarką, nustatant, jog ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitę, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Ieškovė paima vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos sekmadienį 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val. Nustatė ieškovei teisę su sūnumi bendrauti vasaros atostogų metu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 1 d. Kitą patikslinto prašymo dalį atmetė. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
6. Teismas pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko nustatytos laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo pažymėjo, kad nėra duomenų, jog šalių nepilnamečio vaiko situacija nuo laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo dienos (t. y. nuo 2024 m. vasario 12 d.) būtų iš esmės pasikeitusi, o įvykę pokyčiai leistų nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumo. Nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumą. Pažymėjo, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas šiuo metu keltų realią grėsmę šalių nepilnamečiam vaikui, kad atsakovas nėra pajėgus pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovės prašymą dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė.
7. Teismas pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su ieškove pakeitimo pažymėjo, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė susidurtų su sunkumais vežioti vaiką, nepaneigia teisės apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios suponuotų ieškovės bendravimo su vaiku ribojimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų ieškovės ir mažamečio vaiko ribojimą, todėl akivaizdu, jog mažametis vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais ir iš esmės abu tėvai jam svarbūs bei reikalingi. Nėra duomenų, kad mažametis išskirtų vieno iš tėvų ,,gerąsias“ ar ,,blogąsias“ savybių, vaikui abu tėvai iš esmės turi lygiavertę svarbą. Byloje nėra jokių kitų duomenų, jog ieškovės prašomas tėvų bendravimo su vaiku modelis prieštarauja jų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas pažymėjo, jog institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, todėl mažametis vaikas lankyti darželį galėtų bendravimo su tėvu metu. Nors šalys turėtų atsižvelgti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad abi šalys yra tarpusavyje konfliktuojančios. Teismo vertinimu, lygiavertis bendravimo modelis ginčo nagrinėjimo metu turėtų sumažinti šalių tarpusavio ginčus.
8. Teismo nusprendė, kad vaiko bendravimas kas savaitę su kiekvienu iš tėvų labiausiai atitiktų jo interesus. Toks bendravimo modelis sumažins konfliktinių situacijų tarp tėvų kiekį ir užtikrins šalių maksimalų ir nuolatinį bendravimą su sūnumi. Teismas nusprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas J. P. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas trečią mėnesio savaitę, sūnų paimant iš ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip nuo pietų ir grąžinant sekantį pirmadienį į ugdymo įstaigą rytą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino vaiko interesų prioriteto, nepagrįstai suteikdamas prioritetą išimtinai tik ieškovės interesams. Teismas skundžiama nutartimi motyvų, kodėl, vaiko ugdymas nėra prioritetinis apsiribojo teiginiu, kad neva institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, todėl mažametis vaikas lankyti darželį galėtų bendravimo su tėvu metu. Akivaizdu, kad tokie ugdymo pertrūkiai sudaro kliūtį vaikui pilnavertiškai sudaryti ir įgyvendinti ugdymo programą ir nuolatiniai savaitės nelankymo laikotarpiai gali paveikti vaiko adaptaciją grupėje, socialinius santykius su bendraamžiais ir jo emocinę gerovę.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog byloje nėra jokių kitų duomenų, kad ieškovės prašomas tėvų bendravimo su vaiku modelis prieštarauja jų nepilnamečio vaiko interesams, taip akivaizdžiai ignoruojant oficialias ugdymo įstaigos ir Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes. Motyvų, kodėl į jas neatsižvelgiama, teismas nepateikė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl skundžiama nutartimi nukrypstama nuo kasacinio teismo praktikos, kai teismo pritaikyta tokia 50 / 50 laikina bendravimo tvarka gali būti nustatoma tik tuomet kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras; 2) kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to teismo skundžiamoje nutartyje yra esminiai prieštaravimai, kai teismas viena vertus nurodo, kad šalių santykiai įtemti ir konfliktiški, tačiau kita vertus nustato tokią bendravimo tvarką, kad konfliktas yra neišvengiamas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. M. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą arba Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis buvo nutarta nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, pakeisti ir nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teigia, kad ji nuolatos bandė gražiuoju su atsakovus susitarti dėl vaiko 50 / 50 bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovės nuomone, vaiką ir ją sieja labai artimas ryšys, vaikas yra labai prie jos prisirišęs. Be to ieškovė augina naujagimį, nepilnamečio vaiko brolį, todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė tokį ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo modelį. Pagal tokią bendravimo tvarką tarp nepilnamečio vaiko ir brolio susiformuos ryšis. Teigia, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose, todėl šiuo atveju tinkamai gali pasirūpinti abiem vaikais ir leisti laiką su jais namuose. Sūnus jau išreiškia savo nuomonę ir nurodo, jog nori gyventi su ieškove. Tai parodo, kad jam svarbu būti kartu su šeima, jis jaučiasi saugiai ir natūraliai trokšta kuo daugiau laiko praleisti su mama bei naujagimiu broliu. Dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, sūnui nereikės suteikti laiko iš naujo priprasti prie ieškovės ir jos šeimos, kadangi bus kuriamas nuoseklus ryšis. Sūnui reikia ženkliai daugiau laiko būti ieškove, nei buvo skirta teismo ankstesniais sprendimais. Nurodo, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės sūnui lankyti šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teigia, kad šiuo atveju būtų sudarytos galimybės sūnui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nepertraukiamai.
11.2. Pažymi, kad atsakovas nevykdo jokios papildomos tėvystės veiklos (kursų, užsiėmimų), kurie būtų skirti stiprinti ryšį su vaiku ar padėti vaikui adaptuotis skirtingose aplinkose. Teigia, kad ji aktyviai dalyvauju tokiose veiklose, lanko kursus, domisi būdais, kaip sustiprinti emocinį ryšį su vaiku, padėti vaikui adaptuotis gyvenant skirtinguose namuose. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo indėlis į vaiko emocinę gerovę yra minimalus, nepaisant deklaruojamo rūpesčio. Be to atsakovas neretai palieka vaiką su savo mama (vaiko močiute). Teigia, kad sūnus dažnai su močiute kartu miega. Nurodo, kad ji nuosekliai rūpinasi vaiku nuo gimimo ir nėra nė vienos aplinkybės, kuri leistų abejoti jos gebėjimu užtikrinti vaikui tinkamą priežiūrą bei saugią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – 2025 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ informaciją dėl nepilnamečio vaiko prašymo lankyti lopšelį-darželį pateikimo; nuolaidą darželiui; 2025 m. liepos 24 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d. e.sveikatos pažymas; ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų telefoninėmis SMS žinutėmis informaciją; ieškovės susirašinėjimų SMS žinutėmis su darželiu „(duomenys neskelbtini)“ informaciją; 2025 m. rugsėjo 3 d. registracijos patvirtinimą į dėmesingos tėvystės programą.
14. Apeliantas 2026 m. sausio 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. rugsėjo 10 d. rašytinį atsakymą dėl informacijos pateikimo.
15. Ieškovė 2026 m. sausio 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė nuomonę dėl apelianto pateiktų papildomų įrodymų. Taip pat kartu pateikė ir papildomus įrodymus – telefoninio SMS susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio auklėtojomis informaciją; tėvų grupės telefoninio SMS susirašinėjimo informaciją; 2026 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą; telefoninio SMS susirašinėjimo su atsakovu informaciją; 2025 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio- darželio „(duomenys neskelbtini)“ informaciją dėl nepilnamečio vaiko prašymo lankyti lopšelį-darželį pateikimo; vaizdo įrašus.
16. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
18. Atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos šalių pateiktus papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti papildomi įrodymai neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal nutarties priėmimo metu buvusias ir vertintas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o civilinė byla pirmosios instancijos teisme dar nėra išnagrinėta iš esmės, pažymėtina, kad esant poreikiui šalys turi galimybę papildomus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką J. P., gimusį (duomenys neskelbtini).
20. Ieškovė patikslintu ieškiniu (2024 m. balandžio 19 d.) teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui.
21. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (2024 m. birželio 4 d.) teismo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą.
22. Ieškovė 2024 m. sausio 29 d. pateiktu prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti laikiną 250 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovo. Atsakovas 2024 m. vasario 5 d. pateiktu prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
23. Ieškovė 2024 m. liepos 29 d. teismui pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaiku: einamųjų kalendorinių metų porinėmis savaitėmis atsakovas su sūnumi praleidžia laiką nuo penktadienio iki sekmadienio. Ieškovė pristato sūnų į tėvo gyvenamą vietą penktadienį iki 19.00 val., atsakovas pristato sūnų į mamos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; einamųjų kalendorinių metų porinėmis savaitėmis atsakovas su sūnumi praleidžia laiką antradieniais ir ketvirtadieniais bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis nuo 18.00 val. iki 18.30 val. vaikui esant savo gyvenamojoje vietoje; atsakovas su sūnumi praleidžia kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip 6 nepertraukiamas paras vieną kartą per metus, sudarant vaikui sąlygas kasdien bendrauti su mama nuotolinėmis ryšio priemonėmis; atsakovas su sūnumi praleidžia 2-ąją Šv. Kalėdų ir Velykų švenčių dieną. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą ir su šiuo ieškovės prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
24. Ieškovė pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pagal kurią vaikas bendrauja vieną savaitę su mama, vieną savaitę su tėvu. Atsakovas atsiliepimo į šį prašymą nepateikė. Teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies. Nustatė laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaiku: kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį sūnų paima penktadienį 16.00 val. iš darželio ar jo gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip sekmadienį iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Po bendravimo motina vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą; tuo laiku, kai vaikas būna pas kitą iš tėvų, tėvas (motina) bendrauja su vaiku kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 21.00 val. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo ir (ar) garso) – telefonu, internetu. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, o teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį nutarė pakeisti. Panaikinti nutartimi nustatytos laikinos ieškovės ir sūnaus bendravimo tvarkos dalį, pagal kurią ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio lyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Kitą teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
25. Ieškovė pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko. Teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas savo iniciatyva nutarė pakeisti 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovės bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaiku: nuo 2024 m. gruodžio 16 d. vaiką paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip nuo pietų iki 2024 m. gruodžio 25 d. imtinai. 2024 m. gruodžio 25 d. iki 13.00 val. ieškovė parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą. Bendravimo laiku ieškovė užtikrina vaiko dalyvavimą darželio kalėdiniame renginyje; nuo 2025 m. sausio 6 d. ieškovė bendrauja su vaiku kas trečią mėnesio savaitę, sūnų paima iš ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip nuo pietų ir grąžina kitą pirmadienį į ugdymo įstaigą rytą. Pirma ieškovės bendravimo savaitė su vaiku – 2025 m. sausio 6 d. – 2025 m. sausio 13 d.; vaiko tėvai nedelsdami praneša vienas kitam apie vaiko sveikatos, ugdymo pokyčius, kitus iškylančius vaiko poreikius turimomis ryšio priemonėmis žinutėmis ar telefonu. Kitos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatytos bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis tvarkos dalies nutarė nekeisti.
26. Ieškovė 2025 m. liepos 30 d. pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, juo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pakeisti teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką – nuo 2025 m. liepos 2 d. atsakovas bendrauja su vaiku kas trečią mėnesio savaitę, sūnų paima iš vaiko buvimo vietos sekmadienį vakare ir grąžina vaiką kitą sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą; vaiko tėvai nedelsdami praneša vienas kitam apie vaiko sveikatos, ugdymo pokyčius, kitus iškylančius vaiko poreikius turimomis ryšio priemonėmis žinutėmis ar telefonu. Netenkinus anksčiau nurodytų prašymų tenkinti alternatyvų: pakeisti teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su abiem tėvais lygiomis dalimis „50 / 50 procentų laiko“, t. y. dvi savaites su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, kitas dvi savaites su atsakovu pagal jo gyvenamąją vietą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Nustatyti, kad bendravimo su kiekvienu iš tėvų laikas pasibaigia sekmadienį 18.00 val., nustatant pareigą vaiką pristatyti iki minėto laiko į kito tėvo gyvenamąją vietą. Papildyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones numatant teisę ieškovei su sūnumi bendrauti vasaros atostogų metu, o konkrečiai nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovės patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies. Pakeitė teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškove tvarką, nustatė, jog ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitę, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Ieškovė paima vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos sekmadienį 18.00 val. ir grąžina vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val. Nustatė ieškovei teisę su sūnumi bendrauti vasaros atostogų metu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 1 d. Kitą patikslinto prašymo dalį atmetė. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
Dėl apeliacijos objekto
18. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti ir nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pirmiau nurodytas prašymas atsiliepime į atskirąjį skundą nepatenka į šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalyką. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus. Ieškovė teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo sprendimo, neskundė atskiruoju skundu. Įvertinus tai, kas aptarta, ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą suformuluotas prašymas – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartį ir nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos – paliekamas nenagrinėtas.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo
21. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad teismas nemotyvavo, kodėl vaiko ugdymas nėra prioritetinis, apsiribodamas teiginiu, kad neva institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, todėl mažametis vaikas lankyti darželį galėtų bendravimo su tėvu metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kodėl spręsdamas ieškovės prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į Tarnybos nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas. Mano, kad nepilnametis vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigą turi lankyti nuosekliai ir nepertraukiamai. Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra pažeidžiami prioritetiniai vaiko interesai. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į tai, kokiais atvejais galima pritaikyti 50 / 50 laikiną bendravimo tvarką.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
23. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Kasacinis teismas, vertindamas 50 / 50 procentų laiko bendravimo tvarkos modelio galimybę, yra nurodęs, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma kai: 1) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras; 2) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus; 3) gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50 / 50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitę, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Teismas konstatavo, kad tokia ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, pažymėdamas, kad institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, todėl mažametis vaikas lankyti darželį galėtų bendravimo su tėvu metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, iš esmės pritaria apelianto atskirajame skunde išdėstytiems motyvams.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Tarnyba yra pateikusi 2025 m. rugpjūčio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės patikslinto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išvadoje nurodoma, kad šalių sūnus dėl amžiaus negali motyvuotai išsakyti savo nuomonės, (duomenys neskelbtini) metų vaikai yra vis dar artimame santykyje su jį globojančiu asmeniu. Tokio amžiaus vaikams saugumą suteikia įprasta aplinka, rutinos buvimas, žinomos ir suprantamos taisyklės. Kai vaikui nėra užtikrinamos tokios sąlygos, vaikas gali tapti verksmingas, sunkiai nuraminamas. Tarnybos vertinimu, ieškovė gyvena ne (duomenys neskelbtini), prižiūri naujagimį ir, tikėtina, kad turės sunkumų sūnų kas dieną atvežti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), ir tai sutrikdytų nuoseklų vaiko ugdymo procesą bei dienos rutiną. Tarnyba išvadoje pritarė teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytai ieškovės ir nepilnamečio vaiko laikinai bendravimo tvarkai. Nurodoma, kad nepilnametis vaikas prie tokios bendravimo tvarkos yra pripratęs, todėl nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su abiem tėvais lygiomis dalimis principu „50 / 50“ nėra tikslinga.
28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose miestuose, ieškovė – (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp miestų pakankamai didelis (apie 80 km). Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad (duomenys neskelbtini) esančiame darželyje yra laisva vieta, todėl vaiko ugdymo procesas nenutrūktų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Vertintina, kad dviejų skirtingų ugdymo įstaigų lankymas pakaitomis kas savaitę neatitiktų geriausių vaiko interesų. Pagal vaiko amžių, jo poreikius labiausiai atitiktų vienos gyvenamosios vietos laikymas pagrindine gyvenamąja vieta ir stabilumas lankant darželį, įpročių formavimasis bei lavinimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė antstoliui būtų pateikusi vykdomąjį dokumentą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priverstinio vykdymo, vadinasi, atsakovas teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytos laikinos ieškovės bendravimo su sūnumi tvarkos laikėsi. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo pagrindo šios teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinos nepilnamečio vaiko ir ieškovės bendravimo tvarkos pakeisti.
29. Šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad šioje bylos proceso stadijoje ieškovės prašomas nustatyti laikinas 50 / 50 procentų bendravimo su sūnumi modelis neatitinka geriausių vaiko interesų. Ieškovė nepagrindė, kodėl teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų, taip pat neįrodė, kad jos siūloma laikina bendravimo tvarka, kai bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas kas antrą savaitę iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje, vaiko interesus atitiktų geriau, nei nustatyta bendravimo tvarka. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėms nėra nustatoma pastovi, išsami skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka. Laikinąja bendravimo tvarka siekiama laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, užtikrinant bendravimą ir tarpusavio ryšio išsaugojimą.
30. Šalims išaiškintina, kad, atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su ieškove nebeatitiks šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos ieškovės ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, netinkamai įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalis, kuria nustatyta laikina ieškovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitę, paima vaiką iš jo laikinos gyvenamosios vietos sekmadienį 18.00 val. ir grąžina jį į laikiną gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val., iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, naikintina, o ši ieškovės prašymo dalis atmestina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutartimi nustatytos laikinos ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos dalį, pagal kurią ieškovė bendrauja su vaiku kas antrą savaitę, paima vaiką iš jo laikinosios gyvenamosios vietos sekmadienį 18.00 val. ir grąžina jį į laikinąją gyvenamąją vietą kitą sekmadienį 18.00 val., iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, ir šią ieškovės prašymo dalį atmesti.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.