Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-388-152-2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-15Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-14
Bylos Nr.
1A-388-152-2011
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00121-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
S. G., ir M
Advokatai
Vida Povilaitienė
Baudž. bylos Nr. 1A-388-152/2011
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00121-2011-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4; 1.2.14.1.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.11.9.; 1.1.11.10.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

kolegijos teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,nuteistajam S. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ir nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. birželio 14 d.

A. K. 1480,00 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš S. G. bei M. M. solidariai A. K. naudai 1480,00 litų turtinės žalos atlyginimo.

Tuo atveju, jeigu nepilnamečiai S. G. ir M. M. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, žala išieškoma iš jų įstatyminių atstovių – po 740,00 (septynis šimtus keturiasdešimt) litų iš M. B. G. ir L. M..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., 2011 m. kovo 13 d. apie 22 val., Raseinių mieste, garažų komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), metaliniu pjūkleliu nupjovę pakabinamos durų spynos kilpą ir metaliniu strypu išlaužę įleidžiamą durų spyną, per duris įsibrovė į A. K. naudojamą garažą, iš kurio pagrobė 3500 litų vertės A. K. priklausantį lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami nukentėjusiajam A. K. 3500 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, labai gailisi nusikaltęs, ateityje pažada nusikalstamų veikų nebedaryti, tęsti mokslus, būti pavyzdingu Lietuvos Respublikos piliečiu, ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Teigia, jog laisvės atėmimo vietoje labai stengiasi pavyzdingai elgtis, mokytis, o išėjęs į laisvę nori padėti jį globojančiai močiutei, nori pats savarankiškai atlyginti iš jo priteistus ieškinius. Taip pat nurodo, kad jo močiutė sunkiai serga ir jai reikalinga priežiūra.

Teismo posėdyje nuteistasis S. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai į nuteistajam paskirtą bausmę įskaityto sulaikymo ir suėmimo laiko (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl BK 92 straipsnio taikymo

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105/2009).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2011).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė būdamas neteistas, tačiau po šio nusikaltimo padarymo jis nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką – automobilio vagystę 1t. 171-172, 175-177 b. l.), yra baustas administracine tvarka (1 t. 178-180 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (1 t. 194, 195-196 b. l.), jo atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus S. G. terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai netaikė jam BK 92 straipsnio nuostatų.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis labai gailisi nusikaltęs, ateityje pažada nusikalstamų veikų nebedaryti, tęsti mokslus, būti pavyzdingu Lietuvos Respublikos piliečiu, padėti jį globojančiai močiutei, nori pats savarankiškai atlyginti iš jo priteistus ieškinius, yra svarbios, tačiau nėra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, byloje surinkti duomenys liudija, kad S. G. niekur nedirba ir nesimoko, nuo 2005 metų dėl netinkamo elgesio yra Raseinių rajono policijos komisariato rizikos vaikų apskaitoje, taigi, teigti, kad bausmės vykdymas gali paveikti teigiamus nuteistojo socialinius ryšius, nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. G. nurodytą aplinkybę, kad pastarojo močiutei reikalinga jo priežiūra. Priešingai, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ne S. G. rūpinasi savo močiute, o jo močiutė ir globėja M. B. G. rūpinasi savo anūku S. G. (1 t. 195-196 b. l.).

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. G. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 54 straipsnio, BK 80 straipsnio ir BK 91 straipsnio nuostatų nepažeidė. Apeliantui paskirta bausmė yra labai švelni: už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, t. y. bausme, artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai), kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis nepilnamečiui yra 3 metai ir 22 dienos.

Bylos duomenys liudija, kad teismas, paskyręs S. G. bausmę, priėmė teisingą sprendimą taikyti BK 66 straipsnio nuostatas ir įskaityti į nuteistajam paskirtą bausmę jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Tačiau nesuprantama, kodėl teismas į paskirtą bausmę S. G. įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ir nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. birželio 14 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011 m. kovo 15 d. (1 t. 130 b. l.). Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi S. G. paskirtas suėmimas 10 dienų (1 t. 159 b. l.), o to paties teismo 2011 m. kovo 25 d. (1 t. 164 b. l.), 2011 m. balandžio 21 d. (1 t. 169 b. l.) ir 2011 m. gegužės 21 d. (1 t. 208 b. l.) nutartimis suėmimo terminas S. G. buvo tęsiamas iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2011 m. birželio 15 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl suėmimo ir sulaikymo laiko įskaitymo į nuteistajam paskirtą bausmę pakeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę S. G. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. birželio 15 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Irena IvanovienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė