Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-21-365/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-22
Bylos Nr.
AN2-21-365/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01224-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
E. J.
Pareiškėjas
E. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-21-365/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01224-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22441-2023, paliktas nepakeistas ir pareiškėjo E. J. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-22441-2023 (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje E. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 19 d. 0.10 val. Vilniuje, Pilaitės pr., vairuodamas automobilį „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną ribotą 70 km/h greitį, važiavo 150 km/h greičiu. Tokiu būdu E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos nutarimą E. J. skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22441-2023, paliko nepakeistą ir pareiškėjo E. J. skundo netenkino. Apylinkės teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, darė išvadą, kad skundžiamas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti E. J. skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Sprendė, kad byloje nenustatyta išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir konstatavo, kad E. J. patiriamos pasekmės (minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas) yra adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba skirti kiek įmanoma trumpesnį tokios teisės atėmimo terminą. Apeliantas mano, jog jam skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. su administracine nuobauda-bauda pilnai sutinka, tačiau prašo atsižvelgti ir įvertinti jo individualią situaciją, nes teisė vairuoti transporto priemones E. J. yra be galo reikalinga ir būtina. Nurodo, kad E. J. specialybė yra inžinierius – montuotojas, įmonė - UAB „N.“, kurioje dirba apeliantas, aptarnauja renginius, todėl jo darbas yra tiesiogiai susijęs su kasdieniniu mikroautobuso vairavimu, nes viena iš jo darbo funkcijų yra nugabenti įrangą į renginį, tad tenka keliauti po visą Lietuvą ir netgi Baltijos šalis. Kadangi darbovietėje yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, praradus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas prarastų ir savo darbą bei pastovias pajamas. Apelianto darbdavys yra parašęs tarpininkavimo raštą. Teigia, jog administracinį nusižengimą jis padarė dėl savo jauno amžiaus bei gyvenimo nepatyrimo, todėl pasidavė pagundai ir provokacijai dėl kitos transporto priemonės vairuotojo, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Tvirtina, jog jis (E. J.) nėra piktybinis pažeidėjas, jokių galiojančių nuobaudų neturi.

3.2. Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju yra visas kompleksas aplinkybių ir sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teigia, jog nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai, o jam paskirtą baudą jis įsipareigoja nedelsiant apmokėti po galutinio sprendimo. Padarytas pažeidimas tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl padaryto nusižengimo apeliantas labai pergyvena ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašo visuomenės dėl savo neapgalvoto elgesio.

3.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo pakankamai laiko, per kurį jis (E. J.) turėjo galimybę kritiškai įvertinti savo neapgalvotą elgesį. Labai pergyvena dėl pasekmių, dėl baudos ir dėl teisių atėmimo, nes netenkinus skundo apeliantui teks ilgai nevairuoti, jis praras darbą, pajamas, jam iš naujo reikės perlaikyti teorijos ir vairavimo egzaminus VĮ REGITRA.

3.4. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, E. J. prašo atsižvelgti į individualią situaciją, į jo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, darbo pobūdį, gyvenimiškas aplinkybes, kitas bylos aplinkybes, administracinės nuobaudos paskirtį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pateikiamus dokumentus ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais taikyti apelianto atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui (bent vienam mėnesiui).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. M. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir E. J. skundo netenkinti. Institucijos nuomone, apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. J. skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą bei pagrįsta spendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. kaltės ginčo nėra, apeliaciniu skundu nėra ginčijamas ir paskirtos baudos dydis. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, arba sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, t.y. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

6. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apeliantas yra pradedantysis vairuotojas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 punktas), šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pats apeliantas, tokios aplinkybės nustatytos ir užfiksuotos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto M. K. 2023 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime. Todėl pritartina apylinkės teismo argumentams, jog administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas buvo paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į ANK 416 straipsnio 7 dalies nuostatas.

8. Nagrinėjamu atveju E. J. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirta minimali (450 Eur.) bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas (12 mėnesių).

9. Apygardos teismas įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo E. J. padarytam nusižengimui ir asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Vertinant E. J. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

14. Kaip minėta, E. J. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas lygus šio straipsnio 7 dalyje numatytam sankcijos minimumui. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė išimtinių (išskirtinių) aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. E. J. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną ribotą 70 km/h greitį ir važiavo 150 km/h greičiu, t. y. daugiau nei du kartus viršydamas leistiną ribotą greitį, ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš apelianto darbdavio pateikto tarpininkavimo rašto (b.l. 2) matyti, kad E. J. turi galimybę tęsti darbo santykius ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, dėl šios priežasties jo darbo santykiai nenutrūks, tik tikėtina pasikeis vykdomos darbo funkcijos, gali kisti jo gaunamas atlyginimas.

15. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad E. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, kuomet apeliantas nusižengimą padarė būdamas pradedančiuoju vairuotoju, tamsiu paros metu, važinėjo miesto gatvėmis, o tai neabejotinai didino tikimybę sukelti eismo įvykį, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo padarytas lenktyniaujant su kita šalia važiavusia transporto priemone dėl ypač menkavertės priežasties – kitos transporto priemonės vairuotojo tariamo išprovokavimo lenktyniauti, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir E. J. charakterizuoja labiau neigiamai.

16. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, neturi galiojančių nuobaudų bei tai, kad jo padarytas pažeidimas atsitiktinis, nebuvo sistemingas ir sąmoningas. Tokią pareiškėjo poziciją ir teiginius paneigia Administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti, kad E. J. yra ne kartą baustas už KET pažeidimus. Tokie duomenys E. J. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją ir leidžia vertinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepakankamai kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, o tai mažina nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmingumą, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Administracinių nusižengimų registro išrašai (b.l. 62-66; 68-72) patvirtina, kad apeliantas turi daug galiojančių nuobaudų ir praeityje buvo nubaustas už ypač šiurkščius KET pažeidimus. E. J. net 7 kartus vairavo transporto priemones neturėdamas teisės jų vairuoti, be to vieną kartą yra baustas ir už analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą (beveik dvigubai viršydamas leistiną ribotą greitį). Be to, E. J., padaręs nagrinėjamą administracinį nusižengimą, tinkamų išvadų nepadarė ir praėjus vos 10 dienų po nagrinėjamo nusižengimo vėl padarė naują administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, t.y. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje. Jis gi, 2023 m. spalio 28 d. padarė dar vieną administracinį nusižengimą – vairavo automobilį, kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog E. J. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip kad bando savo pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, kas patvirtina žemesniojo teismo išvadas, kad apeliantas nepakankamai kritiškai vertina savo veiksmus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo elgesys rodo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

17. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo ne atsitiktinumas (kaip tai vertina apeliantas), o labiau dėsninga E. J. pavojingo elgesio keliuose pasekmė. Todėl apygardos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ir atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis), negali būti pasiekti apeliantui netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar ją švelninant. Konstatuojama, kad E. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis