Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį- BIGBANK AS filialą, ieškinį atsakovui A. P. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Spręsdama šį prašymą kolegija visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gi atsakovas savo prašyme nenurodė jokių argumentų, kodėl apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės apelianto apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šį prašymą netenkina.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0801835/15pa (1 t. b.l. 22), kuria ieškovas suteikė 15000 Lt dydžio vartojimo kreditą apeliantui A. P. R.. Šia sutartimi šalys susitarė, kad metinė palūkanų norma sudarys 27,16 % kredito sumos. Prie vartojimo sutarties pridėtas mokėjimo grafikas (1 t. b.l. 23-24), iš kurio matyti mokėtinos paskaičiuotos palūkanos kiekvieną mėnesį. Kredito grąžinimo terminas baigiasi 2013 m. rugsėjo 2 d. Bendra grąžintino kredito suma 35855,41 Lt. Atsakovas sutartį vykdė iš dalies, nuo 2008 m. spalio 10 d. mokėjo periodines įmokas ieškovui. 2010 m. rugpjūčio 10 d. ieškovui sumokėta paskolos suma sudarė 15319,17 Lt (1 t. b.l. 39). Apelianto manymu, jis yra grąžinęs ieškovui visą kreditą ir daugiau jam neskolingas, todėl daugiau jokių įmokų nedarė. Tačiau ieškovas 2011 m. liepos 21 d. išklotinėje nurodė, kad atsakovas grąžino 2193,09 Lt kredito, o likusi sumos dalis 12938,58 Lt sudaro sutartinės palūkanos. Ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. kas mėnesį siuntė apeliantui pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą (1 t. b.l. 28-34), o 2011 m. kovo 24 d. raštu informavo atsakovą, kad jis tinkamai ir laiku nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pasinaudojus sutarties suteikta teise vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo atsakovą grąžinti 19273,82 Lt, iš kurios 12806,91 negrąžinto kredito likutis, 3484,29 Lt nesumokėtų palūkanų, 2561,38 Lt sutarties nutraukimo bauda, 421,24 Lt išieškojimo išlaidos (1 t. b.l. 35). Apeliantas, gavęs šį ieškovo raštą, 2011 m. kovo 28 d. raštu informavo ieškovą, kad, vadovaudamasis CK 6.888 straipsnyje nustatyta kredito gavėjo teise, atsisako sutarties, kadangi, jo manymu, 2008 m. rugpjūčio 7 d. Vartojimo kredito sutartyje Nr. 0801835/15pa nenumatytos privalomosios sutarties sąlygos ir kitokia sutartyje esanti informacija yra klaidinga (1 t. b.l. 50).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir Č. K. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis c.b. 3K-7-272/2011,pareiškėjas AB DnB NORD bankas ir suinteresuoti asmenys V. S. ir I. S.).

Apeliantas atsiliepime į ieškinį teismo prašė pripažinti, kad sutarties Nr. 0801835/15pa atsisakymas yra teisėtas, pripažinti, kad pilnai ieškovui grąžino visą paimtą kreditą 15000 Lt sumoje bei įpareigoti ieškovą grąžinti permoką 319,17 Lt sumą (1 t. b.l. 48-49). Pagal LR Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 2 dalį atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį nurodoma: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedamas per advokatą. Akivaizdu, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį ne tik nesutiko su pareikštu ieškiniu, bet ir ginčijo pačios vartojimo sutarties teisėtumą.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto, pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80, 1.81 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. įmonės ,,Rolijona“ ieškinį atsakovams M. G., uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Maris“, bylos Nr. 3K-3-57/2012).

Kaip jau buvo minėta, apeliantas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde ginčija vartojimo kredito sutarties, iš kurios ieškovas kildina ieškinio reikalavimus, teisėtumą. Pagal LR Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutartis sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pareiškęs priešieškinį šioje byloje ar ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl ginčijamos vartojimo kredito sutarties sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju viena iš šalių – ieškovė - yra verslo subjektas, pelno siekianti organizacija, o kita sutarties šalis - apeliantas - yra privatus subjektas, neturintis patirties verslo bei derybų srityje, negalintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių, o sutarties sąlygos yra parengtos vienašališkai būtent iš verslo subjekto pusės, privatus subjektas negali laisva valia pasirinkti sutarties sąlygų, t.y. silpnesnioji sutarties šalis.

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 8 straipsnį, teismas vadovaudamasis šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, būtų išaiškinęs atsakovui teisę reikšti šioje byloje priešieškinį ar atskirą ieškinį kitoje civilinėje byloje, kuriame būtų reikalavimai dėl vartojimo kredito sutarties Nr. 0801835/15pa sąlygų teisėtumo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo interesų teisme neatstovavo advokatas ar kitas teisinį išsilavinimą turintis atstovas. Apeliantas, neturintis teisinių žinių, negalėjo tinkamai parengti procesinių dokumentų ir tinkamai ginti savo interesus teisme. Taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas kalbėjo apie sutarties teisėtumą, tačiau ieškovas ieškinį pareiškė dėl skolos priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui nebuvo išaiškinta teisė ginčyti vartojimo kredito sutarties sąlygas, nes vartotojas tik teismo tvarka turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutartis, reikšdamas šioje byloje priešieškinį ar atskiroje civilinėje byloje ieškinį (LR CK 6.188 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šią teisę atsakovui būtų išaiškinęs bei matydamas, kad atsakovas be teisinės pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, būtų pasiūlęs pasirūpinti tinkamu atstovavimu (LR CPK 161 str. 1 d.).

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas faktiškai nesiaiškino vartojimo kredito sutarties sąlygų ex officio pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nevertino byloje surinktų įrodymų, neišaiškino atsakovui, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutartis, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.