- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1206-513/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00919-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „AL Logistics“, A. L., L. L.
- Ieškovas
- R. J.
Teisėjas Saulius Zajarskas Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00919-2012-5
NUTARTIS
2014 m. spalio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „AL Logistics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams UAB „AL Logistics“, A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.) dėl nuompinigių ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 76 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl skolos priteisimo kildino iš 2010-08-01 su atsakovo A. L. individualia įmone sudarytos automobilio nuomos sutarties. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo vykdoma nuo 2010-08-01 iki 2011-05-17 ir už šį laikotarpį (9,5 mėnesio) atsakovai nėra sumokėję ieškovei sutartyje nustatyto 8 000 Lt mėnesio nuomos (per mėnesį), todėl susidarė 76 000 Lt skola. Atsakovai visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, nors ne kartą ieškovės buvo raginami atsiskaityti. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-27 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų 76 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 76 000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-25 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 140 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Nesutikdama su priimtu preliminaru sprendimu atsakovė UAB „AL Logistics“ ir atsakovai A. L. ir L. L. pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad 2010-08-01 buvo sudaryta panaudos, o ne nuomos sutartis, kuria ieškovė neatlygintinai perdavė panaudai jai priklausančią transporto priemonę „Renault Magnum“ A. L. IĮ. 2010-08-08 R. J. ir A. L. IĮ sudarė vilkiko nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui automobilį „Renault Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį (šios sutarties l, 2 punktai), sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, kad automobilio nuomos mokestis bus aptartas papildoma sutartimi. Tačiau rašytinė papildoma sutartis taip ir nebuvo sudaryta, tačiau žodžiu susitarta, kad nuomos mokesčio dydis priklausys nuo to, kiek įmonė investuos į automobilio remontą. Papildoma sutartis taip ir nebuvo sudaryta, o ieškovės pateikta teismui 2010-08-01 automobilio nuomos sutartis yra suklastota, ją pirmą kartą atsakovai pamatė tik gavę preliminarų sprendimą, ieškinį ir priedus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-09 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-27 preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų UAB „AL Logistics“ ir subsidiariai iš A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.) 71 300 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 71 300 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-27 iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovės R. J. naudai. Priteisė iš atsakovų po 380 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą bylos dalį nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto už 76 000 Lt sumą areštas, pakeitė, sumažindamas turto arešto mastą iki 71 300 Lt sumos, ir šias priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas sprendė, kad tarp šalių iškilo ginčas dėl to, kokiu pagrindu atsakovas naudojosi automobiliu. Ieškovė tvirtino, kad A. L. IĮ automobilį iš ieškovės nuomojosi 2010-08-01 nuomos sutarties pagrindu už 8 000 Lt mėnesinį mokestį (t. 1, b. l. 4). Sutarties originalas yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00160-12 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00160-12 2 tomas, b. l. 20–21). Atsakovas A. L. neigė pasirašęs šią sutartį ir pagal A. L. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00160-12, kurio metu Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas pateikė kategorišką išvadą, kad tirti pateiktoje 2010-08-01 automobilio nuomos sutartyje rankraštinį įrašą „A. L.“ parašė ir A. L. vardu pasirašė A. L. (baudžiamoji byla Nr. 30-2-00160-12, 1 tomas, b. l. 175–180). Kadangi neabejotinais įrodymais buvo paneigta A. L. versija, jog jis šios sutarties nepasirašė, ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą buvo nutrauktas. Tuomet A. L. jau pripažino, kad sutartyje yra jo parašas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-2-00160-12, 2 tomas, b. l. 12), tačiau iškėlė ir kitą jo parašo ant sutarties atsiradimo versiją, t. y. tai, kad išvykdamas į komandiruotę jis M. V. paliko du tuščius A4 formato dydžio lapus. Ant vieno lapo apačioje per vidurį buvo užrašęs savo ranka vardą ir pavardę bei arčiau dešinės pusės parašė parašą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-2-00160-12, 2 tomas, b. l. 13). Tačiau ir ši versija buvo paneigta Lietuvos teismo ekspertizės specialisto, kuris nurodė, kad tirti pateiktoje 2010-08-01 automobilio nuomos sutartyje rankraštiniai įrašai „8 000 Lt (Aštuoni tūkstančiai litų)“, „A. L.“ bei parašai A. L. vardu parašyti vėliau nei atspausdintas tekstas. Taigi neabejotinai nustatyta, kad A. L. pasirašė 2010-08-01 automobilio nuomos sutartį.
Motyvuodamas CPK 178 str., nustatęs, jog nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei atliekant ikiteisminius tyrimus atsakovas A. L. nepateikė 2010-08-01 panaudos sutarties (t. 1 b. l. 30) ir (ar) 2010-08-10 nuomos sutarčių originalų, atmetė atsakovo A. L. argumentus, kad automobilis buvo naudojamas panaudos ir (ar) nuomos sutarties pagrindais. Teismas pažymėjo, kad automobilio „Renault Magnum“ 2010-08-08 nuomos sutartis tarp ieškovės ir UAB „AL Logistics“, kurioje nurodyta, jog krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomos mokestis bus aptartas papildoma sutartimi, negalėjo būti sudaryta minėtu laikotarpiu, nes A. L. individuali įmonė dar nebuvo pertvarkyta į UAB „AL Logistics“. UAB „AL Logistics“ pertvarkyta į UAB tik 2010-09-03, t. y. vėliau, nei pasirašyta minėta 2010-08-08 sutartis. Remdamasis CK 6.193 str. 1 d. kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodinėjimo taisyklėmis, teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, jog jis 2010-08-01 nuomos sutarties nesudarė. Argumentavo, kad pagal nuomos sutartį viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kitą šalį – nuomininką – CK 6.477 str. 1 d. įpareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu, naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį bei pasibaigus nuomos sutarties terminui grąžinti išsinuomotą turtą tokios būklės, kokios turtas buvo perduotas. Sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigas ir nuomos mokesčio nemokėjo. Atmetė atsakovo argumentus, jog 2014-08-01 sutartyje nustatytas automobilio mėnesinis nuomos mokestis (8 000 Lt) yra per didelis. Motyvuodamas CK 6.1–6.4 str., 6.59 str., 6.189 str. l d., 6.200 str. l d., nustatęs, kad nuomos sutartis buvo vykdoma nuo 2010-08-01 iki 2011-05-17, t. y. 9,5 kalendorinio mėnesio, padarė išvadą, jog atsakovų privalomas mokėti nuomos mokestis (8 000 Lt per mėnesį) ieškovei už nuomos laikotarpį sudaro 76 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė atgavo dalį nuomos mokesčio ir teismo posėdyje prašė ieškinio reikalavimą sumažinti iki 71 300 Lt, sprendė, jog ši nuomos mokesčio suma ir priteistina ieškovei, o likusi bylos dalis nutrauktina ieškovei atsisakius nuo ieškinio (CPK 140 str.). Nustatęs, kad A. L. ir L. L. susituokė (duomenys neskelbtini), A. L. individuali įmonė įsteigta 2009-05-19, remdamasis CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 4 p., sprendė, kad individualios įmonės savininkai yra subsidiariai atsakingi už individualios įmonės prievoles CK 2.104 str. 2 d. pagrindu. Pagrindinei skolininkei UAB „AL Logistics“ negalint patenkinti kreditorės reikalavimo (iš dalies ar visiškai), atsako subsidiarūs skolininkai – A. L. ir L. L.. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d. pagrindu priteisė procesines palūkanas. Nustatęs, kad ieškovė sumokėjo 1 140 Lt žyminį mokestį, ieškinys tenkintas, iš atsakovų ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 380 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Motyvuodamas tuo, kad ieškinys patenkintas iš dalies, sumažino 2012-01-27 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, t. y. sumažino atsakovų turto arešto mastą iki 71 300 Lt sumos (CPK 150 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „AL Logistics“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai reikšmę skyrė tik 2010-08-01 automobilio nuomos sutarčiai ir nesiejo jos su 2010-08-08 automobilio nuomos ir 2010-08-01 automobilio panaudos sutartimi, neatkreiptas dėmesys į UAB „AL Logistics“ 2011-04-06 pranešimą dėl sutarčių nutraukimo, mokesčių inspekcijos informaciją. Teigia, kad ieškovė neįrodė (nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kitokių apskaitos dokumentų), jog ginčo nuomos mokestis jai, kaip verslininkei, nebuvo sumokėtas. Pažymi, kad ieškovė, būdama PVM mokėtoja, nedeklaravo ginčo nuomos paslaugos mokesčių inspekcijai, neapskaičiavo mokėtinos į biudžetą PVM sumos už suteiktas nuomos paslaugas. Nuomą ieškovė deklaravo pavėluotai, t. y. tik 2012-05-13. Teigia, kad ieškovė žinojo apie minėtas 2010-08-08 automobilio nuomos ir 2010-08-01 automobilio panaudos sutartis, nes 2010-09-18 įregistruojant pasikeitusį transporto priemonės naudotoją, t. y. vietoj A. L. IĮ UAB „AL Logistics“, dalyvavo. UAB „AL Logistics“ 2011-04-06 pranešimu informavo ieškovę, jog nutraukia 2010-08-01 automobilio panaudos ir 2010-08-08 automobilio nuomos sutartis, o pasirašydama, kad sutinka, ieškovė pripažino šių sutarčių teisėtumą. Nurodo, kad į automobilio „Renault Magnum“ remontą investavo 35 618,43 Lt, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė. Nuomos kainą (8 000 Lt) laiko nerealia, nes automobilis buvo blogos techninės būklės, jį reikėjo nuolat remontuoti. 2010-08-08 automobilio nuomos sutartyje nuomos kaina nenurodyta, ši kaina ir dabar nėra nustatyta, todėl atsakovai ir nemokėjo už automobilio nuomą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė L. L. dalyvavo sutuoktinio A. L. individualios įmonės kaip šeimos versle, ir teismas nepagrįstai priteisė skolą subsidiariai iš L. L., nes jai prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles šiuo atveju nekyla. Be to, teismas ieškinį tenkindamas iš dalies nepagrįstai iš atsakovų ieškovei priteisė visą jos sumokėtą žyminį mokestį. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu (ir jo papildymu) su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Paaiškina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovei nuomos mokestis nebuvo sumokėtas. Tačiau ir negavusi pajamų iš nuomos ieškovė mokėjo mokesčius valstybei. Pažymi, kad atsakovai A. L. ir UAB „AL Logistics“ atsisakė pasirašyti pinigų priėmimo ir įtraukimo į apskaitą dokumentus net dėl jau sumokėto 4 700 Lt nuomos mokesčio. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 baudžiamojoje byloje Nr. 1-483-659/2012 įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, jog tarp ieškovės ir A. L. IĮ negalėjo būti sudaryta 2010-08-08 nuomos sutartis, kuria nuomos mokestis bus aptartas papildoma sutartimi, o sudaryta 2010-08-01 nuomos sutartis, kuria nustatytas 8 000 Lt nuomos mokestis. Taigi nuosprendis patvirtina, jog 2010-08-01 buvo sudaryta nuomos sutartis ir sutartas 8 000 Lt nuomos mokestis. CK 2.104 str. 2 d., 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 4 p. pagrindu A. L. ir jo sutuoktinė L. L. yra subsidiariai atsakingi už individualios įmonės prievoles. Mano, kad bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė teisingai, nors ir tenkino ieškinį iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apeliantės argumentus, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl prejudicinę reikšmę byloje turinčių įrodymų
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-02 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-174/2013, kuria inter alia atmestas civilinės ieškovės UAB „AL Logistics“ direktorės L. G. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendžio, konstatuotos aplinkybės: „Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. individualios įmonės savininkas A. L. 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu minėtą įmonę pertvarkė į UAB „AL Logistics“ ir bendrovės direktore paskyrė K. L., patvirtino, jog vienintelis bendrovės akcininkas A. L. – A. L. individualios įmonės savininkas. A. L. 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dėl A. L. individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę 3.4. punkte nurodytas bendrovės pertvarkymo teisinis pagrindas – CK 2.104 straipsnis, kuriame imperatyviai pasakyta, jog naujos formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo asmens teises ir pareigas. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiame nuosprendyje, akivaizdu, jog teismui pateikta krovininio automobilio „Renault Magnum“ 2010 m. rugpjūčio 8 d. nuomos sutartis tarp R. J. ir UAB „AL Logistics“, kurioje nurodyta, jog krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomos mokestis bus aptartas papildoma sutartimi, negalėjo būti sudaryta minėtu laikotarpiu, nes A. L. individuali įmonė dar nebuvo pertvarkyta į UAB „AL Logistics“. Byloje nėra ir papildomos sutarties tarp R. J. ir UAB „AL Logistics“, kurioje būtų nurodyta konkreti krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomos kaina. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. L. individuali įmonė skolinga R. J. 8 000 Lt už krovininio automobilio „Renault Magnum“ nuomą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-09-03, t. y. automobilio nuomos mokestį už vieną mėnesį. <..> Paties A. L. parodymai dėl krovininio automobilio nuomos yra dviprasmiški, t. y. A. L. teigė, kad buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, tačiau vėliau pats A. L. nepaneigė fakto, kad buvo sudaryta būtent automobilio nuomos sutartis, tačiau nurodė, kad iš pradžių buvo nutarta, kad pinigai už vilkiko panaudojimą nebus mokami. <...> M. V. turėdamas vienintelio UAB AL „Logistics“ akcininko A. L. įgaliojimą bei pastarojo jam duotą bendrovės banko kortelę su PIN generatoriais, 2010-12-17 paėmė iš bendrovės sąskaitos 5 200 Lt, iš jų dalį – 4 700 Lt – jis sumokėjo krovininio automobilio „Renault Magnum“ savininkei R. J. už šio automobilio nuomą pagal 2010 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį, o likusius 500 Lt grąžino bendrovei, įnešdamas juos 2010-12-27 į bendrovės sąskaitą.“ (t. 2, b. l. 56–61, 63–65) (CPK 182 str. 3 p.).
Be to, byloje atsakovai nepateikė apeliantės nurodomų 2010-08-01 panaudos sutarties bei 2010-08-08 automobilio nuomos sutarčių originalų ir pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė vertindamas atsakovo A. L. argumentus dėl automobilio naudojimo tokių sutarčių pagrindu. Apeliantės argumentai dėl iš esmės ieškovės pažeidimų mokesčių mokėjimo / deklaravimo ir pan. srityje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomos sutarties pagrindu atlikti transporto priemonės naudotojo (jo pavadinimo) pakeitimai registre jokių teisių ir pareigų tokios sutarties šalims papildomai nesukuria. Šalims teises ir pareigas sukuria tik sutartis. Apeliantė teigia, kad automobilis buvo blogos techninės būklės, remontui išleista 35 618,43 Lt, tačiau atsakovai (ar kuris iš jų) priešieškinio dėl remonto išlaidų priteisimo iš ieškovės neteikė, tačiau tai nekliudo atsakovams reikšti savarankiško reikalavimo atskiroje civilinėje byloje ir prašyti minėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. L. ir L. L. susituokė (duomenys neskelbtini), A. L. individuali įmonė įsteigta 2009-05-19, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 4 p. (Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo) ir sprendė, kad individualios įmonės savininkas A. L. ir jo sutuoktinė L. L. yra subsidiariai atsakingi už individualios įmonės prievoles CK 2.104 str. 2 d. (Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre) pagrindu.
Apibendrinusi tai, kas nurodyta anksčiau, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme tenkintas iš dalies (93,81 procento). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 140 Lt žyminį mokestį (b. l. 3), vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškovei iš atsakovų priteistina 1 069,43 Lt (309,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (po 356,47 Lt (103,14 Eur) iš kiekvieno atsakovo).
Atsakovei UAB „AL Logistics“ ir atsakovams A. L. ir L. L. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja J. P., kuriai atsakovė UAB „AL Logistics“ už atstovavimą sumokėjo 1 000 Lt, o atsakovas A. L. – 2 000 (t. 1, b. l. 53, 91, t. 2, b. l. 100–103). Įvertinusi ginčo pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – 93,81 procento (ginčo dėl 4 700 Lt reikalavimo dalies iš esmės neliko, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl šios sumos ši bylos dalis teismo nutraukta), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. 2 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir iš ieškovės nepriteisti atsakovams jų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pakeičiant ir išdėstant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip:
„Priteisti iš atsakovų UAB „AL Logistics“, A. L. (A. L.) ir L. L. (L. L.) po 356,47 Lt (103,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovei R. J..“