- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-2513-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00025-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- E. U.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-308/2015 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei E. U., trečiajam asmeniui R. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje (b. l.98-104) prašė priteisti iš atsakovės 1 034 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ją 2014 07 10 Varėnos miesto teritorijoje - Dainų slėnyje - sukandžiojo trečiajam asmeniui priklausantis ir atsakovės valdomas šuo, dėl ko ji patyrė fizinių sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų, sukėlusių ilgalaikį sveikatos pablogėjimą. Atsakovė nesilaikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 09 19 įsakymu Nr. DV-796 patvirtintų Gyvūnų laikymo Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimų ir šunį vedžiojo be pavadėlio, dėl ko ir įvyko incidentas, ieškovė patyrę stresą, jai padarytos dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje dvi kastinės žaizdos iki 1,0 c.m, kairės blauzdos srities hematoma ir tuo ieškovei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje gydymosi eigoje supūliavo, jų gydymas tęsėsi apie dvi savaites. Dėl patirto streso, išgąsčio ieškovei sutriko psichinė būsena, pasireiškusi ūmine stresine reakcija, generalizuoto nerimo sutrikimu bei potrauminio streso sutrikimu, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai. Gydymosi ir reabilitacijos laikotarpiu ieškovė turėjusi 1 034,00 Eur išlaidų vaistams, papildomiems pirkiniams, transportui, specialistų išvadoms, advokatui, kurias prašė priteisti iš atsakovės kaip materialinius nuostolius. Ieškovė dėl patirto dvasinio sukrėtimo, fizinio skausmo, patirtų neigiamų išgyvenimų prašė iš atsakovės priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą (b. l. 110-113), kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. pripažino ieškovės teisę į jos ryšium su įvykiu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nesutiko su reikalavimų dydžiais, nes dalis ieškovės turėtų išlaidų nebuvo būtinos. Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nėra gera, todėl remiantis CPK 284 straipsniu teismo prašė priteistos žalos atlyginimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (b. l. 128-143) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 113,08 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Išdėstė atsakovei 1 500 Eur neturtinės žalos mokėjimą ieškovei per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant sumokėjimo tvarką: per pirmus tris mėnesius sumokėti 500 Eur, ketvirtąjį-šeštąjį mėnesį 500 Eur, per septintąjį-devintąjį mėnesius 500 Eur. Išaiškino atsakovei, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti sumokamas iš karto visas, ar ankstesniais terminais, nei nurodyta sprendime. Priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė atsakovei iš ieškovės 450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 48 Eur žyminio mokesčio ir 3,56 Eur pašto išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis prijungtos išnagrinėtos administracinės bylos Nr.II-11-308/2014 medžiaga, nustatė, kad atsakovė 2014 07 10 apie 19.30 min. viešoje vietoje – Varėnos m. Dainų slėnio teritorijoje vedžiojo palaidą rotveilerių veislės šunį, priklausantį trečiajam asmeniui R. B. ir taip pažeidė 2013 08 19 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-746 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 49 punktą. Dėl to atsakovei 2014 07 21 Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 110 str., nutarimas yra įsiteisėjęs. Teismas pripažino, kad ieškovė dėl atsakovės palaido šuns įkandimų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Įvertinęs prašomos priteisti turtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti 753 Eur išlaidas už A. G. teismo medicininių tyrimų biuro atliktą tyrimą ir surašytą konsultacinę išvadą yra nepagrįstas. Teismas šią išvadą vertino nepagrįsta ir nepagrindžiančiu ieškovės nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį įrodymu, kadangi ji yra tik konsultacinė, ją surašę specialistai nebuvo įspėti dėl melagingos išvados davimo. Teismas nurodė, kad išvados 2 punktas, jog ieškovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas grindžiamas ir tuo, kad po įkandimo dešinės kojos blauzda buvo supūliavusi, tačiau toks nurodomas kojos blauzdos supūliavimas nėra patvirtinamas jokiais kitais medicininiais dokumentais. Teismo medicinos specialistui ieškovę apžiūrint 2014 07 17 praėjus 7 dienoms po šuns įkandimo, jis nenustatė jokių supūliavimo požymių, o tik konstatavo esančius šašus, odos paraudimus ir nežymų audinių patinimą, kraujosruvas ir smulkius odos nubrozdinimus. Teismas vertino, kad būtent per 7 dienų laikotarpį po įkandimo būtų labiausiai tikėtinas žaizdos supūliavimas, kadangi būtent šiuo laikotarpiu turėjo išsivystyti kojos blauzdos gydymo komplikacijos. Specialistui apžiūros metu buvo pateikta ir ieškovės sveikatos istorijos patvirtinta kopija, kurioje irgi nėra jokių nuorodų apie kojos blauzdos supūliavimą, nors konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad supūliavusios žaizdos buvo gydomos įvairiais medikamentais apie dvi savaites. Teismas vertino, kad pats faktas, jog ieškovė pati, be kito asmens pagalbos, 2014 07 17 galėjo autobusu nuvykti į Alytų rodo, kad jos kojos blauzdos žaizdos netrukdė jai nevaržomai judėti. Teismas vertino, kad išvadoje ieškovės psichinės būklės sutrikimas įvertintas tik pagal subjektyvius ieškovės nusiskundimus lankantis pas gydytoją psichiatrą, kadangi nebuvo atliekamas joks ilgesnės trukmės ieškovės stebėjimas ar atlikti kitokie galimi tyrimai. Dėl to teismas, suabejojęs konsultacinės išvados patikimumu, išvada, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ja nesivadovavo. Teismas, atmetęs išvadą kaip įrodymą, laikė, kad šio tyrimo atlikimas buvo perteklinis ir nebūtinas ir sprendė, kad nėra pagrindo priteisti dėl šio tyrimo ir išvados surašymo ieškovės turėtas 753 Eur išlaidas. Teismas taip pat nepriteisė ieškovės kelionės išlaidų 2 kartus automobiliu į Vilnių ir atgal į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą, nes šių kelionės išlaidų nevertino būtinomis. Atsakovė sutiko su 4,34 Eur kelionės išlaidoms autobusu iš Varėnos į Alytų ir atgal, bei už Alytaus m. pirktą miesto transporto bilietą; sutiko atlyginti pusę nuo ieškovės nurodomos 193,18 Eur įsigytų vaistų kainos – 96 Eur ir 12,74 Eur išlaidas už teismo medicinos specialisto apžiūrą ir išvados surašymą, viso 113, 08 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų nurodomos dalies vaistų įsigijimui pagrįsti, be to, dalis nurodomų vaistų nėra susiję su ieškovės sužalojimu dėl šuns įkandimo ir po to buvusiu sveikatos sutrikimu dėl streso ir nerimo, todėl teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti vaistų įsigijimo išlaidas. Teismas netenkino reikalavimo dėl šuns gydymo išlaidų priteisimo, nustatęs, kad šias išlaidas patyrė ne ieškovė, o kitas asmuo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas laikė, kad prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė ir sprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas 1 500 Eur atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 146-153) ieškovė prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismo sprendimas be motyvų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismo sprendimas iš esmės be motyvų, kadangi jo motyvuojamoje dalyje apsiribota beveik pažodiniu atsiliepimo į ieškinį perrašymu, teismo išvados padarytos neanalizuojant byloje surinktų įrodymų ir ieškovės pateiktų argumentų, ekspertizės ir tuo buvo pažeista atsakovės teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismas netyrė A. G. teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos konsulaticinėje išvadoje nurodytų argumentų dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo, todėl nepagrįstai suabejojo šios išvados patikimumu. Iškilusias abejones teismas turėjo pašalinti – apklausti gydančius gydytojus, pateikti šią išvadą specialisto, turinčio reikiamų žinių, apžiūrai, ir jį apklausti. To nepadaręs teismas neišsamiai ištyrė svarbias bylai aplinkybes ir nepagrįstai nepriteisė 753 Eur išlaidų už išvados surašymą atlyginimo. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus. Teismas neatsižvelgė į atsakovės kaltės formą, ieškovei padaryto sužalojimo sunkumą, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo galimybę, ateities prognozes, ieškovės patirtus išgyvenimus, neįvertino, tai, kad po įvykio nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovės neatsiprašė. Teismas, proporcingai atmestų reikalavimų dalai priteisdamas iš ieškovės atsakovei advokato teisinės pagalbos išlaidas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir tokiu būdu bylą išnagrinėjo taip, kad dėl patirtos žalos ieškovei viso lieka tik 79 Eur kompensacijos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 158-162) atsakovė prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė konsultacinę išvadą kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovei padaryto kūno sužalojimo kvalifikavimą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tuo pačiu pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl su ja susijusių išlaidų 753 Eur apmokėjimo už A. G. medicininių tyrimų biuro paslaugas bei kelionės išlaidų į šią įstaigą priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje ieškovė prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos, patirtos ieškovę apkandžiojus atsakovės valdomo šuns, atlyginimą. Atsakovė neginčijo jos atžvilgiu taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.267 straipsnį, tačiau nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis ieškovei priteista mažesnė nei prašė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma, pagrįstumą argumentuodama įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl teismo sprendimo nemotyvuotumo ir atkreipia apeliantės dėmesį, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje reglamentuota teismo pareiga glausta forma išdėstyti motyvuojamąją sprendimo dalį, apimančią faktinį ir teisinį teismo padarytų išvadų pagrindimą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismo sprendimas surašytas nesilaikant CPK 270 straipsnio reikalavimų, keliamų aprašomajai ir motyvuojamai teismo sprendimo daliai, dėl ko sprendimo formos ir turinio trūkumai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, pripažintini absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu.
Apeliantė teigia, kad teismas, netyręs A. G. teismo medicininių tyrimo biuro teismo medicinos konsultacinėje išvadoje nurodytų argumentų dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo, nepagrįstai suabejojo šios išvados patikimumu ir tai sudaro pagrindą pripažinti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinės tesisės normų pažeidimą. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant skundo argumentą dėl teismo pareigos vertinti specialių žinių reikalaujančias bylos aplinkybes pasitelkiant specialistus ir ekspertus, pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 02 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 12 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 07 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 03 20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas proceso teisės normas, nes nepašalino iškilusių abejonių dėl eksperto išvados – neapklausė gydančių gydytojų, nepeteikė šios išvados specialisto, turinčio reikiamų žinių, apžiūrai, ir jo neapklausė, ir tai nulėmė ieškinio dalies dėl 753 Eur išlaidų už išvados surašymą atmetimą. Specialisto išvada tai tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris civilinę bylą nagrinėjančio teismo turi būti vertinamas visų bylos duomenų kontekste. Nors specialisto išvadoje atsakoma į specialių (medicinos) žinių reikalaujančius klausimus, kurie galbūt teisiškai reikšmingi sprendžiant žalos dydžio klausimą, tačiau ji nėra teismui privaloma. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė eksperto A. G. surašytą konsultacinę išvadą, pasisakė dėl tyrimo metu padarytų išvadų pagrįstumo, ir įvertinęs ją kartu su visais byloje esančiais įrodymais, nurodė konkrečius argumentus, dėl kurių šios išvados nelaikė patikimu įrodymu ir kodėl šią išvadą atmetė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas išvadą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu grįstomis išvadomis (CPK 176 str. 178 str. 185 str.).
Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teismo CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų taikymo sprendžiant ieškovei neturtinės žalos atlyginimo klausimą taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 04 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės kaltės formą, ieškovei padaryto sužalojimo sunkumą, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo galimybę, ateities prognozes, ieškovės patirtus išgyvenimus, neįvertino, tai, kad po įvykio nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovės neatsiprašė. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pakankamumo įvertino tai, kad ieškovei padarytas fizinis sveikatos sutrikdymas, ji patyrė stresą, išgąstį ir šie pergyvenimai sudaro pagrindą priteisti 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Byloje esantys įrodymai apie incidento metu ieškovės patirtos traumos sunkumą patvirtina, kad apeliantei konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nepriskiriamas prie sunkių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei iki šiol ar ilgą laiką būtų apribotas ar apsunkintas kojos valdymas, kitokie nepatogumai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei dėl įvykusio įvykio buvo būtinos psichologo konsultacijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks sužalojimas nesukėlė ieškovei ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių, sudarančių pagrindą spręsti dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino atsakovės kaltės, kadangi teismas atsakovės veiksmus, kuriais ieškovei padaryta žala, vertino neatsargiais, kuriais padaroma mažesnė turtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė jos neatsiprašė, kadangi atsakovės siekį atsiprašyti ir susitarti dėl žalos atlyginimo dydžio bei baigti bylą taikiai patvirtina jos pozicija atsiliepimuose į ieškinį (b. l. 52, 113). Aplinkybę, jog atsakovė buvo nuvykusi pas ieškovę ir siūlė abipusiu sutarimu suderinti žalos dydį, tačiau ieškovė siekė ginčą spręsti tik teismine tvarka, įvertino ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei padaryta neturtinė žala pagrįstai įvertinta 1 500 Eur sumą, ji atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų šalims kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas, priteisdamas šalims jų turėtas advokato atstovavimo išlaidas, rėmėsi priteistų ir atmestų reikalavimų proporcija, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Ieškovei priteista 1 613,08 Eur žalos atlyginimo. Atsakovei iš ieškovės priteista 450 Eur, o iš atsakovės ieškovei 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovė atsakovei turės sumokėti 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Tokiu būdu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra didesnės nei priteista žalos atlyginimo suma ir tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad iš ieškovės atsakovei neturėjo būti priteistos šios išlaidos ir kad jų priteisimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas
ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.