- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1597-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02007-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- I. K.-K., K. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K.-K., K. K. ir A. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiuoju asmeniu byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. raštą (sprendimą) dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl K. K., I. K.-K. ir A. K. skundo išnagrinėjimo Nr. 1T-10-8.5) dalyje, kurioje nuspręsta: Skundo dalį dėl Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. vasario 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ atmesti kaip nepagrįstą ir neparduoti 0,0375 ha valstybinės žemės ploto, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įpareigoti atsakovę parduoti jiems jų naudojamą 0,0375 ha valstybinės žemės plotą, esantį greta 0,01 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 0,0475 ha) pagal UAB „Tiksli riba“ parengtą 2018 m. spalio 22 d. žemės sklypo planą.
2. Nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)e. 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą iš valstybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 17 d. rašte nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 papunktį namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d. 1997 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 678V buvo nustatytos (duomenys neskelbtini)privačios namų valdos žemės sklypo ribos, pridedamame miesto plano ištraukoje pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1-21. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 17 d. rašte taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad su ieškovų prašymu buvo pateiktas 1997 m. birželio 5 d. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų planas M1-500, kuris buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos (tai patvirtina plane esanti 1997 m. birželio 6 d. derinimo žyma), nėra pagrindo rengti kokį nors papildomą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, o būtina vykdyti jau priimtą 1997 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 678V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 17 d. raštu pasiūlė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl 1997 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendime Nr. 678V nurodyto žemės sklypo pardavimo.
3. 2019 m. sausio 23 d. ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu parduoti naudojamą/naują kitos paskirties žemės sklypą, kuriuo prašė parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai; prašė prie jiems priklausančio 0,0100 ha žemės sklypo, leisti įsigyti 0,0375 ha papildomą žemės sklypo plotą, reikalingą žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 28 d. raštu atmetė prašymą. Toks sprendimas buvo apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius išnagrinėjęs skundą priėmė 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą, kuriuo nusprendė neparduoti 0,0375 ha valstybinės žemės ploto, esančio greta žemės sklypo. Atsakovė nepagrįstai atsisakė parduoti ilgiau kaip 10 metų faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog prašomoje papildomai parduoti ginčo žemės sklypo dalyje yra teisėtai įrengti: dalis pastato-gyvenamojo namo, kiti inžineriniai statiniai-atraminė sienutė, kiti inžineriniai statiniai-aikštelė, kiti inžineriniai statiniai - tvora. Visi minėti statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti. Dalis gyvenamojo namo, esanti prašomoje papildomai priskirti žemės sklypo dalyje, tvora, aikštelė ir atraminės sienutės buvo įrengtos gavus 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis planas, kuris vėliau tapo Vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pristatant priestatą (priestatas yra prašomoje parduoti žemės sklypo dalyje) dalimi, pagal kurį buvo išduotas 2005 m. balandžio 15 d. statybos leidimas.
4. Gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. spalio 8 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), o tvora, aikštelė ir atraminės sienutės - 2008 m. kovo 17 d. Linijinio inžinerinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Visi statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise. Be to, prašomame suformuoti žemės sklype faktiškai yra Nekilnojamojo turto registre neregistruotini gyvenamojo namo šalto vandens tiekimo įvadas ir elektros tinklai. Kadangi ginčo žemės sklypo dalis yra užstatyta jiems nuosavybės teise priklausančiais teisėtai pastatytais statiniais, ieškovai mano, jog prašoma parduoti žemės sklypo dalis yra būtina minėtiems statiniams eksploatuoti. Tai jau buvo nustatyta ir valdybos sprendimu, todėl ginčo žemės sklypo dalis gali būti parduodama ne aukciono tvarka. Jiems priklausantys statiniai: dalis gyvenamojo namo pažymėto 1A2/p, varteliai ir tvora pažymėti t-1, t-2, t-3, t-4, t-5, terasa pažymėta 1A, aikštelės pažymėtos b-1, b-2; atraminės sienutės pažymėtos p, patenka į prašomo išpirkti integralios namų valdos žemės sklypo ribas, jie natūraliai suformuoja sklypo ribas, todėl prašomas išpirkti žemes sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti.
Atsiliepimas
5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, kurios 4 punktas numatė, kad jeigu privačių namų valdų žemės sklypas yra mažesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, meras (valdyba) gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėtą išplėstą 0,2 ar 0,3 hektaro žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui. Pareiškėjų vertinimu Tvarkos 7.1.1.3 papunktis negali būti taikomas, o turėtų būti taikomas Tvarkos 6 punktas, kadangi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas namų valdai. Tvarkos 7.1.1.3 papunktyje buvo nurodyta, kad piliečiams ne aukciono tvarka parduodami valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai prie nustatytąją tvarka leistų statyti individualių automobilių garažų, bet ne didesni kaip 0,01 hektaro vienam garažo boksui. Potvarkiu pareiškėjui A. K. leista įsigyti 0,01 ha valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai, kad žemės sklype vietoje buvusio garažo šiuo metu pastatytas pastatas - gyvenamasis namas, tai nesudaro teisinio pagrindo šį žemės sklypą laikyti namų valda ir papildomai priskirti valstybinės žemės ploto, be to, pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį sprendimo priėmimo metu, prie garažų galėjo būti parduodami valstybinės žemės sklypai, ne didesni kaip 0,01 ha vienam individualiam automobilio garažui.
6. Klausimas dėl papildomo žemės sklypo šalia žemės sklypo formavimo ir privatizavimo pagal sprendimą buvo nagrinėjamas, kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri 2000 m. rugpjūčio 7 d. raštu nurodė, kad teritorijų planavimo registre (duomenys neskelbtini) sklypo detalaus suplanavimo projektas neįregistruotas. Nagrinėjamu atveju nėra parengtas detalus teritorijos suplanavimo projektas. Ieškovų norimas prisijungti 0,0375 ha valstybinės žemės plotas: šiaurinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais, vakarinėje dalyje su žemės sklypu, pietinėje dalyje su žemės sklypu ir (duomenys neskelbtini) gatve, o rytinėje dalyje ribojasi su nesuformuota valstybine žeme; prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčiui, kuriame nurodyta, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Norimas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų, nes prie žemės sklypo galėtų būti prijungtas ne didesnis nei 0,01 ha ploto įsiterpęs žemės sklypas.
Atsiliepimas
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovai 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą iš valstybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 17 d. rašte pateikė informaciją, kad pagal 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 papunktį namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d.
8. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V buvo nustatytos (duomenys neskelbtini)privačios namų valdos žemės sklypo ribos. Atsižvelgiant į tai, kad 1997 m. birželio 5 d. buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų planas, kuris buvo pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos, ir rašte konstatuota, kad rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą nėra pagrindo, todėl pasiūlyta kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinė žemės tarnyba šiuo konkrečiu atveju kompetentinga priimti sprendimą dėl sklypo pardavimo arba nuomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio misterijos direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl K. K., I. K.-K. ir A. K. skundo išnagrinėjimo dalyje, kurioje nuspręsta neparduoti 0,0375 ha valstybinės žemės ploto, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, sudaryti su ieškovais K. K., I. K.-K. ir A. K. 0,0375 ha valstybinės žemės sklypo, esančio greta 0,01 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 0,0475 ha) pirkimo – pardavimo sutartį pagal UAB „Tiksli riba“ parengtą 2018 m. spalio 22 d. žemės sklypo planą M 1:500.
10. Teismas nurodė, kad 100 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. Žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis I. K.-K. ir K. K.. Žemės sklype taip pat yra inžineriniai tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas bei kiti inžineriniai statiniai: atraminė sienutė, aikštelė ir tvora, kurie nuosavybės teise priklauso A. K.. Visi statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ inter alia nurodyta, kad: „Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendras plotas – 475 kv. m) ribos; 2008 m. birželio 30 d. kadastro duomenimis atraminė sienutė, dalis tvoros ir kiemo aikštelės stovi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Tarp šalių nėra ginčo, jog paminėti statiniai neįsitenka į 100 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ribas.“
11. Kreipdamiesi dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovai savo prašymą grindė faktiniu sklypo naudojimu, nes jame yra jiems priklausančių pastatų, t. y. iš esmės prašymas buvo grindžiamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Būtent dėl minėtų aplinkybių – dėl pastatų buvimo žemės sklype toks sklypas negali būti vertinamas kaip naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuris, tuo atveju, jei atitiktų įsiterpusios žemės sklypo reikalavimus, galėtų būti ieškovams perleistas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Kadangi ginčo sklypas neatitinka minėtų Taisyklių 2.1.1. punkte numatytų reikalavimų, nėra jokio teisinio pagrindo jo perleidimui lengvatine (ne aukciono tvarka) kaip naujo valstybinės žemės sklypo, todėl teismas plačiau nepasisako dėl sklypo atitikimo įsiterpusio sklypo reikalavimams. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Nagrinėjamu atveju ginčo sklype yra gyvenamasis namas, inžinieriniai tinklai ir kiti inžinieriniais statiniai, dėl kurių statybos teisėtumo ginčas nėra keliamas.
12. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Ieškovų prašomas parduoti sklypas neviršija įstatymo nustatyto dydžio ir ginčo dėl to nėra. Prašomas parduoti žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 678V pagrindu. Sklypo planas buvo parengtas ir pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. birželio 5 d., o 1997 m. birželio 6 dieną jam buvo pritarta. Patvirtintame plane naujai suformuoto 375 kv. m žemės sklypo paskirtis – namų valda. Ieškovo A. K. nuosavybės teise valdomo 0,01 ha žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šis žemės sklypas ieškovo nuosavybe tapo 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Sutarties neatskiriamu priedu yra parduodamo žemės sklypo planas – nagrinėjamu atveju 1993 m. rugsėjo 14 d. Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500. Ieškovui buvo parduotas namų valdos žemės sklypas, kuriame, kaip nustatyta, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sudarymo metu buvo teisėtai rekonstruotas garažo pastatas. Dėl minėto Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. lT-10-(8.5) atmesdamas ieškovų prašymą nepagrįstai nurodė, jog ieškovui A. K. buvo parduotas žemės sklypas prie garažo, nes tuo metu garažas jau buvo rekonstruotas, o parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirtis – namų valdos.
13. Teismas, įvertinęs tai, jog tiek ieškovų nuosavybės teise valdomame, tiek prašomame parduoti žemės sklype esantys pastatai, iš jų gyvenamasis namas yra ant dviejų minimų žemės sklypo dalių (turimos ir prašomos parduoti), buvo pastatyti ar rekonstruoti gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, dėl pastatų statybos teisėtumo ginčo nėra, ieškovai atliko visus sklypo įsigijimui būtinus veiksmus, o jų prašomas parduoti faktiškai naudojamas žemės sklypas, yra būtinas jiems nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, konstatavo, jog yra visos įstatyme nustatytos teisinės prielaidos ieškovų reikalavimams tenkinti. Aplinkybė, jog ieškovas A. K. jau pasinaudojo teise išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, būtina jo pastato (rekonstruoto garažo) eksploatacijai, neturėtų būti vertinama kaip apribojanti jo teises išsipirkti papildomą valstybinės žemės sklypo dalį, nes tokia papildoma žemės sklypo dalis buvo suformuota nenuginčytu Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V, pati valstybinės žemės patikėtinė sutiko su statinių statyba ant valstybinės žemės, tuo sukurdama pagrįstus lūkesčius asmenims dėl galimybės žemės sklypo dalį, būtiną naujai pastatytiems statiniams eksploatuoti, išsipirkti lengvatine tvarka, kaip tai numato įstatymai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu - tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Vilniaus miesto valdybos sprendimu buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendras plotas - 475 kv. m) ribos, prie šio Sprendimo pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtomis linijomis ir skaičiais 1-21, sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai. Aplinkybė, kad šiuo sprendimu buvo nustatytas papildomo žemės sklypo plotas ir kita, dar nesudaro teisinio pagrindo įsigyti 375 kv. m ploto žemės sklypą. Šis sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo registre (duomenys neskelbtini)sklypo detalaus suplanavimo projektas neįregistruotas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamentas 2002-11-06 raštu Vilniaus miesto skyrių informavo, kad nėra duomenų apie parengtą ar rengiamą teritorijų planavimo dokumentą teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini), išskyrus Vilniaus miesto bendrąjį planą, kurio sprendinių nepakanka formuojant žemės sklypus įsigijimui nuosavybėn ar nuomai. Ieškovui A. K. prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo buvo parduotas 100 kv. m ploto žemės sklypas, todėl ieškovas sandorio sudarymo metu jau įgyvendino savo teisę išsipirkti lengvatine ne aukciono tvarka valstybinę žemę. Asmuo, įgyvendinęs nustatyta tvarka ir laiku savo teisę įsigyti valstybinę žemę, negali įgyti ir turėti daugiau ir pakartotinių teisių į žemės sklypą, atlikus kokius nors pastato paskirties keitimo ar naujos statybos veiksmus, o sudarant 1994 m sandorį, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad jam faktiškai yra perleidžiama tik 100 kv. m ir ne daugiau. Ieškovas 1994 m. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo tik 100 kv. m ploto žemės sklypo savininku, o 375 kv. m ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo.
15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teisme sprendime padaryta išvada, kad ieškovui A. K. 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduotas namų valdos žemės sklypas. Vien ta aplinkybė, kad ant plano yra nurodyta formuluotė „Namų valdos žemės sklypų ribų planas M 1:500“ ar tai, kad 1994 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos pažymoje toks žemės sklypas įvardintas kaip namų valda negali būti laikoma, jog tai yra namų valda. Žemės sklypas niekada nebuvo namų valda ir nuo pat pradžių pagal inventorinius duomenis buvo skirtas garažui, o ne gyvenamajam namui. Nuo ieškovo A. K. žemės sklypo įsigijimo momento, t. y. 1994 m. nebuvo priimta jokių sprendimų, patvirtinančių valstybės institucijų neveikimą, duomenų, kad ieškovas A. K. ir kiti ieškovai būtų inicijavę teisminius ginčus dėl to, taip pat nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai prašė įsigyti papildomą (naują) žemės sklypą, kuriam taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692, bei remiantis kuriuo naujai suformuoti sklypai pagal tuo metu galiojusi reglamentavimą buvo parduodami vadovaujantis detaliaisiais planais, kuris nebuvo patvirtinąs. Priešingai negu nurodė teismas sprendime, ieškovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas nagrinėjamos situacijos kontekste gali būti vertinamas tik kaip įsiterpęs žemės sklypas, jeigu atitiktų sąlygas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 papunktyje. Potvarkiu ieškovui A. K. leista įsigyti 0,01 ha valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai, kad žemės sklype vietoje buvusio garažo šiuo metu pastatytas pastatas - gyvenamasis namas nesudaro teisinio pagrindo šį žemės sklypą laikyti namų valda ir papildomai priskirti valstybinės žemės ploto, be to, pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį Sprendimo priėmimo metu, prie garažų galėjo būti parduodami valstybinės žemės sklypai, ne didesni kaip 0,01 ha vienam individualiam automobilio garažui.
16. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003-09-18 sutikimu Nr. P-02- 27-1282 „Dėl pastato rekonstrukcijos bei inžinerinių tinklų tiesimo“ neprieštaravo dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, tačiau šia pažyma nebuvo pritarta inžinerinių statinių - atraminės sienutės, tvoros ir kiemo aikštelės įrengimui laisvoje valstybinėje žemėje. Minėta pažyma buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad neprieštaraujama gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų tiesimui, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu apie kokių nors ieškovų lūkesčių atsiradimą ar teisinį pagrindą išsipirkti valstybinę žemę lengvatine ne aukciono tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju galėtų būti kvestionuotinas tokio pobūdžio statinių teisėtumas ir tai, kokiu pagrindu Registrų centras įregistravo šiuos statinius. Ginčo teritorija šiai dienai yra nesuformuota valstybinė žemė. Vien ta aplinkybė apie jų buvimą ir tai, kad šie statiniai patenka į nesuformuotą valstybinę žemę negali būti pagrindu išvadai apie tokio žemės sklypo traktavimą kaip namų valdą. Nei Žemės įstatymas, nei Žemės reformos įstatymas, nei Taisyklės nenumato tokio įstatyme įtvirtinto pagrindo leidžiančio parduoti valstybinę žemę tuo atveju, jeigu asmuo pasikeičia pastato paskirtį ar pastato naują pastatą, tokių aplinkybių nenumato tiek ieškovų ieškinyje nurodomos teisės aktų nuostatos, tiek teismo sprendime padarytos išvados.
Atsiliepimas
17. Ieškovai K. K., I. K.-K., A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovai ginčo žemės sklypo neprašė atsakovo parduoti kaip įsiterpusio. Ieškovai prašė parduoti ginčo žemės sklypą jiems kaip naudojamą prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Prašymas buvo grindžiamas Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nuostatomis. Ieškovai nesutinka su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju gali būti suformuotas tik 0,01 ha žemės sklypas, o prašomas parduoti žemės sklypas negali būti priskiriamas namų valdai ir papildomai priskirti valstybinės žemės sklypą nėra pagrindo. Atsakovas turi pareigą parduoti ilgiau kaip 10 metų faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą vadovautis valdybos sprendimu, kuris taip pat yra galiojantis ir nenuginčytas individualus administracinis aktas. Pagal teisės norminius aktus žemė sklypas buvo suformuotas tinkamai, o būtent Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nuspręsta nustatyti (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendrasis sklypo plotas - 475 kv. m) ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus. Formuodama sklypą savivaldybės atliko teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas, o žemės patikėtinis turėtų parduoti žemės sklypus pagal teisės norminių aktų reikalavimus, ko ir prašoma ieškiniu. Teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą ieškovams garantuoja įstatymas. Valdybos sprendimu buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir tai yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo privalo vadovautis atsakovas, todėl tokie nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai atmestini. Valdybos sprendimu buvo prie esamo ir jau suformuoto 0,01 ha žemės sklypo buvo prijungta 0,0375 ha žemės sklypo dalis. Kadangi prijungtame žemės sklype buvo gyvenamojo namo dalis bei kiti inžineriniai statiniai valdybos sprendimu buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas. Toks valdybos sprendimas yra galiojantis ir teisėtas, nepažeidžiantis Taisyklių ar Žemės reformos įstatymo nuostatų. Ta aplinkybė, jog dalis žemės sklypo (0,01 ha) jau anksčiau yra parduota netrukdo pagal valdybos sprendimą suformuoti didesnį žemės sklypą ir į jo plotą įskaičiuoti ieškovų faktiškai naudojamą 0,0375 ha sklypo dalį. Teisės aktai nenumato jokių draudimų iš naujo suformuoti žemės sklypą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiomis teisės normomis. Valdybos sprendimu žemės sklypas buvo suformuotas namų valdai, tai nustatyta pačiame valdybos sprendime, kuris yra galiojantis ir teisėtas. Ginčo žemės sklypas nuo pat pradžių buvo suteiktas ieškovui A. K. būtent kaip namų valdos žemės sklypas. Ginčo žemės sklypas akivaizdžiai yra naudojamas ir visas yra faktiškai užstatytas ieškovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais (gyvenamuoju namu ir pagalbiniais jo tinkamam eksploatavimui reikalingais statiniais).
18. Prašoma parduoti žemės sklypo dalis yra užstatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančiais teisėtai pastatytais statiniais, todėl prašoma parduoto žemės sklypo dalis yra būtina minėtiems statiniams eksploatuoti. Visi statiniai pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovų nuosavybės teise, todėl prašomas išpirkti žemes sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti. Suformuotame sklype faktiškai yra namų valda su gyvenamuoju namu ir su jam tinkamai eksploatuoti skirtais inžineriniais statiniais. Garažo suformuotame sklype nėra. Žemės sklypą valdybos sprendimo priėmimo metu užėmė pastatai, taip pat gyvenamojo namo dalis, todėl šiuo atveju, priešingai nei teigia atsakovas, buvo pagrindas ieškovams formuoti namų valdos žemės sklypą, o ne sklypą garažui eksploatuoti. Atsakovo argumentai, jog neva tai valdybos sprendimu toks sklypas ieškovams negalėjo būti suformuotas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas turėjo visas galimybes ginčyti priimtą valdybos sprendimą, tačiau to iki šiol nepadarė. Ginčo teritorija šiai dienai yra nesuformuota valstybinė žemė. Atsakovas neneigia davęs sutikimą gyvenamojo namo, kuris išeina už dabar suformuoto 1 a. žemės sklypo ribų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų tiesimui valstybinėje žemėje, tačiau kažkodėl neigia, kad sutiko su tame pačiame jam pateiktame plane pažymėtų gyvenamojo namo priklausinių (inžinerinių statinių) statyba ir rekonstrukcija. Ieškovai daugiau nei 25 metus naudojo ginčo žemės sklypą, kaip namų valdą, mokėjo žemės nuomos mokestį, todėl turi pagrįstus teisėtus lūkesčius, jog šiuo atveju būtų vadovaujamasi valdybos sprendimu. Ginčo žemės sklypas ieškovams buvo suformuotas teisės norminių aktų nustatyta tvarka, individualiu administraciniu teisės aktu prie jų naudojamų statinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad 100 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. Žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis I. K.-K. ir K. K.. Be to žemės sklype taip pat yra inžineriniai tinklai – fekalinės kanalizacijos vamzdynas bei kiti inžineriniai statiniai: atraminė sienutė, aikštelė ir tvora, kurie nuosavybės teise priklauso A. K.. Visi statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ inter alia nurodyta, kad: „Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendras plotas – 475 kv. m) ribos; 2008 m. birželio 30 d. kadastro duomenimis atraminė sienutė, dalis tvoros ir kiemo aikštelės stovi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Tarp šalių nėra ginčo, jog paminėti statiniai neįsitenka į 100 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ribas.“
21. 1982 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 287p A. K. nutarta skirti apie 20 kv. m sklypą mūriniam garažui statyti pridedamojoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje; Vieno bokso mūrinis garažas pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti 1984 m. lapkričio 30 d. Akto valstybiniam pastato priėmimui pagrindu. 1991 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdybos potvarkiu „Dėl garažo rekonstrukcijos“ A. K. leista rekonstruoti jam priklausantį garažą pristatant tarp esamų garažų pagalbinę ūkio paskirties patalpą, pridedamoje miesto plano ištraukoje skaičiais 1-4 pažymėtoje vietoje. Tą pačią dieną šiam ieškovui buvo išduotas statybos leidimas ūkinės pagalbinės patalpos statybai prie esamo garažo. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba 1992 m. lapkričio 4 d. pažyma Nr. K-581 pripažino, jog A. K. esamo garažo rekonstrukciją atliko pagal 1991 m. parengtą projektą bei išduotą 1991 m. balandžio 2 d. leidimą Nr. 3/91 ir gali juo naudotis. 1993 m. rugsėjo 22 d. A. K. pateikė du Vilniaus miesto valdybai Žemėtvarkos tarnybai, Antakalnio seniūnijos valdybai, adresuotus prašymus, dėl lengvatine tvarka įsigijimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ranka parašytame prašyme nurodyta, jog žemės sklype pastatyti individualus garažas ir ūkinis pastatas su uždaru kiemu; ant atspausdinto blanko nurodyta, jog prašoma įteisinti prie gyvenamojo namo naudojamą 0,0126 ha žemės sklypo. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugpjūčio 4 potvarkiu Nr. 1503V „Dėl žemės sklypo pardavimo pil. A. K. prie jam privatinės nuosavybės teise priklausančio garažo adresu (duomenys neskelbtini)” nuspręsta A. K. parduoti 0,01 ha žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio Žemės sklype. Minėto potvarkio pagrindu su A. K. 1994 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 1994 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto Valdybos žemėtvarkos tarnyba išdavė Pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurioje inter alia nurodyta, jog A. K. yra savininkas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suteiktas (įsigytas): gyvenamųjų namų statybai (namų valdos). 1996 m. kovo 15 d. A. K. išduotas statybos leidimas garažo su pagalbinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, kurios tikslas – įruošti gyvenamas patalpas su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 678V „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Dvarčionių gyvenamųjų namų kvartalo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Antakalnio seniūnijoje” nuspręsta nustatyti (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 375 kv. m papildomo žemės sklypo (bendrasis sklypo plotas - 475 kv. m) ribas, naudojimo sąlygas ir apribojimus. Nustatytos (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos žemės sklypo ribos, pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1-21. 1997 m. birželio 5 d. parengtas 486 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas M 1:500, kuris buvo pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui ir suderintas 1997 m. birželio 6 d. (uždėtas spaudas. Planas parengtas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates Vilniaus vietinėje koordinačių sistemoje. 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius pažyma „Dėl pastato rekonstrukcijos bei inžinerinių tinklų statybos valstybės žemėje“ nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka rekonstruotų nuosavybės teise I. K.-K. ir K. K. valdomą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A2p, bei tiestų inžinerinius tinklus. 2007 m. spalio 8 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindu po rekonstrukcijos atlikimo 163,57 kv. m namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti; 2008 m. kovo 17 d. Linijinio inžinerinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) 11.4-684 pagrindu tinkamai naudoti pripažinti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (lauko vandentiekio tinklas, lauko elektros tinklas, atraminės sienutės, tvora ir takas.
22. 2018 m. spalio 22 d. ieškovų užsakymu UAB „Tiksli riba“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą M 1:500 LKS-94 koordinačių sistemoje, pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. 678V ir prie jo pridėtoje miesto plano ištraukoje pažymėto 475 kv. m žemės sklypo ribas, atsižvelgiant į tikslias po sprendimo priėmimo suformuotų gretimų žemės sklypų ribas. 2018 m. spalio 22 d. ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą iš valstybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 17 d. rašte Nr. A51-5342/19 (2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, jog atsižvelgiant į tai, kad 1997 m. birželio 5 d. buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas M 1:500, kuris buvo pateiktas derinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos (tai patvirtina plane esanti 1997 m. birželio 6 d. derinimo žyma), rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą nėra pagrindo. Todėl pasiūlyta kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo. 2019 m. sausio 29 d. ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ieškovus, kad tenkinti jų prašymą nėra teisinio pagrindo. Rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, jog yra prašoma parduoti papildomą žemės sklypą pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 678V, kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas, o detalus teritorijos suplanavimo projektas nebuvo parengtas, prašymas negali būti patenkintas. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimo ieškovai pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. lT-10-(8.5) „Dėl K. K., I. K.-K. ir A. K. skundo išnagrinėjimo“ nusprendė skundo netenkinti ir neparduoti ieškovams 0,0375 ha ploto valstybinės žemės šalia jiems priklausančio žemės sklypo; taip pat pavedė Vilniaus miesto skyriui atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę; nustačius, jog valstybinėje žemėje stovi statiniai, kuriems leidimas juos statyti valstybinėje žemėje nėra išduotas, imtis veiksmų dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ir viešo intereso gynimo pašalinant valstybinėje žemėje esančius statinius, kuriems leidimas įrengti juos valstybinėje žemėje nėra išduotas. Sprendime nurodyta, jog žemės sklypai, suformuoti prie garažų, nėra priskiriami prie namų valdų, todėl tai, kad žemės sklype vietoj buvusio garažo pastatytas pastatas – gyvenamasis namas nesudaro teisinio pagrindo šį žemės sklypą laikyti namų valda ir papildomai priskirti valstybinės žemės ploto, nes A. K. įsigijo valstybinės žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, o pagal įsigijimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą prie garažų gali būti parduodami valstybinės žemės sklypai, bet ne didesni kaip 0,01 ha vieno individualaus automobilio garažui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškovų ieškinį ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio misterijos direktoriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl K. K., I. K.-K. ir A. K. skundo išnagrinėjimo dalyje, kurioje nuspręsta neparduoti 0,0375 ha valstybinės žemės ploto, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovais 0,0375 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pagal UAB „Tiksli riba“ parengtą 2018 m. spalio 22 d. žemės sklypo planą M 1:500.
24. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).
25. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (1 straipsnio 2 dalis). Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
26. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.
27. Taigi remiantis teisės aktų normomis bei formuojama kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama arba parduodama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklype, kurį ieškovai siekia įsigyti iš atsakovo, yra jiems priklausantys statiniai - gyvenamasis namas, inžinieriniai tinklai ir kiti inžinieriniais statiniai ir ieškovai šį valstybinės žemės sklypą faktiškai naudoja. Visi šie statiniai yra pastatyti ar rekonstruoti teisėtai, gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, yra įregistruoti. Ieškovų prašomo parduoti valstybinio žemės sklypo dydis (0,0375 ha) neviršija įstatyme įtvirtinto dydžio (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).
28. Įvertinus tai, jog tiek ieškovų nuosavybės teise valdomame, tiek prašomame parduoti žemės sklype esantys pastatai, iš jų gyvenamasis namas yra ant dviejų minimų žemės sklypo dalių (turimos ir prašomos parduoti), buvo pastatyti ar rekonstruoti, ieškovai atliko visus sklypo įsigijimui būtinus veiksmus, o jų prašomas parduoti faktiškai naudojamas žemės sklypas, yra būtinas jiems nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, konstatuotina, jog yra visos įstatyme nustatytos teisinės prielaidos ieškovų reikalavimas tenkinti. Nors apeliantas teigia, kad jis nepritarė inžinerinių statinių - atraminės sienutės, tvoros ir kiemo aikštelės įrengimui laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau šie objektai yra pastatyti teisėtai ir įregistruoti Registrų centre. Apeliantas neįrodinėja jų neteisėtumo, todėl šie statiniai laikytini teisėtais. Apeliantas neneigia aplinkybės, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje, tačiau apelianto teigimu, tai nesudarė pagrindo atsirasti ieškovų teisėtiems lūkesčiams ar teisiniam pagrindui išsipirkti šį valstybinės žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog valstybinės žemės patikėtinė pritarė ieškovų statinių statybai ar rekonstrukcijai ant valstybinės žemės sklypo, išdavė jiems leidimus, leidžia daryti išvadą, jog ieškovai, kaip sąžiningi įgijėjai, turėjo pagrįstus lūkesčius, jog jie galės šį valstybinės žemės sklypą įsigyti lengvatine tvarka, ir taip bus užtikrinama jų nuosavybės teisių apsauga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog kiti asmenys reikštų reikalavimus ar nurodytų turintys teisių į ginčo žemės sklypą, todėl ieškovų teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka pastatams eksploatuoti išsaugojimas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
29. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teisme sprendime padaryta išvada, kad ieškovui A. K. 1994 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduotas namų valdos žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 1994 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto Valdybos žemėtvarkos tarnyba išdavė Pažymą apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurioje inter alia nurodyta, jog A. K. yra savininkas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suteiktas (įsigytas): gyvenamųjų namų statybai (namų valdos). Nors apeliantas teigia, jog ši pažyma nepatvirtina aplinkybės, jog žemės sklypas laikytinas namų valda, tačiau nepateikia įrodymų, paneigiančių šią pažymoje nustatytą aplinkybę. Ši pažyma nėra nuginčyta, yra galiojanti, ieškovai ginčo žemės sklype yra pasistatę gyvenamąjį namą, inžinierinius tinklus bei kitus inžinierinius statinius, todėl pagrindo spręsti, jog šis žemės sklypas yra ne namų valda, nėra.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad ieškovas A. K. jau pasinaudojo teise išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, būtina jo pastato (rekonstruoto garažo) eksploatacijai, neturėtų būti vertinama kaip apribojanti jo teises išsipirkti papildomą valstybinės žemės sklypo dalį, tokių apribojimų Žemės įstatyme nėra įtvirtinta.
31. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.