- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- 2YT-8055-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04177-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Rytis Kazilevičius
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ atstovamas,
Teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotiems asmenims - Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą bei prašo panaikinti Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Aldonos Šarmavičienės nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti A. B. paveldėjimo teisės liudijimą į A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą: 2,83 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1,88 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atnaujino jam terminą palikimui priimti po jo tėvo – A. B. mirusio (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jis kreipėsi į Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarę Aldoną Šarmavičienę dėl A. B. palikimo priėmimo. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė 2018-06-04 dienos nutarimu Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodė, jog išnagrinėjusi pareiškimą apie palikimo priėmimo po A. B. mirusio (duomenys neskelbtini) bei paveldėjimo bylą po šio asmens mirties, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 str. nutarė atsisakyti išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po A. B. mirties į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,8300 ha ir į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,8800 ha. Tuo pačiu skundžiamu nutarimu notarė nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimą galima išduoti tik į ½ dalį šių sklypų, kadangi yra kitas įpėdinis. Palikimą po A. B. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė B. B. ir jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal TSRS ( LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, atkūrimo tvarką bei sąlygas nustatė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ( toliau - įstatymas) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties pareiškėjo tėvas A. B. gyveno (duomenys neskelbtini) santuokoje su B. B.. Kadangi A. B. su žmona B. vaikų nesusilaukė, pareiškėjas yra vienintelis A. B. vaikas. Pareiškėjas gyveno atskirai nuo tėvo, todėl po tėvo mirties visu jo turtu toliau naudojosi B. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo A. B. ir jo žmonos B. B. mirties , žemėtvarkos tarnyba informavo pareiškėją, kad jis turi teisę atkurti nuosavybes teises į A. B. tėvo iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) apskrityje valdytą žemę. B. B. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo nuosavybės teises pretendavo atkurti pareiškėjo tėvo sesuo A. B. ir pareiškėjas, pretenduodamas į A. B. tenkančią turto dalį. 1999-05-12 Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriaus pareiškėjas prašė atstatyti nuosavybės teisę pareiškėjo mirusiam tėvui B. A. į jam įstatymais priklausančią žemės, buvusio savininko B. B. vardu, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. 1999-05-12 pareiškėjas atskiru prašymu Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti lygiavertį žemės sklypą neatlygintinai (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos žemėtvarkos skyrius 1999-05-27 pažyma Nr. 3637 patvirtino, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus į buvusio savininko B. B. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdyta 10 ha žemės, A. B. turi nuosavybės teisę į 5 ha žemės ir A. B. turi nuosavybės teisę į 5 ha žemės. 2002 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. 3815ž ir sprendimu Nr. 21-87311-23509, nusprendė pareiškėjo tėvui A. B. vardu atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 5 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pastangomis buvo atkurtos jo tėvo A. B. vardu nuosavybės teisės į buvusio savininko B. B. iki nacionalizacijos valdytą 4,71 ha bendro ploto žemės sklypą. A. B. mirties momentu galiojo 1964-07-07 dienos Lietuvos TSR Civilinis kodeksas, kuris numatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. LTSR CK palikimo atsiradimo laiku pripažino palikėjo mirties momentą. Buvo numatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, jai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui mirusio A. B. vardu pareiškėjas 1999 metais pateikė prašymą dėl B. B. nuosavybės teisių atkūrimo. A. B. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) dar nebuvo pilnai užbaigtas B. B. nuosavybės teisių atkūrimas. Nuosavybės teisės A. B. į šiuos žemės sklypus Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 3815ž ir sprendimu Nr. 21-87311-23509 buvo patvirtintos 2002-12-09 dieną, kai A. B. palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Neužbaigta A. B. palikimo priėmimo procedūra neleidžia pareiškėjui įregistruoti nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) esančius 1,88 ha ir 2,83 ha žemės sklypus ir tinkamai disponuoti turtu. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimas jam gali būti išduodamas tik ½ dalį žemės sklypų, kadangi yra kitas įpėdinis, palikimą po A. B. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė B. B. ir jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitą turtą. B. B. mirė 1999 metų rugsėjo 7 d., o A. B. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) nebuvo įgijęs paveldėjimo turtinės teisės į B. B. nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl šios priežasties A. B. turtinės teisės į B. B. nuosavybės teisių atkūrimą niekada nepaveldėjo ir B. B.. Įstatymas numato sąlygas kada mirusiojo turtas paveldėjimo teise gali pereiti valstybei . LR CK 5.2 str. 3 dalis numato, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.62 str. 1 dalis numato, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Tačiau A. B. palikimo priėmimo atveju, nėra nei CK 5.2 str. 3 dalyje, nei CK 5.62 str. 1 dalyje numatytų atvejų, todėl A. B. palikimas paveldėjimo teise negalėtų pereiti valstybei, nes šiuo metu pareiškėjas yra vienintelis gyvas A. B. įpėdinis, priėmęs jo palikimą. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, jog paveldint pagal įstatymą, įpėdiniais gali būti palikėjo mirties momentu gyvi fiziniai asmenys, todėl B. B. negali būti išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į ½ dalį A. B. palikimo.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jų nuomone tarp A. B. paveldėtojų buvo susitarta dėl paveldimo turto pasidalinimo, t.y. pareiškėjas rūpinosi nuosavybės teisių grąžinimu ir jam turėjo atitekti grąžinti žemės sklypai, o B. B. paveldėjo gyvenamąjį namą, tačiau nereiškė pretenzijų dėl nuosavybės teisių grąžinimo. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos 1964 m. Civilinio kodekso 600 straipsnis, kuris leido įpėdiniams susitarti dėl paveldėto turto. Pareiškimą dėl nuosavybės teisių grąžinimo pateikė pats pareiškėjas A. B..
Suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, Panevėžio miesto 1-jo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pareikštu reikalavimu. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikomos Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. normos. Sutinkamai su anksčiau nurodyto CK 573 str. pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai ( tarp jų įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai ( įtėviai). Mirusiojo sutuoktinė B. B. priėmė palikimą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitą turtą, todėl abiejų įpėdinių - sutuoktinės ir sūnaus, dalys į paveldimą turtą – žemės sklypus yra lygios. Sutuoktinė B. B. palikimą priėmė 1993-05-19 paduodama pareiškimą Panevėžio rajono notaro biurui. Palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis neleidžiama ( CK 587 str.). B. B. palikimą priėmė pilnai, nekonkretinant atskirai paveldimo turto, nepaisant to, kad tuo metu A. B. nuosavybės teisė į žemės sklypus nebuvo atkurta.
Suinteresuotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės A. B. buvo atkurtos 2002-12-09 dieną, A. B. mirė (duomenys neskelbtini), B. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir pastaroji turtinių, procesinių teisių nėra perėmusi, paveldėjusi, nebegali išreikšti savo valios dėl A. B. nuosavybe esančių žemės sklypų paveldėjimo, kurių tuo metu nebuvo ir nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, kurios atsirado žymiai vėliau, nėra aišku, ar miręs asmuo gali paveldėti kokį nors turtą, jei yra gyvas tiesioginis turto paveldėtojas, kuris valdė ir valdo žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Galiojantis įstatymas numato, kad paveldint turtą pagal įstatymą įpėdiniais gali būti palikėjo mirties momentu gyvi fiziniai asmenys CK 5.5 str. 1 d. 1 p. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima LR CK 5.50 str. 2 d. tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėjimo dalį, teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masę nustatoma išskirtinai pagal objektyvų kriterijų – priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimui esantį turtą. Vadovaujantis civilinio kodekso normomis ir atsižvelgus į situaciją, byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkintinas tuo atveju, jei nėra kitų įstatyminių įpėdinių į palikimą.
Suinteresuotas asmuo, VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į skundą nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino ( taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Valstybės įmonė turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Šiuo atveju, pareiškėjui 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5147-902/2018, yra atnaujintas terminas A. B. palikimui priimti. Valstybės įmonė bylos baigtimi būtų suinteresuota tik tokiu atveju, jei teismas pareiškėjo prašymą atmestų, o mirusios B. B. palikimas būtų nepriimtas ir jį tektų priimti valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuo ja:
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio rajono notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė 2018 m. birželio 4 d. nutarimu, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po A. B. mirties, jo sūnui A. B. į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,8300 ha ir į visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,8800 ha. Panevėžio rajono notarų biuro notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visus sklypus, kadangi yra kitas įpėdinis. Palikimą po A. B. mirties priėmė mirusiojo sutuoktinė B. B. ir jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į kitą turtą.
Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai tvirtinti neginčijamus fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų ( Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kam jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą ( Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ir faktus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2192011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.
Iš pateiktos paveldėjimo bylos, kuri buvo užvesta po A. B., (duomenys neskelbtini) mirties, matyti, kad A. B. sutuoktinė B. B. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo. Panevėžio rajono notarų biuro notarė 1993 m. gegužės 19 d. išdavė B. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į jos sutuoktinio A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. piniginį indėlį su procentais, investicinę sąskaitą ir pajų, esantį Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Pavašakiai“. 1994 m. gegužės 19 d. Panevėžio rajono notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po mirusiojo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinei B. B. į gyvenamąjį namą, malkinę, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo nuomone, Panevėžio rajono notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė nepagrįstai jam atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą A. B. šiuo metu esantį nekilnojamąjį turtą, kadangi A. B. mirties momentu nebuvo įgijęs paveldimos turtinės teisės į B. B. nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisės A. B. buvo atkurtos 2002 m. gruodžio 9 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ( toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. priimtas įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ( toliau - ir Atstatymo įstatymas) ( su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), pagal kurį buvo pradėta atkurti nuosavybes teises, buvo specialus ( ad hoc) įstatymas, skirtas restitucijos santykiams reguliuoti ir nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti. Tokį jo pobūdį lėmė tai,kad jis buvo taikomas ne visiems turtiniams santykiams, o tik tiems, kurie atsirado dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Jis buvo taikomas ne visiems buvusiems savininkams ir jų teisių paveldėtojams, o tik tiems, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas. Nustatydamas subjektus, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, įstatymų leidėjas pasirinko aiškius teisinius kriterijus. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkuriamos ne pagal bendras civilines teisės normas, o tik šio įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo išaiškinimą darytina išvada, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamam subjektui, turi būti vadovaujamasi nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.
Kaip nurodo pareiškėjas, jis kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo savo tėvo A. B. vardu 1999 metais. 1999-05-12 jis pateikė prašymą Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos žemėtvarkos skyriui jam priklausančią buvusio savininko B. B. žemės (duomenys neskelbtini) 5 ha dalį suteikti lygiavertį žemės sklypą neatlygintinai (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. 3815ž ir sprendimu Nr. 21-87311-23509 nusprendė, pareiškėjo tėvo A. B. vardu atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini). Surviliškio kaime nuosavybės teisėmis valdytą 5 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ( toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio, nei Atstatymo įstatymo 2 straipsnio prasme santuokos pasibaigimas dėl vieno iš sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Abu įstatymai apibrėžė ir apibrėžia piliečius, turinčius teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teisę atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą be buvusio savininko, savininkui mirus, turėjo jo vaikai ( įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktiniai. Mirus buvusio savininko vaikui, jei jis nepaliko testamento, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį, galėjo būti atkuriama jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Jeigu piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti piliečiai, nustatyti laiku padavę prašymus atkurti nuosavybes teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, jog pareiškėjas A. B. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė mirusiojo A. B. vardu. Mirusiojo vardu atkuriamos nuosavybės teisės tik tuo atveju, jeigu piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti piliečiai, patys nustatytu terminu buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises ir yra mirę. Pareiškėjas, būdamas mirusiojo A. B., vaikas, turėjo galimybę savo vardu pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvui A. B. priklausančią dalį ir tokiu būdu jam būtų buvusios atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurie būtų priklausę jo tėvui. Šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad prašymas atkurti nuosavybes teises buvo pateiktas mirusiojo vardu, teismo nuomone, buvo netinkamai įgyvendinta procedūra, siekiant atkurti nuosavybes teises. Patenkinus pareiškėjo skundą, būtų įteisinti procedūriniai pažeidimai, kurie buvo atlikti pirminiame nuosavybės teisių atkūrimo etape.
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 metų Civilinio proceso kodekso redakcijoje, jo 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdiniai turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CPK 587 str. 3 d.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, mirusiojo A. B. sutuoktinė B. B., po jo mirties kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiajam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui, A. B., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po mirusiojo A. B. mirties. Pareiškėjas 2018-05-21 kreipėsi į Panevėžio rajono notarų biuro dėl palikimo priėmimo po mirusiojo A. B. mirties ir palikimą priėmė. Šiuo atveju, abu mirusiojo A. B. įstatyminiai įpėdiniai: B. B. ( mirusiojo sutuoktinė ) ir A. B. ( mirusiojo sūnus ) palikimą priėmė. Nors nuosavybės teisės į žemė mirusiojo A. B. vardu palikimo atsiradimo laiku dar nebuvo atkurtos, tačiau tokia teisė neprarandama ir pareiškėjui mirus. Pažymėtina, kad pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, nuosavybės teisės atkūrus mirusiojo vardu, jos perduodamos įpėdiniui. Mirusiojo sutuoktinė B. B., pergyvenusi sutuoktinį , įgijo teisę ir į žemės nuosavybes teises, nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisės mirusiajam nebuvo atkurtos. Sutuoktinio sąvoka šiuo atveju suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra asmuo, buvęs santuokoje su asmeniu jo mirties dieną. Pasibaigus santuokai dėl sutuoktinio mirties, asmenys jau nėra sutuoktiniai, tačiau tai nepaneigia buvusios santuokos ar turtinių teisių, įgytų pirmoje santuokoje, nebent tokią teisę ribojanti sąlyga būtų nurodyta specialiame įstatyme. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas nustato tik įstatymas, todėl ribojimas nėra galimas ir siaurinti asmens teisių negalima be įstatymo ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas). Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisės į nuosavybę perėjimas yra siejamas su sutuoktinio mirtimi ir ribojimų atkurti nuosavybės teises asmeniui, pergyvenusiam sutuoktinį, įstatymu nenustatyta. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-42-701/2016 ir kt.). Todėl, atsižvelgiant į šiuos paminėtus argumentu, darytina išvada, kad B. B. turėjo teisę paveldėti žemės sklypus, kuriems nuosavybės teisės atkurtos mirusiojo A. B. vardu. Tai, kad pareiškėjas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, ne eliminuoja sutuoktinio teisės paveldėti. Be to, įpėdinis negali priimti palikimo dalimis, tai yra arba jis priima visą mirusiojo palikimą, arba atsisako nuo jam priklausančios dalies.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mirusiojo A. B. įpėdiniai susitarė dėl paveldėto turto padalijimo pagal 1964 m. Civilinio kodekso 600 straipsnį, kuris numato, kad paveldėtas turtas dalijamas įpėdinių susitarimu, sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Nesutarus, paveldėtas turtas dalijamas teismo tvarka.
1964 metų Civilinio kodekso 600 straipsnis numato įpėdinių teisę pasidalinti palikimą sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. Palikimo pasidalijimu laikomas konkretaus turto, apibrėžto individualiais požymiais ir sudarančio palikimo dalį priskyrimas vieno ar kito įpėdinio nuosavybėn. Palikimo pasidalijimu siekiama įpėdiniui priklausančią palikimo dalį įgyti individualios, o ne bendrosios nuosavybės teise, nes paveldint pagal įstatymą įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis ( CK 573 str. 1 d.). Visi įpėdiniai, nuo palikimo priėmimo momento tampa palikimo bendrasavininkais ( CK 587 str. 5 d.). Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas tvirtino, kad tarp mirusiojo A. B. įpėdinių buvo sudaryta paveldėto turto pasidalinimo sutartis, tačiau tokiu įpėdiniams, dalintinas paveldimą turtą, buvo privaloma rašytinė sandorio forma, kadangi turėjo pasidalinamas nekilnojamasis turtas, kurio vertė buvo didesnė nei penki šimtai litų ( 1964 m. Civilinio kodekso 43 straipsnio 2 dalis).
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – atmestinas.
Iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo, A. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą bei įpareigojimo išduoti A. B. paveldėjimo teisės liudijimą į A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą: 2,83 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1,88 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) - atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,50 EUR ( devynis eurus penkiasdešimt centų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.