- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2-2056-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22098-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui R. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius, Tarnyba), ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovui R. S. tėvo valdžią jo nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukters V. S. naudai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti nuolatinę rūpybą V. S. ir jos rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskirti L. K.; 4) nepilnametės V. S. rūpybos vietą nustatyti rūpintojos L. K. gyvenamojoje vietoje; 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvo valdžios neįgyvendina. Nepilnametės motina A. K. mirusi. 2022 m. kovo 26 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas per programėlę Fleet, kuriame buvo nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), pas močiutę atbėgo apsiverkusi anūkė, kuri teigė, kad prieš ją smurtavo neblaivus tėvas. Tarnybos specialistai reaguodami į gautą pranešimą bendravo su vaiku močiutės namuose. Apsilankymo metu mergaitė atrodė pavargusi, patinusiais paakiais, sugniuždyta, jos plaukai buvo riebaluoti. Nepilnametė sėdėjo močiutės lovoje susirietusi į kamuolį ir apsikabinusi kojas. Kalbėjo mažai, nes vos pradėjusi kalbėti apsiašarodavo ir nebeištardavo nė žodžio. V. S. specialistams pasakojo, kad tėvas namuose girtavo su pamote. Kai jis buvo pakankamai girtas, ėmė prie jos priekabiauti žodžiais, vis nurodydamas, ką ji turi daryti (paduok tą, šitą nunešk ir t. t.), kol įpyko ir nutvėręs mergaitę už plaukų ėmė tampyti po kambarį. Nepilnametė nurodė, kad jai skaudėjo, ji labai išsigando ir vos ištrūkusi iš tėvo gniaužtų puolė pro duris ir atvažiavo pas močiutę, nors jau buvo apie 24.00 val. nakties. Mergaitės teigimu, fizinis tėvo smurtas pasikartojo jau antrą kartą. Prieš trejus metus tėvas yra trenkęs jai per veidą. V. S. Tarnybos specialistams pasakojo, kad tėtis su pamote, gavę vaiko pinigus, dažnai girtauja, tuomet pykstasi, abu mušasi, o mergaitę bara, šaukia ant jos – išlieja savo pyktį. Nepilnametė taip pat nurodė, kad kai pamotė būna išgėrusi, kartais ją pakalbina, tačiau kai yra blaivi, visada būna pikta. Mergaitės teigimu, ji tėvo namuose jaučiasi nereikalinga, norėtų gyventi pas senelius, su kuriais puikiai sutaria. Tarnybos specialistai taip pat bendravo su nepilnametės senele L. K., kuri pasakojo, kad anksčiau vaiko tėvas buvo įkalinimo įstaigoje, todėl anūkę globojo ji. Tuomet nebuvo jokių rūpesčių. Grįžus tėvui, vaikas buvo tuoj pat jam atiduotas ir niekam nerūpėjo nei vaiko, nei senelės nuomonė. Moters teigimu, anksčiau su anūkės tėvu ji šiek tiek bendravo – labiau formaliai, tačiau dabar jokio ryšio nepalaiko. Vaiko senelė nurodė, kad yra sunerimusi dėl anūkės psichologinės būsenos, nes mergaitė pas tėvą jaučiasi blogai, ten yra niekam nereikalinga ir nuolat stumdoma kaip daiktas, o atėjusi pas senelius skundžiasi ir dažnai verkia. L. K. specialistams tvirtino, kad mielai sutinka pasirūpinti anūke tiek, kiek reikės. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaiko tėvas R. S. vartoja alkoholį ir panaudojo fizinį smurtą vaiko atžvilgiu, o nepilnametė išsakė norą negrįžti pas tėvą, V. S. buvo laikinai apgyvendinta senelės L. K. šeimoje, iki bus atliktas vaiko situacijos įvertinimas ir priimti sprendimai. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. kovo 30 d. Tarnybos specialistai papildomai bendravo su nepilnamete ir jos tėvu. Pokalbio su V. S. metu mergaitė specialistams teigė, kad nenori grįžti gyventi pas tėvą, nes jis 7 metus vartoja alkoholį ir ji žino, jog jis nepasikeis. Pasak nepilnametės, ji visą laiką gyveno pas senelę (tėvo motiną), bet kai senelės sveikata prieš mirtį labai pablogėjo, tėvas jai liepė kraustytis pas jį. Mergaitės teigimu, tėtis kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio vartodavo alkoholį, konfliktuodavo su sugyventine, porą kartų sugyventinę yra stipriai sumušęs ir ji kreipėsi į policiją. Mergaitė nurodė, kad su tėčio sugyventine ji taip pat niekada nesutarė, nes sugyventinė nuolat ant jos rėkdavo. Nepilnametė dalijosi, kad 2022 m. kovo 25 d. ji jau ruošėsi eiti miegoti, o tėvas buvo labai girtas ir prašė kažką paduoti, bet nenurodė ką. Kai ji pasakė tėvui, kad nieko nenešios, jis pradėjo ją plūsti žeminančiais žodžiais, keikė ir įžeidinėjo. Pasak V. S., ji nenorėjo klausyti įžeidinėjimų, todėl pasiėmė striukę ir ėmė rengtis. Tada tėvas stvėrė jai už plaukų ir nenorėjo išleisti. Mergaitė pasakojo, kad iš namų išbėgo prieš vidurnaktį su pižama ir striuke ir nuvažiavo pas senelę. Nepilnametė specialistams tvirtino, kad nori niekada nebegrįžti gyventi pas tėtį, nori iki pilnametystės likti gyventi pas senelę L. K.. Pokalbio su mergaitės tėvu R. S. metu vyras Tarnybos specialistams nurodė, kad jis niekaip nesusitaria su dukra, kad ji išvestų į lauką šuniuką, ir jis padaro savo reikalus namuose, todėl tėvui susikaupė pyktis ir jis išbarė dukrą. Atsakovas teigė, kad alkoholio nevartojo ir už plaukų dukros netampė. Pasak nepilnametės tėvo, jo santykis su dukra iki šio įvykio buvo geras, taip pat dukra gerai sutaria ir su jo sugyventine. Atsakovas nesupranta, kas vyksta, jeigu jis daro viską, ką gali, dėl dukters. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo priimtas sprendimas vertinti vaiko situaciją. V. S. situacijos vertinimo metu Tarnybos atstovai nustatė šiuos rizikos veiksnius: vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą (tėvo) fizinį smurtą; vaiko atstovas pagal įstatymą buvo apsvaigęs nuo alkoholio; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Atitinkamai specialistai nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12625-930/2022 tenkino Tarnybos prašymą ir leido paimti nepilnametę V. S. iš jos tėvo R. S.. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nuo 2022 m. gegužės 4 d. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, L. K. buvo paskirta nepilnametės laikinąja rūpintoja, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad R. S. šeimai nuo 2019 m. lapkričio 18 d. taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Vykusių šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžių metu vaiko tėvui buvo iškelti įvairūs įsipareigojimai. R. S. buvo įpareigotas dalyvauti tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose, buvo ir yra nuolat motyvuojamas gilinti žinias apie vaikų auklėjimą bei dalyvauti panašaus pobūdžio mokymuose, tačiau iki šiol jokiuose mokymuose taip ir nedalyvavo. Atsakovas taip pat buvo įpareigotas užtikrinti saugią ir sveiką aplinką, visapusiškai rūpintis dukra, jos akivaizdoje nekonfliktuoti ir nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, specialistų teigimu, vykdyti šeimos stebėseną buvo sudėtinga, kadangi R. S. retai būdavo randamas namuose. Atsakovas nuolat tvirtindavo, kad daug dirba, namo grįžta įvairiu laiku. Tarnybos teigimu, nepilnametė V. S. praktiškai visą laiką gyveno senelės namuose. Ieškinyje taip pat pažymima, kad 2022 m. vasario 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu su vaiko tėvu buvo aptarta jo pasikeitusi šeimos situacija netekus motinos ir jos paramos auginant dukrą. R. S. buvo siūloma pagalba, spręsti problemas, kurios gali trukdyti šeimos funkcionavimui, spręsti problemas, kurios gali neigiamai paveikti jo kaip tėvo gebėjimus tinkamai patenkinti dukters poreikius. Taip pat buvo aptartas galimas alkoholio vartojimas, konfliktai ir smurtas, kurie nesprendžiami gali kelti grėsmę vaiko gerovei, sveikatai. Į ką, Tarnybos teigimu, R. S. kategoriškai atsakė, kad jų šeimos santykiai yra darnūs, jis visiškai nevartoja alkoholio, todėl, nėra ko spręsti. Ieškovė pažymi, kad tėvas ir toliau neigia esamas savo problemas, jų nepripažįsta, neieško pagalbos, jų nesprendžia, kas šiuo metu kelia grėsmę mergaitei ir toliau augti šioje šeimoje. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba vertina, kad atsakovas dėl savo kaltų veiksmų netinkamai vykdo tėvo pareigas dukters atžvilgiu: kartu su ja negyvena, jos neauklėja, neprižiūri, nesirūpina jos sveikata, kasdieniais poreikiais, materialiai neišlaiko, neužtikrina dukrai saugios aplinkos savo šeimoje, dėl ko dukra nori gyventi su močiute, todėl Tarnyba prašo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, Tarnyba prašo nepilnametei nustatyti nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja bei gaunamų lėšų administratore paskiriant L. K., kuri tinkamai vykdė laikinojo rūpintojo pareigas vaiko atžvilgiu. Vaiko gyvenamąją (rūpybos) vietą nustatyti rūpintojos gyvenamojoje vietoje, o iš atsakovo dukros V. S. išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės.
Atsiliepimas
4. Atsakovo R. S. atstovė advokatė Tatjana Benetė, paskirta teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdydama savo pareigas bandė susisiekti su atsakovu, tačiau jis neatsiliepė, į SMS pranešimus neatsakė. Advokatės teigimu, iki paskutinės atsiliepimo pateikimo dienos ji laukė, kad atsakovas pats su ja susisiektų, tačiau taip neįvyko. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovei atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną nėra žinoma atsakovo nuomonė dėl pareikštų reikalavimų, ir ji be jo valios negali pateikti savo nuomonės.
5. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Tatjana Benetė nurodė, kad jai nėra žinoma atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, todėl palieka šiuos klausimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus ir jo nuomonę. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nepilnametė aiškiai išreiškia norą gyventi kartu su močiute. Atsakovo atstovės nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir atsakovo turtinę padėtį.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko, prašė ją paskirti nepilnametės nuolatine rūpintoja. Papildomai išdėstė esamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas bei nurodė jai žinomas aplinkybes dėl atsakovo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio santykių. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas R. S. prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda, per 9 mėnesių laikotarpį, kurį mergaitė gyvena kartu su trečiuoju asmeniu, atsakovas dukrai atnešė tik megztinį, saldainių ir tris šokoladukus. Nurodė, kad atsakovas taip pat pasisavino vaiko gaunamus pinigus, dėl ko yra kreiptasi į policiją. L. K. teigimu, atsakovas su vaiku beveik nebendrauja, ja nesidomi. Papildomai pažymėjo, kad 2023 m. sausio 28 d. R. S. neblaivus buvo atėjęs į trečiojo asmens namus, prašė neimti iš jo 150 Eur išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. yra nepilnametės V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motina A. K. yra mirusi.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12625-930/2022 išduotas teismo leidimas paimti V. S. iš jos tėvo R. S..
11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta L. K..
Dėl tėvo valdžios apribojimo
12. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
13. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
14. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas tėvo valdžios savo nepilnametei dukrai neįgyvendina, t. y. yra nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir auklėjimo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdo, tėvo–dukters santykyje ilgą laiką nevyksta teigiami pokyčiai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti V. S. iš jos tėvo R. S., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nuo 2022 m. gegužės 4 d. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta L. K.. Pagal bylos duomenis, tėvas su vaiku negyvena, juo nesirūpina, ir nėra požymių, kad situacija artimiausiu metu galėtų keistis.
16. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovui buvo taikyta atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, sudarytas pagalbos planas, atsakovui buvo nustatyti įsipareigojimai, ir nors atsakovas iš pradžių dalyvaudavo atvejo vadybos posėdžiuose, vykdė atskirus jam nustatytus įpareigojimus (2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. vasario 24 d. pagalbos planai) (el. b. 1 t., 69–111), tačiau, kaip matyti iš paskutinio 2022 m. gruodžio 21 d. Motyvuoto siūlymo ir jame nurodytų duomenų, paskutiniuose 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. gruodžio 9 d. atvejo vadybos posėdžiuose atsakovas nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo, nustojo vykdyti pagalbos planuose iškeltus įsipareigojimus bei bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, todėl pateiktas siūlymas užbaigti atsakovui atvejo vadybos procesą tuo pagrindu, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba tėvui nepadėjo (el. b. 2 t., b. l. 56–59).
17. Pagal bylos duomenis, atsakovas yra baustas administracine tvarka už netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu, taip pat praeityje yra teistas, paskutinį kartą 2020 m. spalio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
18. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovas nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų, nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nebendrauja su vaiku ir juo nesirūpina: pagal trečiojo asmens paaiškinimus, per tą laiką, kai vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ja (9 mėnesiai), atsakovas prieš Naujuosius metus paliko prie trečiojo asmens namų durų maišelį saldainių, prieš dvi savaites iki teismo posėdžio atnešė vaikui megztinį ir šokolado, pakalbėjo su vaiku koridoriuje, o 2023 m. sausio 28 d. neblaivus atėjęs į trečiojo asmens namus prašė neimti iš jo 150 Eur išlaikymo, daugiau su vaiku nebendravo, išlaikymo vaikui neteikė, taip pat, trečiojo asmens teigimu, pasisavino į banko sąskaitą pervedamas vaikui skirtas socialines išmokas, dėl ko trečiasis asmuo kreipėsi į policiją. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas, nors buvo tinkamai informuotas apie šį teisminį procesą, tačiau suinteresuotumo jo baigtimi taip pat nerodė, procese nedalyvavo. Šie duomenys, vertinant sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovas nėra motyvuotas keisti susidariusios situacijos ir nesistengia susigrąžinti vaiko.
19. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas rūpintis, auginti ir auklėti vaiką, vaiku nesirūpina, ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnametei dukrai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
20. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
21. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpybos skyrimo
22. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
23. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).
24. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.
25. Nepilnamečiam vaikui V. S. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta trečiasis asmuo L. K.. Ieškovės atstovės paaiškinimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, nuolatinė rūpyba trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko interesus bei jau minėtus vaiko rūpybos nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – senelė), vaiko aplinkos ir rūpybos vietos pastovumo (nepilnamečio vaiko rūpyba trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje nustatyta nuo 2022 m. gegužės 4 d.).
26. Taigi likusiam vieninteliam iš tėvų apribojus tėvo valdžią, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).
27. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti bei ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – L. K.. Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės, nėra teista ar bausta, 2022 metais dalyvavo mokymuose pagal Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programą, viešoji įstaiga Pagalbos paaugliams iniciatyva parengė teigiamą išvadą dėl trečiojo asmens pasirengimo rūpintis vaiku. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra. Nepilnametė V. S. 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo išklausyta Tarnybos specialistės ir pareiškė, kad sutinka, jog jos nuolatine rūpintoja taptų trečiasis asmuo L. K. (CK 3.183 straipsnio 3 dalis, 503 straipsnis) (el. b. 1 t., b. l. 33). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečiam vaikui V. S. nustatoma nuolatinė rūpyba, nepilnamečio vaiko rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore skiriama L. K., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245 straipsnis, 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).
28. Trečiajam asmeniui L. K. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
29. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).
30. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).
31. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
32. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
34. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 317 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
36. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
37. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, o ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, kita vertus, kaip teismo posėdyje nurodė ieškovės atstovė, vaikui dar mokamos papildomos socialinės išmokos, iš kurių taip pat tenkinami vaiko poreikiai, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
38. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
40. Atsakovas R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 5 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nuolatinę rūpybą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nepilnametės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją (rūpybos) vietą nustatyti kartu su rūpintoja L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 9 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.