Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-09-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-7025-335/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-7025-335/2024Nutartis · 2024-09-16Utenos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-16
Bylos Nr.
e2YT-7025-335/2024
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00582-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
G. L.
Civilinė byla Nr. e2YT-7025-335/2024Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00582-2024-1
Procesinio spendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.6.19(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 16 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja, atstovaujama advokato D. A., kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po senelės I. L. mirties.

Pareiškime nurodė, kad ji mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas S. L. ( palikėjos sūnus) mirė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji su mama gyveno atskirai nuo senelės, o pastarosios ūkį tvarkė dėdė G. L., kuris yra paveldėjęs ir (duomenys neskelbtini) mirusio senelio A. L. palikimo dalį, priklausiusią jos tėvui, taip pašalindamas ją, tuo metu keturiolikmetę iš paveldėjimo ir šiuo metu jis turi nuosavybės teises į 3/8 dalis aukščiau minėto nekilnojamojo turto. Mirus senelei, dėdė žadėjo pasidalinti palikimu, tačiau jokie veiksmai jos palikimo daliai įforminti nebuvo atlikti, jis neatsakė į jos atstovės pasiūlymą išspręsti klausimą be teismo. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, mokėsi (duomenys neskelbtini), todėl nei suvokė savo teisių į palikimo apimtį ar įgyvendinimo tvarką, nei galėjo be motinos dalyvavimo kreiptis dėl paveldėjimo, tad terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės. (duomenys neskelbtini) ji gavo brandos atestatą, ketina studijuoti, kitų pajamų, išskyrus 253,40 Eur našlaitės pašalpą, neturi. Todėl senelės palikimo dalies gavimas jai itin svarbus. Dalies senelės palikimo įforminimas pareiškėjos vardu, nepažeis suinteresuoto asmens teisių todėl ir prašė atnaujinti terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad jis nežadėjo nei pareiškėjai, nei kam kitam, įskaitant paveldėjimo bylą vedančią notarę ir pareiškėjos motiną, mirus senelei (jo motinai) pasidalinti palikimu. Jis negalėjo ir neprivalėjo atlikti jokių veiksmų už pareiškėją jos palikimo daliai įforminti, todėl pareiškėja, siekdama savo reikalavimo patenkinimo ir negalėdama surasti jokių pateisinamų svarbių priežasčių pasiaiškinti, kodėl ji praleido terminą palikimui priimti, esą pritempimo būdu nurodo bet kokias jai naudingas aplinkybes, netgi tas, kurios objektyviai neegzistavo ir neegzistuoja. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo metu buvo likęs vos pusmetis iki pilnametystės, o jos sulaukusi ji nesiėmė jokių veiksmų paveldėjimo procedūroms atlikti, kol 2024-06-18 negavo pranešimo iš notarės, kuriuo jai buvo priminta apie būtinas palikimui priimti procedūras. Pareiškėja žinojo apie senelės I. L. mirtį, dalyvavo laidotuvėse ir turėjo visas galimybes savalaikiai įgyvendinti tas procedūras, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad senelė (jo motina) kurį laiką sunkiai sirgo, buvo praradusi regėjimą, tačiau nei pareiškėjos motina, nei pati pareiškėja ja visiškai nesirūpino ir jos sveikata nesidomėjo, nė karto neaplankė sunkiai sergančio žmogaus ir neprisidėjo prie jos laidojimo. Pareiškėjos tėvas taip pat buvo palaidotas suinteresuoto asmens ir jo tėvų A. L. bei I. L. lėšomis. Priešingai negu pareiškėja, suinteresuotas asmuo dar motinai I. L. esant gyvai ir po jos mirties prižiūri ir rūpinasi sodyba (palikimu), atliko namo ir statinių einamąjį remontą, namų valdoje vasarų laikotarpiais nuolat pjauna žolę, žiemą per šalčius prižiūri sodybos komunikacijas, kasa sniegą. Būdamas ūkininku jis atlieka įvairius ūkio darbus, dirba žemę, moka reikalingus mokesčius. Mano, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji šį terminą praleido, todėl jos prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. L., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du sūnus: byloje suinteresuotą asmenį – G. L. ir S. L. (pareiškėjos tėvą), pastarasis mirė (duomenys neskelbtini). Po I. L. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, dalis šio turto priklauso ir suinteresuotam asmeniui G. L.. O pareiškėja nekilnojamojo turto neturi.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po I. L. mirties palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė G. L. – tai patvirtina Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dalios Čelkienės išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas. 2024-06-18 notarė pranešimu pareiškėją informavo, kad palikėjos I. L. mirties dieną ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu A. L. buvo nepilnametė, todėl jos interesus turėjo atstovauti atstovė pagal įstatymą – motina. Tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjos vardu į notaro biurą nesikreipė ir nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą. Notarė nurodė pareiškėjai, kad jei ji norinti paveldėti mirusios senelės palikimą, turi iki 2024-07-24 kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo arba palikimo priėmimo fakto nustatymo. Priešingu atveju paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusios palikimą bus išduotas jos sūnui G. L.. Būtent 2024-07-24 pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Remiantis CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Aukščiau nurodytos pareiškėjos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo (jo atstovė), pagrįstai prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti: pareiškėja bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) ji gavo brandos atestatą; jos senelė I. L. mirė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, tėvas mirė (duomenys neskelbtini) m. ir gyvendama atskirai nuo senelės, apie pastarosios palikimą galėjo ir nežinoti, kol jos neinformavo notarė. A. L. pati negalėjo įgyvendinti savo teisių ir tvarkyti paveldėjimo dokumentus dėl to, jog senelės mirties dieną neturėjo civilinio procesinio veiksnumo, o šiuos veiksmus turėjo atlikti jos įstatyminė atstovė – motina, kuri nepasirūpino savo dukters turtinių interesų gynimu, todėl ir buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Pareiškėja negali atsakyti už kito asmens veiksmus ir kaip teisingai pažymėjo notarė 2024-06-18 rašte, nepilnamečio įpėdinio teisė į mirusiojo palikimą negali būti ribojama dėl jo atstovo pagal įstatymą neveikimo. Tai, kad toks atstovo neveikimas, t. y. neatlikimas įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti pareiškėjai neigiamų padarinių atsiradimo (teisės paveldėti praradimo), nurodyta ir kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012.

Pareiškėja gauna našlaičio pašalpą, ketina studijuoti ir sutiktina, kad paveldėjus senelės palikimo dalį, įgytų nuosavybės teises ir taip pagerintų savo turtinę padėtį. Beje, (duomenys neskelbtini) pareiškime apie I. L. palikimo priėmimą G. L. kaip įpėdinę notarei nurodė mirusiosios vaikaitę A. L.. Be kita ko teismas nereikšmingais bylos baigčiai ir termino atnaujinimo klausimo išsprendimui laiko jo atsiliepimo argumentus apie tai, kad jis (o ne pareiškėja) po motinos mirties prižiūri ir rūpinasi visa sodyba (palikimu), kurioje pats ir gyvena, atliko statinių einamąjį remontą, namų valdoje pjauna žolę, žiemą kasa sniegą ir pan.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo elgėsi nesąžiningai, neatsakingai ar neapdairiai. Priešingai, tik gavusi 2024-06-18 pranešimą iš notarės apie atsiradusį palikimą ir termino jam priimti praleidimą, nes jos atstovė to nepadarė laiku, ji nedelsdama kreipėsi dėl teisinės pagalbos, 2024-06-28 sudarė atstovavimo sutartį ir gavusi teisinę pagalbą 2024-07-24 kreipėsi į teismą. Nesutiktina su suinteresuoto asmens samprotavimais, kad pareiškėja, žinojusi apie senelės mirtį ir pati dalyvavusi jos laidotuvėse, kai palikimo atsiradimo metu buvo likęs vos pusmetis iki pilnametystės, o ir sulaukusi jos ji be jokių svarbių priežasčių nesiėmė veiksmų paveldėjimo procedūroms atlikti, nors esą turėjo visas galimybes savalaikiai jas įgyvendinti. Teismas pažymi, kad tapus pilnamečiu nors ir yra įgyjamas visiškas civilinis veiksnumas, tačiau žinios, ypač tokio pobūdžio kaip paveldėjimo procedūros, įgyjamos jau vėliau, su gyvenimo patirtimi. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir nepilnametystė teismo vertinimu lėmė, kad ji nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 55 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notaro biurą pagal I. L. paskutinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 55 Eur bylinėjimosi išlaidų A. L. naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė