Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo, veikiančio Panevėžio apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), nusprendė, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujino terminą palikimui pagal įstatymą po senelės mirties priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. CK 5.57 straipsnis numato galimybę atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti tik esant svarbioms priežastims, nulėmusioms termino praleidimą. Tačiau pareiškėja tokių priežasčių nenurodė nei pareiškime, nei proceso metu jų neįrodinėjo. Pareiškėjai buvo žinomas faktas apie senelės mirtį, ji dalyvavo jos laidotuvėse, tačiau net ir sulaukus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), ji pati nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad ji jau vieną kartą nepriėmė palikimo po senelio A. L. mirties, kuris mirė 2019 m., todėl laikytina, kad ji jau turėjo gyvenimiškos patirties, susijusios su palikimo teisės įgyvendinimo termino praleidimu ir jo pasekmėmis. Teismo nutartis, kuria pareiškėjai yra atnaujintas terminas palikimui priimti, nesant pateisinančių svarbių priežasčių, yra nepagrįsta ir neteisėta.

7.2. Pareiškėja nors ir buvo nepilnametė senelės mirties metu, tačiau išnykus šiai priežasčiai, trukdžiusiai įgyvendinti jos teises (kol pareiškėja buvo nepilnametė), ji daugiau nei 9 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (amžius ir nežinojimas apie palikimą) šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, t. y. G. L., atžvilgiu.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsiliepimais:

8.1. Bylose, kuriose terminą palikimui priimti prašė apginti asmuo, palikimo atsiradimo metu buvęs nepilnametis, kasacinis teismas yra detaliai išaiškinęs taikytinas taisykles. Senelės palikimo priėmimo laikotarpiu egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja neįgijo senelės palikimo dalies - būdama 17 metų amžiaus, nežinojo ir neturėjo žinoti tikslios palikimo priėmimo tvarkos (terminų, jų praleidimo pasekmių ir t.t.), o ir negalėjo be motinos pagalbos priimti palikimo, dėl ko savo teisių neįgyvendino. Senelio A. L. palikimo nepriėmė taip pat dėl aptartų priežasčių. Viešas interesas reikalauja, kad pareiškėjos kaip vaiko teisė į palikimą būtų apginta, nepaisant įstatyminės atstovės neveikimo, todėl pareiškimas dėl termino atnaujinimo patenkintas pagrįstai.

8.2. Pareiškėja neturi jokio nekilnojamojo ar vertingesnio kilnojamojo turto, ką tik įgijo vidurinį išsilavinimą, tęsia profesines studijas, gyvena iš 253,40 Eur našlaitės pensijos ir giminaičių paramos, todėl senelės palikimo dalis yra gyvybiškai svarbi. Apeliantas nepagrindė, kokiu būdu palikimo dalies įforminimas pareiškėjos vardu ypatingai pakenks jo padėčiai, sukels jam nuostolių ar pan. Paveldėjimo teisės liudijimai iki šiol nėra išduoti ir apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas paskubinti jų gavimą, skųsti notarės veiksmus ir t. t., tokiu būdu netiesiogiai pripažindamas pareiškėjos teisę į palikimo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktą įrodymą, pažymi, kad šis dokumentas susijęs su pareiškėjos atsiliepime į atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, vėlesnis šio įrodymo pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas įrodymas priimamas ir prijungiamas prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I. L. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo du sūnus: G. L. (byloje suinteresuotas asmuo) ir S. L. (pareiškėjos tėvą), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po I. L. mirties palikimą 2023 m. birželio 30 d. priėmė G. L., paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas. Pareiškėja nekilnojamojo turto neturi. Notarė 2024 m. birželio 18 d. pranešimu nurodė pareiškėjai, kad jei ji norinti paveldėti mirusios senelės palikimą, turi iki 2024 m. liepos 24 d. kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo arba palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėja 2024 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindė aplinkybe, kad palikėjos mirties dieną ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, o jos interesus turėjusi atstovauti atstovė pagal įstatymą – motina per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjos vardu į notaro biurą nesikreipė ir nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad pareiškėjos – nepilnamečio (palikėjos palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė) įpėdinio teisė į mirusiojo palikimą negali būti ribojama dėl jo atstovo pagal įstatymą neveikimo, bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti. Apeliantas teigia, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, kad neatsižvelgta į palikimą priėmusio (apelianto) interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tolia apelianto pozicija nesutinka.

15. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

16. Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

17. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja yra palikėjos įpėdinė, kuri palikimo atsiradimo ir kreipimosi į notarą dėl jo priėmimo įstatyme nustatyto termino metu neturėjo civilinio veiksnumo. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nepilnamečio vaiko teisė į palikėjos palikimą, atsiradusi įstatyme nustatytu pagrindu, negali būti ribojama dėl jo įstatyminės atstovės netinkamo veikimo, nes tai prieštarautų įstatymams ir viešajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko teisės bei jo teisėtus interesus po palikėjos gauti palikimo dalį.

18. Pažymėtina, kad pareiškėja, gavusi iš notarės 2024 m. birželio 18 d. pranešimą apie palikėjos palikimą ir termino jam priimti praleidimą, nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos, t. y. savo teises įgyvendino rūpestingai, aktyviais veiksmais, elgėsi sąžiningai.

19. Sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, taip pat turi būti įvertinta, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju palikėjos palikimą priėmė apeliantas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjos paveldėjimo teise siekiamas įgyti turtas nuosavybės teise būtų perleistas kitiems asmenims ar kitaip būtų apsunkintas ar suvaržytas.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo laiku realizuotos pareiškėjos teisės per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nustatytu terminu nesikreipiant dėl palikimo priėmimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), teisingai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra svarbios ir teisingai išsprendė klausimą, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.