Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. Ž., patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė priteisti iš atsakovo J. B. materialinį išlaikymą dukrai G. Ž. periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti iš atsakovo 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. Ž. už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo, skaičiuojant po 150 Eur už mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra G. Ž. tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Dukters poreikiai kas mėnesį sudaro – 80 Eur maistui, aprangai, žaislams apie 40 Eur, laisvalaikiui 25 Eur, higienos, švaros prekėms apie 10 Eur, darželiui 53-57 Eur + 4 Eur priemonėms, papildomos išlaidos (vaistams, vitaminams ir pan.) apie 30 Eur, mokesčiai (dalinant iš 4 asmenų) šildymo sezono metu sudaro maždaug 45,50 Eur, ne šildymo sezono metu apie 22 Eur sumą. Pilnai aprūpinti mergaitę yra reikalinga 300 Eur suma. Atsakovas išlaikymo neteikė nuo pat vaiko gimimo, todėl iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos.Atsakovas J. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad gali teikti dukrai ne didesnį kaip 150 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Su prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma nesutiko, nurodė, kad galėtų sumokėti 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. Ž. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-12-11) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 3 060 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki ieškinio padavimo 2014-12-10, paskyrė ieškovę S. Ž. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš ieškovės S. Ž. atsakovo J. B. naudai 87,50 Eur atstovavimo išlaidas, valstybei – 5,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisė iš atsakovo J. B. valstybei 146 Eur žyminį mokestį ir 9,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra G. Ž. tėvai. Ieškovės paskaičiavimu, nepilnametės dukters G. Ž. poreikiams pilnai patenkinti per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma. Teismas sprendė, kad tokio dydžio suma, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, ieškovės atliktą paskaičiavimą, yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Šalys neturi nekilnojamojo turto, jų vardu nėra registruota transporto priemonių. Ieškovės S. Ž. atlyginimas pagal VSDFV duomenis vidutiniškai sudaro 346 Eur sumą, atsakovo atlyginimas sudaro apie 350 Eur sumą. Taigi teismas sprendė, jog abiejų tėvų turtinė padėtis ir jų gaunamos pajamos iš esmės lygiavertės. Abiem tėvams gaunant tik minimalias pajamas ir neturint kito turto, teismas konstatavo, jog nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, t. y. 300 Eur dydžio išlaikymą lygiomis dalimis turi teikti abu tėvai. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad nepilnametės laikinos globos laikotarpiu neturėtų būti priteistas išlaikymas, kadangi pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju išlaikymas laikinajai globėjai išieškomas nebuvo. Todėl ieškovei tapus pilnamete ir grąžinus jai dukrą, ji įgijo teisę reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Kadangi prigimtinės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų neturėjimas ir tokie argumentai nelaikyti teisiškai pagrįstais, teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovės paskaičiavimu, išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudarė 379 Eur, atsakovas mažesnių vaiko poreikių neįrodė. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė teisingai nurodė vaiko poreikius ir jiems tenkinti buvusias išlaidas. Tačiau dalis poreikių buvo trumpalaikio pobūdžio ir išlaidos buvo patiriamos ne per visą įsiskolinimo laikotarpį (sauskelnėms, mišinukams), todėl teismas vertino, kad šalių dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti vidutinė pakankama suma buvo tokio pačio dydžio, kaip ir šiuo metu. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžioje buvo nepilnamečiai, pajamų neturėjo ir nei vienas jų materialiai dukros neišlaikė, atsakovas tuo laikotarpiu mokėsi, laikė, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma būtų neproporcinga tuo metu jo buvusiai turtinei padėčiai. Todėl ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino iki 3 060 Eur sumos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. B. nepilnametei dukrai G. Ž. priteistas 3 060 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki ieškinio padavimo 2014-12-10 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo, sumažinant išlaikymo dydį iki 125 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog vaikas yra globojamas valstybės (savivaldybės) sąskaita, išlaikymo prievolė ir skolininkų (tėvų) pareiga teikti išlaikymą nepasibaigia, kadangi išlaikymas naudojamas vaiko vardu ir tik jo interesais. (duomenys neskelbtini) gimus dukrai G. Ž., ieškovė buvo nepilnametė ir laikinąja G. Ž. globėja buvo paskirta ieškovės motina, kuri kaip globėja gaudavo pašalpą iš valstybės, skirtą globojamo vaiko išlaikymui. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą vien iš atsakovo J. B., nors byloje nėra jokių duomenų kaip ieškovė prisidėjo prie G. Ž. išlaikymo ją globojant ieškovės motinai valstybės (savivaldybės) sąskaita.Teismo argumentas, kad ieškovei tapus pilnamete ir grąžinus jai dukrą, ji įgijo teisę reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė negali turėti reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą, nes būdama nepilnametė ne ji išlaikė dukrą, ją išlaikė ieškovės motina valstybės (savivaldybės) sąskaita. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas negalėjo teikti išlaikymo nuo pat dukros gimimo momento, nes pats buvo nepilnametis, išlaikomas tėvų. Be to, tai, kad atsakovas yra G. Ž. tėvas buvo nustatyta tik pradėjus bylą nagrinėti teisme. Ieškovė, žinodama, jog dukros tėvas yra atsakovas, nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo nuo dukros gimimo (tuo pačiu dėl išlaikymo priteisimo), o naudojosi valstybės finansine pagalba. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, nes piktybiškai delsus dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, šiuo metu atsakovui yra užkraunama nepakeliama finansinė našta dėl įsiskolinimo priteisimo. Jei ieškovė būtų nepiktnaudžiavusi valstybės teikiama socialine pagalba ir iš karto kreipusis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovui būtų priteista prievolė išlaikyti dukrą atsižvelgus į jo turtinę padėtį (nepilnametis, išlaikomas tėvų, neturi jokio turto).Teismas nustatė, kad priteistinas išlaikymas po 85 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki ieškinio padavimo 2014-12-10, t. y. 27 mėnesiai x 85 Eur, būtų 2 295 Eur, o faktiškai priteisė 3 060 Eur.Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos maistui ir sauskelnėms yra nepagrįstos jokiais įrodymais ir kelia pagrįstų abejonių. Sauskelnės galėjo kainuoti apie 30 Eur, o maistas vaikui mėnesiui kainuoja apie 45 Eur. Taigi ieškovės nurodytos naujagimio išlaidos neatitinka nei tėvų gaunamų pajamų, nei protingumo kriterijų.Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atlyginimas, atskaičius mokesčius yra ne 350 Eur, o 280 Eur. Tai reiškia, kad atsakovui pragyvenimui lieka 130 Eur. Taigi teismas nesivadovavo nei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies norma, nustatančia tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, nei CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas proporcingai tėvų turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) J. B. pateiktą naują rašytinį įrodymą – banko sąskaitos išrašo kopiją, sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas šioje byloje vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, įvertinus tą aplinkybę, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovės nurodyta šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur suma, atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių, yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti, abiejų tėvų turtinė padėtis ir jų gaunamos pajamos iš esmės lygiavertės, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, o ieškovei tapus pilnamete ir grąžinus jai dukrą, ji įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas (atsakovas) J. B., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nurodo, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą, nes būdama nepilnametė ne ji išlaikė dukrą, o ją išlaikė ieškovės motina valstybės (savivaldybės) sąskaita, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė piktybiškai delsė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui (sauskelnėms ir maistui) yra nepagrįstai didelės, o atsakovo gaunamas atlyginimas nėra proporcingas jo galimybėms teikti nustatyto dydžio išlaikymą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo

Apeliantas (atsakovas) J. B. atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą, nes būdama nepilnametė ne ji išlaikė dukrą, o ją išlaikė ieškovės motina. (duomenys neskelbtini) gimus dukrai G. Ž. laikinąja jos globėja buvo paskirta ieškovės motina, ir ji kaip globėja gaudavo pašalpą iš valstybės, skirtą globojamo vaiko išlaikymui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.Nagrinėjamu atveju ieškovė S. Ž. pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo priteisimo ne tik už tą laikotarpį, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. A-2473 šalių nepilnametei dukrai G. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta O. Ž., bet ir už tą laikotarpį, kai 2013 m. kovo 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko grąžinimo tėvams aktu dukra buvo grąžinta ieškovei. Atsakovas J. B. nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad tuo laikotarpiu, kai nepilnametės dukters globa buvo grąžinta ieškovei, jis vykdė savo, kaip tėvo, konstitucinę pareigą ir teikė dukrai išlaikymą (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį, yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį tuo laikotarpiu, kai nepilnametei dukrai G. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa. Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokia tėvų pareiga yra nustatyta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. CK 3.202 straipsnis reglamentuoja išlaikymo teikimo klausimus, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba). Pagal šio straipsnio 1 dalį, vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. CK 3.195 straipsnis nustato bendrąją taisyklę, kad atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.179–3.181 straipsniai) tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka. Tokiu atveju iš tėvų išieškotas išlaikymas perduodamas vaiko globėjui (rūpintojui), o jeigu vaikas yra vaikų globos institucijoje, išlaikymas pervedamas į vaiko vardu atidarytą sąskaitą (CK 3.202 straipsnis). Minėtų teisės nuostatų visuma suponuoja išvadą, jog tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra asmeninė turtinė prievolė, kuri negali būti perleidžiama ar perkelta kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta ją vykdyti, ir netgi tuo atveju, kai vaikai yra atskiriami nuo tėvų ar apribojama tėvų valdžia, tėvų prigimtinė prievolė (pareiga) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus neišnyksta. Taigi šalių nepilnametei dukrai G. Ž. nustatyta laikinoji globa nepanaikino tėvų prigimtinės prievolės (pareigos) išlaikyti nepilnametę dukrą. Todėl, jei ši prievolė nevykdoma ir išlaikymas neteikiamas ar vykdoma netinkamai, atsiranda pagrindas skaičiuoti išlaikymo skolą, kurios priteisimo klausimas reglamentuojamas CK 3.200 straipsnyje. Vaiko, kuriam paskirta globa, išlaikymo skolos iš išlaikymo neteikiančio tėvo priteisimo klausimai sprendžiami pagal CK 3.192, 3.200, 3.202 straipsnių nuostatas. Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Įstatymas taip pat numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Byloje nustatyta, jog atsakovas J. B. tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametei dukrai G. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, geranoriškai išlaikymo neteikė, G. Ž. globėja, vadovaudamasi CK 3.202 straipsnio nuostatomis, į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, atsakovas J. B. neįrodė, kad valstybės teikiamo išlaikymo dydis buvo pakankamas patenkinti nepilnametės dukters poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ta aplinkybė, kad vaikas yra globojamas valstybės (savivaldybės) sąskaita, išlaikymo prievolė ir skolininkų (tėvų) pareiga teikti išlaikymą nepasibaigia, kadangi išlaikymas naudojamas vaiko vardu ir tik jo interesais, o ieškovei tapus pilnamete ir grąžinus jai dukrą, ji įgijo teisę reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistas šalių nepilnametės dukters naudai ir jos interesams tenkinti, o ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik įgyvendino nepilnametės dukters teisę į išlaikymą, kaip jos atstovė pagal įstatymą. Atsakovas J. B. apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą vien iš atsakovo J. B., nors byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė prisidėjo prie G. Ž. išlaikymo, kai ją globojo ieškovės motina valstybės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnametės dukters naudai priteisimas iš atsakovo J. B., o ne iš ieškovės S. Ž.. Be to, pažymėtina, kad teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisė tik dalį vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų, kas reiškia, kad likusi dalis vertinta, kaip teiktina kito tėvų – ieškovės. Kartu pažymėtina, jog nors šalių nepilnametei dukrai buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau ieškovė S. Ž., kaip nepilnametės dukters motina ir globėjos O. Ž. dukra, kartu gyvendama su nepilnamete dukra, neabejotinai prisidėjo prie savo dukters auklėjimo, kasdienės priežiūros, rūpinimosi jos sveikata, t. y. jos išlaikymo. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas negalėjo teikti išlaikymo nuo pat dukros gimimo momento, kadangi pats buvo nepilnametis ir išlaikomas tėvų. Be to, ieškovė nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nuo dukros gimimo, o šiuo metu atsakovui yra užkraunama nepakeliama finansinė našta dėl įsiskolinimo priteisimo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliuti, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Todėl tai, kad nepilnamečio vaiko tėvas vaiko gimimo metu pats buvo nepilnametis, neatleidžia jo nuo tinkamo išlaikymo pareigos vykdymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepilnametės šalių dukters G. Ž. gimimo metu (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo 16 metų ir 7 mėnesiai, taigi jis buvo įgijęs dalinį civilinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Būdamas tokio amžiaus ir turėdamas artimus ryšius su ieškove S. Ž., atsakovas turėjo įvertinti šių artimų ryšių galimas pasekmes, t. y. vaiko gimimą, ir prisiimti su tuo susijusią atsakomybę (vaiko išlaikymo prievolę). Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo J. B. išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, buvusią įsiskolinimo atsiradimo laikotarpiu, t. y. atsižvelgė į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžioje buvo nepilnamečiai, dėl amžiaus, išsilavinimo stokos pajamų neturėjo (atsakovas mokėsi, 2014-07-14 įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2015-06-22 baigė profesinio mokymo centrą, įgijo specialybę), todėl jų abiejų galimybės teikti dukrai visą jai reikalingą išlaikymą buvo labai ribotos. Todėl teismas, įvertinęs tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikui, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma būtų neproporcinga tuo metu buvusiai atsakovo turtinei padėčiai ir ją sumažino iki 85 Eur per mėnesį sumos.Atsižvelgiant į tėvų išlaikymo pareigos prigimtį apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė S. Ž. nuo dukros gimimo momento nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dėl ko susidarė skola, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir neatleidžia atsakovo J. B. nuo tinkamo išlaikymo pareigos vykdymo nepilnametės dukters atžvilgiu. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas priteisė išlaikymą po 85 Eur į mėnesį už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki ieškinio padavimo 2014-12-10, t. y. 27 mėnesiai x 85 Eur, būtų 2 295 Eur, tačiau faktiškai priteisė 3 060 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė rašymo apsirikimą, neteisingai nurodydamas laikotarpį, už kurį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, t. y. nuo 2012-07-26 iki ieškinio padavimo 2014-12-10. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi ši rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta, nurodant teisingą priteistino išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 3 060 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo, t. y. nuo 2011-12-10 iki 2014-12-10.“ Ši nutartis yra neatskiriama 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2000-752/2016, dalis.Apeliantas taip pat ginčija ieškovės ieškinyje nurodytų išlaidų vaiko poreikiams – maistui ir sauskelnėms – dydžio pagrįstumą ir nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti. Taip pat nurodo, kad sauskelnės galėjo kainuoti apie 30 Eur, o maistas vaikui mėnesiui kainuoja apie 45 Eur, taigi ieškovės nurodytos naujagimio išlaidos neatitinka nei tėvų gaunamų pajamų, nei protingumo kriterijų. Tačiau pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga mažesnė išlaikymo suma, negu nurodė ieškovė, laikytina, kad ieškovė teisingai nurodė nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems tenkinti buvusias išlaidas.Nors ieškovė S. Ž. kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos turėtas realias išlaidas vaiko maistui ir sauskelnėms, tačiau savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, tokio amžiaus vaikui taip pat reikalingos sauskelnės (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės S. Ž. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino tik iš dalies, įvertindamas tai, kad dalis ieškovės nurodytų vaiko poreikių buvo trumpalaikio pobūdžio ir išlaidos buvo patiriamos ne per visą įsiskolinimo laikotarpį (sauskelnėms, mišinukams), todėl šalių dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti pakankama suma pripažino tokio paties dydžio, kaip ir šiuo metu, t. y. 300 Eur per mėnesį, sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo nustatyta suma yra reikalinga ir protinga tokio amžiaus vaikui išlaikyti. Apeliantas J. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atlyginimas, atskaičius mokesčius yra ne 350 Eur, o 280 Eur. Tai reiškia, kad atsakovui pragyvenimui lieka tik 130 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).Atsakovas J. B. nepateikė jokių duomenų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, kurios užtikrintų pakankamą išlaikymą mažamečiui vaikui. Atsakovas ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Be to, pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnę mažamečio vaiko išlaikymo pareigą vien tik ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi tenkino atsakovo J. B. prašymą ir atidėjo 51 Eur likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka ir atmetus atsakovo J. B. apeliacinį skundą, iš atsakovo J. B. priteistina 51 Eur likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 51 Eur likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.