Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. A., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei B. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens E. A. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą- Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl institucijos, priėmusios nutarimą- Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-39454158-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-39454158-15 E. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., 161 str. galutine administracine nuobauda –įspėjimu už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 19 d. 14.57 val. Kauno m., Taikos pr. 66 pastatė ir laikė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje ir tuo pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 25.5 p. reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo E. A. teismo posėdžio metu paaiškino tas pačias aplinkybes, kokios buvo išdėstytos jo skunde. Papildomai E. A. paaiškino, kad galėjo automobilis 2015 m. rugpjūčio 19d. stovėti toje vietoje, nes toje vietoje automobilius stato visi aplinkinių namų gyventojai, tame tarpe ir jis, tačiau ar tikrai tą dieną ir tuo laiku E. A. priklausantis automobilis ten stovėjo, tiksliai nežino, nes neprisimena. Toje aikštelėje stovintys automobiliai niekam netrukdo.

Liudytoja E. J. parodė, kad tos aikštelės vietoje anksčiau buvo žolynas. Po to gyventojai ją užpylė su skalda ir nuo to laiko ten pastoviai stovi automobiliai. Kadangi E. A. skundžia kitus kaimynus, tame tarpe ir ją, dėl ne vietoje pastatytų automobilių, dėl ko ji buvo nubausta, todėl 2015 m. rugpjūčio 19d. pamačiusi toje aikštelėje stovintį E. A. automobilį, jį su savo mobilaus ryšio telefonu nufotografavo. Kelintą valandą darė nuotraukas negali pasakyti, bet žino, kad tą pačią dieną ji Kauno m. viešosios tvarkos skyriui parašė elektroninį laišką dėl E. A. automobilio stovėjimo bei prisegė nuotraukas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai, nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-39454158-15 E. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., 161 str. galutine administracine nuobauda –įspėjimu už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 19 d. 14.57 val. Kauno m., Taikos pr. 66 pastatė ir laikė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje ir tuo pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 25.5 p. reikalavimus.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, matyti, kad joje yra padaryta grubių procesinių pažeidimų.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis E. A. surašytas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. 14.57 val. Kauno m., Taikos pr. 66 E. automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ir stovėjo transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje ir tuo jis pažeidė KET 150.5p. reikalavimus bei tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. Tuo tarpu iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. A. nutarimu nubaustas už protokole nurodytą veiką, tačiau jo veika kvalifikuota ne vien pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., bet ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. ir nutarime nėra nurodyta KET 150.5p., tačiau nurodyta, jog savo veiksmais E. A. pažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 25.5 p. reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad siekiant nepažeisti procesinių staigmenų principo, byla turi būti nagrinėjama tik protokole suformuluotų kaltinimų apimtyje, todėl nutarime E. A. veiką papildomai kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. bei nurodžius naują norminį aktą, kurį, institucijos pareigūnės nuomone, E. A. pažeidė, buvo pažeistas neleistinų procesinių staigmenų bei dvigubo baudimo principai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nutarime E. A. veiką kvalifikuojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., nebuvo nurodytas KET punktas, kurio reikalavimus E. A., institucijos nuomone, pažeidė, t.y. buvo pažeistos blanketinės normos nuostatos, nes tinkamai nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurias asmuo pažeidė, sudarytos kliūtys atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numato atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą ir už tokius veiksmus yra numatyta sankcija – bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. A. pripažinus, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., buvo paskirta administracinė nuobauda- įspėjimas, kuri nenumatyta minėto straipsnio sankcijoje. Nutarime nėra nurodyta, jog E. A. atžvilgiu taikytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1d. ir jam už padarytą veiką skirta švelnesnė nuobauda nei numatyta straipsnio sankcijoje, todėl daroma išvada, kad E. A. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta sankcijoje nenumatyta nuobauda.

Įvertinus nustatytą, konstatuojama, kad dėl minėtų procesinių pažeidimų pripažinti skundžiamo nutarimo pagrįsto ir teisėto nėra pagrindo, tačiau kadangi E. A. skundu prašė nutarimą panaikinti, nes jo nuomone, jis pažeidimo nepadarė ir buvo nubaustas nepagrįstai, todėl pasisakoma ir dėl skundžiamame nutarime nurodyto E. A. pažeidimo esmės.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 25.5p. numatyta, kad ant vejos, žolės, gėlynuose, žaliuosiuose plotuose, savavališkai įrengtose ar atsiradusiose stovėjimo vietose, išvažinėtose (sugadintose) vejose, žolynuose ir panašiose vietose kloti plyteles, trinkeles ar kitą dangą, ant tokiu būdu savavališkai įrengtos dangos sustoti, statyti ir laikyti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones ir priekabas.

KET 150.5p. numato, jo sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. pradėta gavus E. J. pranešimą apie tai, kad 2015m. rugpjūčio 19d. už kampo prie Taikos pr. 66 kur anksčiau buvo pieva, o šiuo metu yra užpilta skalda ir padaryta aikštelė, stovėjo automobilis bei prie pranešimo buvo prisegtos trys fotonuotraukos, kurios matyti automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tačiau byloje yra tik dvi nuotraukos. Iš foto nuotraukos nematyti kokiu laiku bei kokioje vietoje daryta nuotrauka. Atkreipiamas dėmesys, kad pranešime pažeidimo fiksavimo laikas taip pat nebuvo nurodytas. Teismo posėdžio metu liudytoja E. J. patvirtino, jog nuotraukas ji darė su savo mobilaus ryšio telefonu, tačiau negalėjo nurodyti kokiu tiksliu laiku ji darė fotonuotraukas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Mobilieji telefonai paprastai įrašo datą ir laiką, kada nuotrauka buvo padaryta. Kai nuotraukos perkeliamos iš telefono į kompiuterį, data ir laikas įrašomi kompiuteryje kaip informacijos, saugomos su kiekviena nuotrauka, dalis. Tačiau ši informacija ne visada yra tiksli. Pavyzdžiui, telefone gali būti nustatyta neteisinga data ir laikas. Jei nuotraukos nuskaitomos, gali būti rodoma nuotraukų nuskaitymo, bet ne fotografavimo data ir pan. Būtent todėl pareigūnai, gavę reikšmingos informacijos apie galimą pažeidimo padarymą, privalo patys vykti į įvykio vietą ir fiksuoti pažeidimą įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų bei institucijos atstovės paaiškinimo matyti, kad gavę pranešimą savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus ar kito jos skyriaus pareigūnai į įvykio vietą nuvykę nebuvo. Padarytas pažeidimas neužfiksuotas ir nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais, o pateikta nuotrauka, padaryta nenustatytu laiku, negali būti pripažįstama tinkamu ir pakankamu įrodymu. be to iš liudytojos E. J. parodymų matyti, kad ji pranešimą savivaldybei pateikė todėl, kad ji pati buvo nubausta už ne vietoje pastatytą automobilį, apie kurio stovėjimą atitinkamoms institucijoms buvo pranešęs E. A., todėl daroma išvada, kad dėl minėtos priežasties E. J. turi priešiškumą E. A. atžvilgiu. Iš E. A. paaiškinimo matyti, kad jis neneigė, jog tiek jis, tiek kiti aplinkinių namų gyventojai toje vietoje stato automobilius, tačiau ar tikrai protokole ir nutarime nurodytu laiku toje vietoje stovėjo automobilis, jis patvirtinti negalėjo, nes neprisimena. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. 14.57 val. Kauno m., Egidijus pastatė ir laikė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Taikos pr. 66 namo esančioje savavališkai įrengtoje aikštelėje, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi būtent pareigūnams, o ne privatiems asmenims yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, juos tikrinti bei vertinti, ar konkrečiu atveju surinktų duomenų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Analizuojamu atveju pareigūnai pasirinko pasyvių stebėtojų vaidmenį, tikėdamiesi, jog kelių nuotraukų, kurių autentiškumas nėra nustatytas, pakaks Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties įrodymui. Tačiau kiekvienu atveju turi būti remiamasi įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nesvarbu, ar fotonuotraukas pateikė anonimas, ar visus savo asmens duomenis bei kontaktus pateikęs asmuo, tokio asmens pateikta informacija privalo būti tikrinama ir vien ja negalima besąlygiškai remtis nubaudžiant asmenį administracine tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-33-387/2015; ATP-50-562/2015).

Bylos medžiagą grąžinti iš naujo tirti įgaliotam organui nėra pagrindo, kadangi pažeidimo išaiškinimui reikšminga informacija jau yra prarasta. Laiku nenuvykus į įvykio vietą patikrinti, ar 2015 m. rugpjūčio 19 d. 14.57 val. E. A. automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo pastatytas savavališkai įrengtoje aikštelėje, nėra galimybių, todėl bylos grąžinimas įrodymui rinkimui nėra tikslingas.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų E. A. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., įrodymų. Visos abejonės, vertinamos pažeidėjo naudai, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei byloje nustatytiems procesiniams pažeidimams, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-39454158-15 naikintinas ir byla E. A. atžvilgiu nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-39454158-15 ir administracinę bylą E. A. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.