- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 1-613-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54749-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- Ž. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. U. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Pramonės g., ties 49 pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,10 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais Ž. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. U. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė įvykio vakarą, po darbo, su pažįstamais susitikęs kavinėje, kurioje vartojo alkoholį, išgėrė apie 0,5-0,7 l stipriųjų gėrimų. Vėliau kaltinamasis nurodė užėjęs į parduotuvę ir nusipirkęs dar 0,2 l alkoholio (trauktinės „Trejos devynerios“), kurį grįžęs į namus išgėrė kieme. Ten jis pakalbėjo su keliais kaimynais ir nebeatsimena, kaip sėdo į savo automobilį, atsimena tik tai, kad buvo sulaikytas. Pats negali paaiškinti savo veiksmų, kodėl, būdamas neblaivus, nusprendė vairuoti; netgi nežino, kur ketino vykti. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi ir išgyvena. Apklausiamas pas tyrėją neteisingai nurodė, jog namuose gėrė vienas, iš tikrųjų buvo gėda prisipažinti, jog girtavo su draugais, o po to nusipirkęs dar alkoholio vienas gėrė kieme. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad praeityje yra buvę atvejų, kai dėl girtumo yra užmigęs kavinėje, neneigia, jog viešoje vietoje buvo neblaivus. Kaltinamojo teigimu, jis nedažnai prisigeria tiek, kad neatsimintų, ką veikęs – tiesiog kartais būna momentų, kai pervargsta, atsipalaiduoti stengiasi pasivaikščiodamas ar sportuodamas, tačiau būna, kad išgeria. Teisės vairuoti neturi nuo 2016 m., kai jam buvo atimta administracinėje byloje už vairavimą, nors jis su tokiu teismo sprendimu kategoriškai nesutinka Vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, jis turėjo iš anksčiau. Praeityje buvo pametęs teisęs (bent jau taip manė), todėl „Regitra“ jam išdavė naują vairuotojo pažymėjimą, o vėliau, persikraustydamas į kitą gyvenamąją vietą, rado ir senąjį pažymėjimą, kurį įvykio dieną ir pateikė pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė, ar jis turi teisę vairuoti, todėl pats tyrėjui nieko nepasakė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės žinion pagal laidavimą. Supranta, ką padarė ir daugiau niekada tokio poelgio nebekartos. Jį nuteisus ir paskyrus prokuroro prašomą baudą, šeima, kurioje auga 3 vaikai, yra paimta būsto paskola, bus įstumta į finansinę duobę.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. U. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo taip pat pilnai pripažino, jo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (b. l. 27, 33).
Kadangi Ž. U., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Š. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2018-11-15, apie 19.30 val., Vilniaus mieste, Pramonės gatvėje, patruliuojant kartu su policijos vyr. patruliu O. G., Pramonės gatvėje pastebėjo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo su neįjungtais artimųjų šviesų žibintais. Šis automobilis kelyje įtartinai manevravo, dėl ko su kolega įtarė, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nusprendė automobilį sustabdyti. Įjungė policijos tarnybinio automobilio švyturėlius bei specialųjį garso signalą ir važiuodami paskui šį automobilį per jų automobilyje įrengtą garsiakalbį pareikalavo, kad „Volkswagen Sharan“ automobilio vairuotojas sustabdytų automobilį. Jų reikalavimui vairuotojas nepakluso ir toliau važiavo. Automobilį „Volkswagen Sharan“ asmuo vairavo pavojingai, buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Policijos pareigūnai pakartotinai pareikalavo, kad vairuotojas sustabdytų automobilį, tačiau šis nepakluso ir toliau važiavo Pramonės gatve, link miesto centro. Netrukus jie pastebėjo, kad „Volkswagen Sharan“ automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio, šis nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Nustatė, kad automobilį vairavo Ž. U., pastarajam alkotesteriu nustatytas 2,97 promilių girtumas. Vėliau Ž. U. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas Ž. U. kraujo mėginys (b. l. 18).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyr. patrulio A. Š. ir vyr. patrulio O. G. 2018-11-15 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 3, 4).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2018-11-15, 19.38 val., Ž. U. Nustatytas 2,97 promilių (neatėmus paklaidos) girtumas (b. l.7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-11-16 specialisto išvadoje Nr. T-A 11399/2018(01) konstatuota, jog Ž. U. kraujyje nustatyta mažiausia 3,10 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 10).
VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „VW Sharan 1.9 TDI“ (kėbulo tipas – vienatūris, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 896 cm³, variklio galia – 86 kW/115 AG, gamybos metai - 2005) kaina yra 2553 (be PVM) (b. l. 11).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku nurodytas kaltinamasis Ž. U. (b. l. 12).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2018-11-16 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. U. vardu registruotam automobiliui „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-11-16 iki 2019-05-16 (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis Ž. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 3,10 promilių etilo alkoholio. Kaltinamojo Ž. U. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojo A. Š. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. Ž. U. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. U. sutuoktinė E. U. pateikė prašymą atleisti Ž. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant E. U. (b. l. 73).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis Ž. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 36), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 34, 35), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo Ž. U. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju pačiu nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aplinkybė dėl įvykdytų nusižengimų nėra nereikšminga, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad Ž. U. per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 4 kartus. 2016-12-23 nutarimu Ž. U. buvo nubaustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (tąkart jam nustatytas 2,62 promilių girtumas), jam paskirta piniginė nuobauda ir 2 metams 1 mėnesiui atimta teisė vairuoti. Tokia aplinkybė reiškia, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką Ž. U. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, taip pat turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, teismas negali neatsižvelgti ir į tai, jog 2017 m. kaltinamasis administracine tvarka buvo nubaustas ir dėl to, kad neblaivus pasirodė viešoje vietoje, dėl apsvaigimo nesiorientavo aplinkoje, sunkiai judėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Išvardintos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau leidžia manyti, jog kaltinamasis ne pilnai geba kontroliuoti savo elgesį pavartojus alkoholio. Vien dėl buvusių administracinių nusižengimų sudėtinga vienareikšmiškai teigti, kad asmuo ir ateityje pažeidinės įstatymus, visgi įvardintos aplinkybės, ypatingai praeityje jau buvęs vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas, rodo, kad asmuo, kaip kelių eismo dalyvis, nėra teigiamas, Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei teisės pažeidimai, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, nėra atsitiktiniai.
Sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo pagrįstumo, būtina pažymėti, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju teismas papildomai vertina tą faktą, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumas yra žymiai didesnis, kadangi pastarasis, be kita ko, vairuodamas automobilį sunkaus girtumo būklėje (nustatytas net 3,10 prom. girtumas), nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, kelyje pavojingai manevravo, sustojo tik nesuvaldęs automobilio bei nuvažiavęs nuo kelio ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių nekilo nepataisomų pasekmių, nebuvo sužaloti žmonės bei nebuvo sugadintas turtas. Be to, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamasis Ž. U., kuriam yra 45 metai, kaip asmenybė, yra seniai susiformavusi, turi savo gyvenimišką patirtį, nuostatas bei elgseną, dėl ko daryti įtaką tokiam asmeniui yra pakankamai sudėtinga. Vertinant laiduotoja prašančios būti E. U. tinkamumą, teismui taip pat kyla abejonių dėl jos galimybių daryti realų poveikį kaltinamajam. Neginčytina, kad E. U., kaip asmuo, yra išties teigiamai charakterizuojama – praeityje neteista, nė karto nebausta administracine tvarka (b. l. 71, 72), dirba pedagoginį darbą, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji atitinkamai gali būti prilyginama asmeniui, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi, ką, kaip pabrėžiama teismų praktikoje, būtina konstatuoti atlikus laiduotoju prašančio būti asmens įvertinimą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis. Be to, laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš teisiamojo posėdžio metu nurodytų teiginių matyti, jog, pirmiausia, nesutampa laiduotoja būti prašančios E. U. ir kaltinamojo Ž. U. požiūris į problemą, susijusią su alkoholio vartojimu – apklausiama teisme E. U. teigė nemananti, kad jos sutuoktiniui reikalinga profesionali pagalba, nors esant poreikį gauti pagalbą dėl priklausomybės įvardino pats kaltinamasis (sakydamas paskutinįjį žodį, nurodė lankysiantis Anoniminių alkoholikų užsiėmimus). Nei pati E. U., nei Ž. U. taip ir neatsakė teismui, kaip konkrečiai galima laiduotoja galėtų daryti įtaką kaltinamajam. Teiginiai apie galimą daryti poveikį buvo iš esmės abstraktūs – E. U. teigimu, ji su kaltinamuoju kalbėsis, pastarasis jai pažadėjo daugiau niekada girtas prie vairo nesėsti ir ji tiki, kad būtent taip ir bus. Akivaizdu, kad vien tokio argumento nepakanka, tikintis paveikti kaltinamąjį. Išdėstytos aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą abejoti, jog E. U. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, įvertinus tai, jog po paskutinio atvejo, kuomet kaltinamasis vairavo neblaivus, ji jokios teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, o jos ir kaltinamojo pokalbiai apie alkoholio žalą kaltinamojo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Tokiu atveju teismas laiko, jog E. U. neturi realių galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada nesant pakankamo, jokių abejonių nekeliančios pagrindo atleisti kaltinamąjį Ž. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės
Kaltinamojo Ž. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: Ž. U. praeityje neteistas (b. l. 36), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 34, 35), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, tai, jog kaltinamasis augina tris mažamečius vaikus bei turi būsto kreditą, teismas laiko esant tikslinga nustatyti ženkliai ilgesnį laikotarpį baudai savanoriškai sumokėti.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Nors kaltinamasis Ž. U. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo (tokia teisė jam buvo atimta), tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 3,10 promilių etilo alkoholio, važiavo neįjungęs artimųjų šviesų, pavojingai manevravo kelyje, stabdomas nestojo ir važiavo toliau, kol nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie Ž. U. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, jog kaltinamasis prie vairo neblaivus sėda nebe pirmą kartą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atsižvelgus į tą faktą, kad Ž. U. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas ne nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, tačiau nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis Ž. U. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Analizuotinu atveju nekyla abejonių, kad Ž. U. vairuotas automobilis „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs daug nepatogumų, tuo pačiu nukentės finansiškai, tačiau šios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant ženkliam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė artimą minimumui.
Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir pranešimo apie galimą administracinį teisės pažeidimą
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. U. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-11-15, 20.00 val., iki 2018-11-16, 12.41 val. (b. l. 37, 39). Laikinojo sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. U. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 40). Nors iš kaltinamojo Ž. U. 2018-11-16 ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajam teisė vairuoti buvo atimta dar 2016-12-23 (teisės atėmimo terminas nustatytas 25 mėnesiams). Pats kaltinamasis apklaustas teismo posėdžio metu neneigė neturintis teisės vairuoti bei paaiškino, jog į bylą pateiktą vairuotojo pažymėjimą jis esą turėjo kaip atsarginį (kadaise manė jį pametęs, tačiau vėliau rado). Taigi, kaltinamajam neturint teisės vairuoti, jam pritaikyta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, neturi jokios prasmės, todėl ši kardomoji priemonė naikintina iš karto po nuosprendžio paskelbimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. U. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.
Be to, įvertinus tai, jog Ž. U. įvykio dieną, be kita ko, vairavo ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę (kai tokia teisė atimta), tačiau dėl tokio galimo administracinio nusižengimo, teismo duomenimis, pastarajam nebuvo nei surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nei spręstas klausimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, teismas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą praneša Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kadangi automobilis „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 43) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ž. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. U. galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-15, 20.00 val., iki 2018-11-16, 12.41 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL baudai, ir laikyti, jog galutinė Ž. U. paskirta bausmė yra 48 MGL (2 400 eurų) bauda.
Nustatyti 10 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti Ž. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti Ž. U. priklausantį automobilį „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, panaikinti paskelbus nuosprendį.
Baudžiamojoje byloje saugomą Ž. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Sharan TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Paskelbus nuosprendį, pranešti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie Ž. U. 2018 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., galimai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.