- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-1051-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07848-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- H. G. K.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2643-192/2015 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui H. G. K. dėl negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2013 m liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-515-651/2013 H. G. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, jam priteista turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo išspręstas dėl nusikalstamos veikos ieškovo negautų pajamų atlyginimo klausimas, kurių atlyginimą numato CK 6.249 straipsnio 1 dalis. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2011-12-13 iki 2012-04-11, ieškovas negavo pajamų, kurias galėjo gauti, jei nebūtų buvęs sužalotas atsakovo, todėl prašo teismo iš atsakovo priteisti negautas pajamas už visą nedarbingumo laikotarpį, viso 3 175,24 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. B. atsakovui H. G. K. 469,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo E. B. valstybei priteisė 6,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, H. G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu nukentėjusiajam E. B. iš V. G. priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš H. G. K. 155,60 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9–15). Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuosprendis nepakeistas (b. l. 36). Teismas nustatė, kad ieškovo nurodomas nuostolis yra tik numanomas, ir sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad reali tokio pobūdžio žala (prašomos priteisti negautos pajamos) ieškovui buvo padaryta. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir padarinių, pasireiškusių nukentėjusiojo sužalojimu, tačiau priežastinis ryšys tarp įvykio ir žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, nėra toks akivaizdus. Priežastinį ryšį tarp įvykio ir žalos (pajamų netekimo) papildo kitos aplinkybės – nukentėjusysis iki įvykio niekur nedirbo ir nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo konkretų darbo pasiūlymą, kuriuo negalėjo pasinaudoti būtent dėl atsakovo kaltės. Teismas konstatavo, kad šioje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės neteko realių pajamų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (b. l. 90–92) ieškovas E. B., atstovaujamas advokatės Daivos Jurevičienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai įvertino įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimą priėmė neišanalizavęs visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialines ir procesinės teises normos. Apeliantas visiškai sutinka su sprendimo argumentais, jog negautoms pajamoms įrodinėti teismų praktikoje suformuoti specialūs kriterijai - nustatant negautų pajamų dydį, vertinama kiek negautų pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis, taip pat įvertinti kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje. Skunde teigiama, kad ieškovas prašė priteisti minimalias pajamas, kurios galimai būtų gautos, jei nebūtų atsakovo atlikti priešingi teisei veiksmai, ko pasėkoje patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas nusikaltimo įvykdymo metu buvo registruotas darbo biržoje, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio kaip visiškai nepagrįsto ir neįrodyto. Apelianto nuomone, egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: atsakovo kaltė bei neteisėti veiksmai nustatyti baudžiamosios bylos medžiaga bei priimtu nuosprendžiu, žala - negautos minimalios pajamos, kurios būtų gautos gaunant minimalų darbo užmokestį. Visiškai nesuvokiamas sprendime išdėstytas motyvas, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir padarinių, pasireiškusių negautomis pajamomis, nėra toks akivaizdus. Sprendime nemotyvuojama, kas sudarė prielaidą tokiai išvadai padaryti - ar abejojama sveikatos sutrikdymo egzistavimui, ar ilgam gydymosi laikotarpiui, ar galimybė gauti minimalias pajamas. Apeliantas mano, kad nagrinėjant bylą neatskleista bylos esmė ir atliktas tik formalus aplinkybių vertinimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Taip pat apeliantas nurodo, kad netenkinęs ieškinio, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 28 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas H. G. K. (b. l. 102–104) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovas iš esmės kelia tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ieškinyje. Ieškovas, pareikšdamas civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, nenurodė, kad jo žalą sudaro ir negautos pajamos, todėl buvo išspręsti visi klausimai, susiję su žalos atlyginimu. Akivaizdu, kad, jei ieškovas būtų realiai tokius nuostolius patyręs, jis jų būtų pareikalavęs dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas jokių negautų pajamų nereikalavo, todėl atsakovas nesutinka, kad tokie nuostoliai, kurių prašoma šioje byloje, realiai buvo patirti. Neteisėti veiksmai, kaltė, šių veiksmų pasėkoje kilusi žala yra konstatuota ir priteista atlyginti baudžiamojoje byloje, todėl šioje byloje pareikšto ieškinio kontekste nagrinėtina, ar prašomi priteisti nuostoliai apskritai kilo ir ar jie yra susiję priežastiniu ryšiu su padaryta veika. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad atlyginami tik realūs nuostoliai, kurių atsiradimas susijęs su padarytais neteisėtais veiksmais tiek faktiniu, tiek teisiniu priežastiniu ryšiu. Teigiama, kad nei kartu su ieškiniu, nei kartu su skundu nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas realiai turėjo darbą, jog dėl patirtų sužalojimų jis jo neteko arba negalėjo dirbti ir pan. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patvirtino, kad darbo tuo metu neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje, neva ketino išvykti į užsienį dirbti, tačiau jokių pastarąjį jo teiginį patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl konstatuotina, jog ieškinys yra neįrodytas, o pati pajamų uždirbimo galimybė tėra hipotetinė, o ne pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, o ne realios, nes nėra pateikta jokių jų praradimo įrodymų. Pačios žalos (uždirbamų pajamų netekimo už nedarbingumo laikotarpį) kilimo faktas nėra įrodytas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį. Faktinis priežastinis ryšys reiškia, jog kilusi žala yra padarytos veikos pasekmė, o sprendžiant, ar egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys, vertinama, ar padaryta neteisėta veika ir kilusi žala nėra tarpusavyje pernelyg nutolusios, kad būtų galima teigti, jog ir teisine prasme prašoma priteisti žala yra tiesioginė padaryto neteisėto veiksmo pasekmė. Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje jau įvertino, kokie nuostoliai laikytini sukelti atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, todėl teigti, kad tokiais nuostoliais laikytinos dar ir ieškovo negautos pajamos, nėra jokio pagrindo. Atsakovo įsitikinimu, jis negali būti laikomas kaltas ir atsakingas dėl to, jog ieškovas galbūt kada nors, kokiomis nors aplinkybėmis būtų gavęs darbą, už kuri būtų mokamas minimalus atlyginimas, kas reiškia, jog priežastinio ryšio ieškovas taip pat neįrodė. Be to, ieškovui neįrodžius pačios žalos, kaip negautų pajamų, realumo bei pagrįstumo, priežastinis ryšys apskritai netenka jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Kaip nepagrįsti atmestini ir ieškovo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Priešingai nei teigia ieškovas, priteista suma neviršija rekomenduojamo dydžio. Teismas turi teisę nukrypti nuo patvirtintų sumų, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo aplinkybes, trukmę, sudėtingumą ir kt. Byloje vyko keli teismo posėdžiai, t. y. byla nebuvo išnagrinėta viename teismo posėdyje iš esmės dėl ieškovo kaltės, teismo posėdis buvo vis atidedamas ieškovo prašymu, kas iš esmės didino bylinėjimosi išlaidas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Pagal civilinio proceso įstatymą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), o žodinio proceso tvarka nagrinėjamas tada, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad yra būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).
Šalies argumentai
Apeliantas prašo byloje efektyviai tiesai nustatyti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nagrinėti bylą pagal apeliantų apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Taigi dėl to, kas pasakyta, be to, turint omenyje nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka, t. y. nėra būtinas žodinis bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai įvertino įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimą priėmė neišanalizavęs visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialines ir procesinės teises normos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl 3 175,24 Lt negautų pajamų už visą nedarbingumo laikotarpį priteisimo iš atsakovo, ieškovui neįrodžius, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas neteko realių pajamų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad reali tokio pobūdžio žala (prašomos priteisti negautos pajamos) ieškovui buvo padaryta. Tokia teismo išvada yra pagrįsta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).
Nors ieškovas prašė priteisti minimalias pajamas, kurios galimai būtų gautos, jei nebūtų atsakovo atlikti priešingi teisei veiksmai – nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog iki patirto sužalojimo jis realiai gavo arba realiai galėjo gauti minimalias pajamas. Ieškovas pats apeliaciniame skunde tvirtina, kad jokių realių pajamų jis negaudavo, todėl pagrįsta išvada, kad ieškovo galimybė uždirbti minimalią mėnesinę algą buvo tik teorinė. Nei kartu su ieškiniu, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis realiai turėjo darbą, jog dėl patirtų sužalojimų jis jo neteko arba negalėjo dirbti ir pan. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas patvirtino, kad darbo tuo metu neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje, ketino išvykti dirbti į užsienį, tačiau jokių patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog realiai patirtos žalos (negautų pajamų) ieškovas neįrodė ( CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nustatytos aplinkybės nėra paneigtos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir neatskleidė bylos esmės (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 724,05 Eur (2 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 000 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 1 500 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, priteisė 469,18 Eur (1 620 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 500 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimas ir 120 Lt už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojusi iki 2015-03-20) 7., 8.2., 8.18. punktus, už atsiliepimą į ieškinį numatytas maksimalus dydis 3 minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 900 Eur (3x300 Eur), o už vieną atstovavimo teisme valandą 0,15 minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 45 Eur (0,15x300 Eur). Atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus dydžius bei į CPK 98 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Įvertinus nurodytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teime atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl nėra pagrindo priteistas išlaidas mažinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.