- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 2-2643-192/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07848-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Henriko G, H.G. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant A. J. ir Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovui E. B., atsakovo Henriko G. K. atstovui advokato padėjėjui V. V., nedalyvaujant atsakovui H.G. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui H. G. K. dėl negautų pajamų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3175,24 Lt negautų pajamų. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2013-07-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-515-651/2013 pripažino V. G. kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir Henriką G. K. padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d.. Ieškovas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, jam priteista turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas reikšdamas šį ieškinį teisme nurodo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo išspręstas dėl nusikalstamos veikos ieškovo negautų pajamų atlyginimo klausimas, kurių atlyginimą numato LR CK 6.249 str. 1 d.. Ieškovo nuomone, kadangi dėl nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2011-12-13 iki 2012-04-11, minėtu laikotarpiu jis negavo pajamų, kurias galėjo gauti jei nebūtų buvęs sužalotas atsakovo. Paaiškino, kad būdamas darbingas jis galėjo gauti minimalųjį darbo užmokestį – 800 Lt, todėl prašo teismo iš atsakovo priteisti negautas pajamas už visą nedarbingumo laikotarpį, viso 3175,24 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad žalos ieškovui atlyginimo klausimas jau buvo spręstas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-797-383-2013 Kauno apygardos teisme, kurioje ieškovui buvo priteistas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo. Ieškovas, pareikšdamas civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje nenurodė, kad jo žalą sudaro ir negautos pajamos, todėl buvo išspręsti visi klausimai, susiję su žalos atlyginimu. Akivaizdu, kad jei ieškovas būtų realiai tokius nuostolius patyręs, jis jų būtų pareikalavęs dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas jokių negautų pajamų nereikalavo, todėl atsakovas nesutinka, kad tokie nuostoliai, kurių prašoma šioje byloje, realiai buvo patirti. Kadangi ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, šiuo atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos - neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp prašomos priteisti žalos ir neteisėtos veikos. Neteisėti veiksmai, kaltė, šių veiksmų pasekoje kilusi žala yra konstatuota ir priteista atlyginti baudžiamojoje byloje, todėl šioje byloje pareikšto ieškinio kontekste nagrinėtina, ar prašomi priteisti nuostoliai apskritai kilo ir ar jie yra susiję priežastiniu ryšiu su padaryta veika. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad atlyginami tik realūs nuostoliai, kurių atsiradimas susijęs su padarytais neteisėtais veiksmais tiek faktiniu, tiek teisiniu priežastiniu ryšiu. Kaip savo ieškinio pagrindą ieškovas nurodo, kad „būdamas darbingu žmogumi, galėjau gauti minimalų mėnesinį atlyginimą". Kartu su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas realiai turėjo darbą, jog dėl patirtų sužalojimų jis jo neteko arba negalėjo dirbti ir pan., todėl konstatuotina, jog ieškinys yra neįrodytas, o pati pajamų uždirbimo galimybė tėra hipotetinė, o ne pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K3-322/2008). Numanomos (tikėtinos) išlaidos nėra priteisiamos. Kadangi tokiu atveju žala nepreziumuojama, tai kreditorius turi įrodyti ir nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą. Ieškovo paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, o ne realios, nes nėra pateikta jokių jų praradimo įrodymų. Vadinasi, net pačios žalos (uždirbamų pajamų netekimo už nedarbingumo laikotarpį) kilimo faktas nėra įrodytas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai neegzistuoja ir kita būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį. Faktinis priežastinis ryšys reiškia, jog kilusi žala yra padarytos veikos pasekmė, o sprendžiant, ar egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys, vertinama, ar padaryta neteisėta veika ir kilusi žala nėra tarpusavyje pernelyg nutolusios, kad būtų galima teigti, jog ir teisine prasme prašoma priteisti žala yra tiesioginė padaryto neteisėto veiksmo pasekmė. Šioje byloje nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje jau įvertino, kokie nuostoliai laikytini sukelti atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, todėl teigti, kad tokiais nuostoliais laikytinos dar ir ieškovo negautos pajamos, nėra jokio pagrindo. Atsakovas negali būti laikomas kaltas ir atsakingas dėl to, jog ieškovas galbūt kada nors kokiomis nors aplinkybėmis būtų gavęs darbą, už kurį būtų mokamas minimalus atlyginimas, kas reiškia, jog priežastinio ryšio ieškovas taip pat neįrodė. Be to, ieškovui neįrodžius pačios žalos, kaip negautų pajamų, realumo bei pagrįstumo, priežastinis ryšys apskritai netenka jokios teisinės reikšmės šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-07-03 nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., Henrikas G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 1 d.. Nuosprendžiu nukentėjusiajam E. B. iš V. G. priteista 1500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš Henriko G. K. 155,60 Lt turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 9-15). Kauno apygardos teismo 2013-12-20 nutartimi nuosprendis nepakeistas (b.l.36). Iš teismui pateikto nuosprendžio turinio nustatyta, kad V. G. ir H. K. 2011-12-13 apie 10.30 val. kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo ieškovo E. B. atžvilgiu, sukeldami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatyta, kad dėl nusikalstamais veiksmais padarytos traumos ieškovas nuo 2011-12-13 iki 2012-04-11 gydėsi, plokštelė su varžtais iš dešinio žastikaulio pašalinta 2012-10-17, gydymas taikytas nuo 2012-10-17 iki 2012-11-09, 2012-11-09 gydymas dėl 2011-12-13 patirtos traumos baigtas (b.l. 26).
Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo H. K. kaltų veiksmų nuo 2011-12-13 iki 2012-04-11 buvo nedarbingas, prašo priteisti iš jo negautas pajamas, kurias būtų gavęs jei būtų galėjęs dirbti. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovas nurodė, kad iki 2011-12-13 įvykio niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje bei ketino išvykti į Jungtinę karalystę ir ten įsidarbinti, nes turėjo pasiūlymą metams. Ieškovo teigimu, jeigu jis būtų buvęs darbingas, būtų radęs darbą ir Lietuvoje ir gavęs bent minimalų darbo užmokestį, kurį ir prašo priteisti iš atsakovo.
LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Y. W. T. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Y. W. T. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).
Negautoms pajamoms įrodinėti teismų praktikoje suformuluoti specialūs kriterijai – nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis, taip pat reikia įvertinti, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje; nustatyti ne hipotetiškas, o realias nukentėjusio asmens negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V.–F. v. Nacionalinis M. K. Č. dailės muziejus ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2007). Tokių pajamų realumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006).
Susipažinęs su bylos medžiaga, teismas laiko, kad ieškovo nurodomas nuostolis yra tik numanomas, ir sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad reali tokio pobūdžio žala (prašomos priteisti negautos pajamos) ieškovui buvo padaryta.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žala iš ją padariusio asmens priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir padarinių, pasireiškusių nukentėjusiojo sužalojimu, tačiau priežastinis ryšys tarp įvykio ir žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, nėra toks akivaizdus. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp įvykio ir žalos (pajamų netekimo) papildo kitos aplinkybės – nukentėjusysis iki įvykio niekur nedirbo ir nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo konkretų darbo pasiūlymą, kuriuo negalėjo pasinaudoti būtent dėl atsakovo kaltės. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Parekss banka“ v. UAB „ Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Dominion C. S. LLC v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.). Taigi apibendrinant teismas konstatuoja, kad šioje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės neteko realių pajamų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo priteisti 724,05 Eurų (2500 Lt) išlaidų: 1000 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 1500 Lt už atsiliepimo parengimą (b.l.71-74).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko viso 49 min., remdamasis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.18 punktu, laiko, kad atsakovas turi teisę į 34,75 eurų (120 Lt) atlyginimą, todėl iš ieškovo viso atsakovui priteistina 469,18 eurų (1620,00 Lt) atstovavimo išlaidų (1500 Lt už atsiliepimo surašymą ir 120 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose).
Iš ieškovo taip pat priteistina valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 6,10 eurų (21,07 Lt) sumai (CPK 88 str.1 d.3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui H. G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 469,18 eurų (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 18 ct)/ 1620,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 6,10 (šešis eurus 10 ct) EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.