- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- 1T-23-449/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-7-00005-15-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, Linas Šiukšta, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-69-744/2022 (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-15-6) medžiaga ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Laisvydo Zederštremo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2022 m. gegužės 5 d. Šiaulių apygardos teisme iš Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus teisminiam nagrinėjimui gauta baudžiamoji byla, kurioje P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, J. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, K. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Laisvydas Zederštremas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad Šiaulių apygardos teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti minėtą baudžiamąja bylą, nekylant abejonių dėl teisėjų nešališkumo, t. y. teisėjai Zigmas Kavaliauskas ir Vidmantas Mylė nagrinėjo asmenų skundus ikiteisminio tyrimo metu; teisėjas Gražvydas Poškus negali bylos nagrinėti dėl galimo privačių interesų konflikto, nurodyto privačių interesų deklaracijoje; byla negali būti paskirta nagrinėti teisėjai Virginijai Žindulienei, kadangi byla pripažinta labai sudėtinga, o 2023 m. baigiasi teisėjos įgaliojimai (2022 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. V-13-2022); teisėjai Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Boleslovas Kalainis yra asmeniškai pažįstami su kaltinamuoju P. S. bei jo šeimos nariais; kaltinamojo P. S. sūnus A. S., dirbantis VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytoju, teikia sveikatos priežiūros paslaugas teisėjai Nijolei Matuzevičienei; teisėjas Laisvydas Zederštremas asmeniškai yra pažįstamas su kaltinamojo A. A. šeimos nariais (šio kaltinamojo sutuoktinė Z. A. buvo teisėjo pirmoji mokytoja ir pradinių klasių auklėtoja, o su kaltinamojo sūnumi A. A. teisėjas kartu sportuoja ir nuolat bendrauja).
Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas.
3. Vadovaujantis bendrosiomis bylų teismingumo taisyklėmis, baudžiamoji byla Nr. 1-69-744/2022 (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-15-6) teisminga Šiaulių apygardos teismui. BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, nustatyta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.
4. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.
5. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje padaryta išvada, kad Zigmas Kavaliauskas ir Vidmantas Mylė, kurie aptariamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjo proceso dalyvių skundus, negali nagrinėti baudžiamosios bylos, vadovaujantis minėtomis BPK 58 straipsnio nuostatomis. Tačiau priešinga išvada darytina dėl kitų minėtoje nutartyje nurodytų Šiaulių apygardos teismo teisėjų.
6. Susipažinus su Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktais teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Nerijaus Masiulio tarnybiniais pranešimais dėl aplinkybių, kurios gali kelti abejonių teisėjų šališkumu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-69-744/2022, taip pat su viešai skelbiama teisėjo Gražvydo Poškaus privačių interesų deklaracija bei su teisėjo Laisvydo Zederštremo motyvais dėl jo ryšių su vieno iš kaltinamųjų artimaisiais, pateiktais 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje, konstatuojama, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių minėtų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme. Minėtuose teisėjų tarnybiniuose pranešimuose bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje teisėjų ryšiai su kaltinamaisiais ir jų artimaisiais nurodyti itin abstrakčiai, lakoniškai, nepateikiant išsamesnės analizės dėl šių ryšių pobūdžio, tamprumo, tęstinumo ir pan., t. y. nekonkretizuojant faktinių aplinkybių, kurios svarbios sprendžiant, ar konkretūs teisėjo ryšiai su proceso dalyviais ar jų artimaisiais gali kelti ar kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei kasacinio teismo praktikoje būtent ir akcentuojama, kad kiekvienoje byloje atskirai turi būti sprendžiama, ar abejones keliantys teisėjų ryšiai yra tokios prigimties ir tokio lygio, kad leistų konstatuoti teismo nešališkumo trūkumą.
7. Be to, pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodyta, kad teisėja Ernesta Montvidienė yra asmeniškai pažįstama su kaltinamuoju P. S. ir jo šeimos nariais, tačiau nutartyje minimas teisėjos Ernestos Montvidienės tarnybinis pranešimas nėra pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos ir nepateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui.
8. Sutiktina su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje išdėstytais motyvais, kad baudžiamoji byla Nr. 1-68-744/2022 negali būti paskirta nagrinėti teisėjai Virginijai Žindulienei, kadangi 2023 m. baigiasi teisėjos įgaliojimai, o baudžiamoji byla Nr. 1-69-744/2022 yra pripažinta labai sudėtinga, ją sudaro 72 tomai. Iš tiesų tokios apimties ir sudėtingumo baudžiamosios bylos paskyrimas nagrinėti teisėjai, kurios įgaliojimai gali pasibaigti iki priimant baigiamąjį procesinį dokumentą, prieštarautų baudžiamojo proceso operatyvumo bei teisingumo principams. Tačiau ši aplinkybė niekaip nekeičia Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl pagrindo perduoti baudžiamąją bylą kitam apygardos teismui nebuvimo.
9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas baudžiamąją bylą Nr. 1-69-744/2022 (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-15-6) perduoti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas,
nutaria:
atsisakyti baudžiamąją bylą Nr. 1-69-744/2022 (teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-15-6) iš Šiaulių apygardos teismo perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Linas Šiukšta