- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1-74-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25349-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Lietuva, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
R. Š. 2021 m. liepos 27 d. apie 09.05 val. viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – priėjęs prie pradėjusio važiuoti (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuso, atsistojo priešais troleibusą ir jį visiškai sustabdė, po to tyčia ranka per atidarytą langą sugriebdamas troleibuso vairuotojai L. P. už kaklo ir suspausdamas, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaklo srities suspaudimu, kaklinės stuburo dalies raiščių patempimu, dėl ko ji nutraukė savo darbą ir išlaipino keleivius, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė sutinkantis dėl to, kas nurodyta kaltiname, tačiau yra labai daug neatitikimų, nesutinka su detalėmis. Vasarą su žmona važiavo žiedu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) g., turėjo pirmumo teisę. Nors kaltinamajame akte parašyta, kad važiavo iš antros eilės, iš jos niekaip nenuvažiuosi į pirmą eilę. Maršrutinio autobuso vairuotoja važiavo su ausinukais, vos neįvyko autoįvykis. 10 minučių užtruko, kol nuvažiavo iki troleibuso. Išlipo iš automobilio, o troleibusas stovėjo. Negali pasakyti, ar matė žmonių aplinkui, viskas yra vaizdo įraše. Vairuotoja matė, kad jis ateina link keleivių durelių ir uždarė visas troleibuso duris, tačiau troleibuso langas buvo atidarytas iki pusės. Vairuotoja buvo su ausinukais, per langą pagriebė už jų, tai truko 2 sekundes. Nukentėjusioji sakė, „ką tu čia darai“, o jis nuėjo. Troleibuse buvo žmonės, jie lipo per priekines duris. Nematė, kad būtų kas atkreipęs dėmesį į konfliktą. Įžūlių veiksmų bei nepagarbos aplinkiniams nedemonstravo, nesmaugė ir negriebė moteriai už kaklo. Nežino, kodėl medicininėje išvadoje konstatuotas kaklo srities suspaudimas, gal su kokiu nagu ir pradrėskė griebdamas už ausinukų. Vis dėlto sutiko, kad pasielgė nekorektiškai prieš moterį, nereikia taip elgtis, savo kaltę pripažįsta. Pagal savo padarytus veiksmus vertina, kad gali nukentėjusiajai sumokėti 300 Eur. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai paklausus sakė, jog galbūt griebdamas už ausinukų kažką dar užgriebė, bet kad smaugtų, taip nebuvo. Byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalies nuostatomis, perskaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis R. Š., pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad troleibuso vairuotojai sugriebė už kaklo labai susijaudinęs ir supykęs, kad dėl jos kaltės vos neįvyko susidūrimas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 155-157). Kaltinamasis paaiškino, jog turėjo omenyje, kad griebė už ausinukų, kurie buvo prie krūtinės, kaklo, galbūt griebdamas stipriau daugiau kažką užgriebė. Peržiūrėjus vaizdo įrašus patvirtino, jog juose matyti jo automobilis.
Nukentėjusioji L. P., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog 2021 m. liepos 27 d. važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu. Įvažinėjant į žiedą, transporto priemonė važiavo priešinga kryptimi, važiavo 2 juosta, ji įvažiavo į 2 juostą, sulėtino greitį, antra transporto priemonė persirikiavo, kita transporto priemonė prie sustojimo „papypino“, nebuvo tokios galimybės greitai persirikiuoti. Sustojo, kadangi turi sustoti troleibuso sustojime ir atidarė duris, kad žmonės galėtų išlipti. Buvo 3 keleiviai, sustojus pora keleivių išlipo, niekas neįlipo, vienas žmogus pasiliko. Matė, kad kaltinamasis, išlipęs iš mašinos, eina link troleibuso ir uždarė visas duris. Norėjo pradėti judėti link sustojimo, bet tuomet vairuotojas priėjo prie lango, kurį atidarė ne pilnai. Priėjęs prie lango žmogus jai pasakė „išmok važiuoti“, ji jam atsakė, kad buvo tokioje situacijoje ir kaltinamasis stvėrė jai už kaklo. Jai ištrūkus iš jo rankų, jis nuėjo į mašiną ir nuvažiavo. Aplinkinių reakcijos nematė, nes pati buvo šoke, nesitikėjo tokio poelgio, nebegalėjo tęsti darbo. Iš darbo atvažiavo žmonės, iškvietė policiją, vienas žmogus pasakė, kad galėtų būti liudytojas, tačiau tyrėja pasakė, kad bijo liudyti įvykį mačiusi moteris. Išvyko į policiją, iš darbovietės paėmė troleibusą, tą pačią dieną nuvyko į klinikas. Turtinė žala - 300 Eur yra skirtumas tarp nedarbingumo ir algos, buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., taip pat ausinukų kaina. Neturtinė žala – tai kompensacija, vaiką reikėjo vežti į stovyklas, negalėjo vairuoti, dėl kaltinamojo veiksmų šiai dienai kaklas jautrus, negali vairuoti 8-9 val.
Kadangi liudytoja A. B. P. yra senyvo amžiaus, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad sunkiai vaikšto ir prašė nekviesti į posėdį, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies nuostatomis perskaitė liudytojos A. B. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja A. B. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisimena įvykį troleibuse, įvykusį prieš maždaug du mėnesius, datos tiksliai neprisimena. Įlipo į troleibusą (duomenys neskelbtini) stotelėje ir važiavo į Kalniečių polikliniką. Įlipo per antras duris nuo priekio ir atsisėdo dešinėje troleibuso pusėje, jame dar važiavo viena moteris ir vienas vyras. Troleibusui važiuojant transporto žiedu, išgirdo kito automobilio garsinį signalą. Troleibusui sustojus (duomenys neskelbtini) stotelėje, priešais „Šilo“ parduotuvę, girdėjo, kad troleibuso vairuotoja, būdama kabinoje, barėsi su kažkokiu vyru, stovėjusiu gatvėje. To vyro nematė, tik girdėjo jo balsą. Ką tiksliai jis sakė ar darė, tikrai nematė ir negirdėjo. Kadangi troleibusas iš stotelės nevažiavo, priėjusi prie vairuotojos paklausė, ar troleibusas važiuos. Vairuotoja verkė ir pasakė, kad nevažiuos, lauks policijos. Kiti du troleibuso keleiviai išlipo, o jai pagailo vairuotojos, todėl pasakė jai, kad galės paliudyti bei davė savo telefono numerį (b. l. 136-139).
2021 m. liepos 27 d. L. P. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, jog 2021 m. liepos 27 d. dirbo savo darbo vietoje, t. y., vairavo troleibusą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 09.05 val. pirma juosta važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu link (duomenys neskelbtini) prospekto žiedo. Kuomet buvo tuščia, įvažinėjo į žiedą. Iš toliau, antra eismo juosta atvažiavo lengvasis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis rodė posūkį ir turbūt norėjo išvažiuoti iš žiedo. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis taip pat išsirikiavo iš žiedo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojo stotelėje (duomenys neskelbtini) ir prieš ją sustojo tas pats automobilis. Matė, kaip iš automobilio išlipa vyras ir ateina link troleibuso. Jis bandė eiti prie keleivio pusės priekinių durų, tačiau spėjo jas uždaryti. Tada jis apėjo autobusą ir atėjo iki jos vairuotojo pusės lango, kuris buvo truputį pravertas. Vyras užkišo visą savo delną ir atstūmė langą, tada pagriebė jai už gerklės ir pasakė: „išmok vairuoti“. Vyras, apėmęs jos kaklą jį spaudė ir traukė link savęs. Matė, kad jis kitą savo ranką buvo pakėlęs ir užsimojęs. Iš karto atsitraukė visu kūnu, išsinėrė iš vyro delno. Jis bandė paimti antrą kartą, tačiau nepasisiekė. Tada vyras nuėjo atgal į automobilį, atsisėdo ir nuvažiavo. Įvykį matė keleivė moteris, kuri jai padiktavo savo vardą ir pavardę, t. y., A. P.. Kaklas paraudęs, jį skauda iki šiol, vyras jai sukėlė fizinį skausmą, prašo dėl įvykio pradėti tyrimą (b. l. 4-5).
Iš 2021 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) bei troleibusas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė (b. l. 6-16).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1430/2021 (02) nurodyta, kad L. P. konstatuota kaklo srities suspaudimas, kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas. Kaklo srities suspaudimas galėjo būti padarytas sėmus kaklą pirštais. Kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas galėjo būti padarytas staigaus galvos judesio metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, 2021 m. liepos 27 d. (b. l. 27-28).
Iš 2021 m. liepos 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. P. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris 2021 m. liepos 27 d. priėjęs prie troleibuso, per atdarą langą sugriebė jai už gerklės ir suplėšė laidines ausines. Sudaryta fotolentelė (b. l. 42-49).
2021 m. liepos 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti ir nufotografuoti suplėšyti baltos spalvos ausinukai „Samsung“. Ausinės padalintos į tris dalis (suplėšytos, sugadintos), iš atidalintų nuo pagrindinio laido dalių galų styro išlindę laideliai (b. l. 65-70).
Iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais. Pirmame įraše, 2021 m. liepos 27 d. 09:02:17 – 09:02:35 matyti pirma juosta važiuojantis prailgintas žalios spalvos troleibusas, kurį antrąja eismo juosta pralenkia tamsiai mėlynos spalvos vienatūris automobilis, kuris persirikiuoja į pirmą eismo juostą prieš pat troleibusą ir sustoja praleisti pėsčiąją, vėliau automobilis ir troleibusas nuvažiuoja. Antrame aplankale esančiame vaizdo įraše, 2021 m. liepos 27 d. 09:02:41 – 09:02:52 matyti per perėja pravažiuojantis tamsiai mėlynos spalvos automobilis, paskui jį – troleibusas. Matyti, kaip automobilis pravažiuoja viešojo transporto stotelę ir sustoja, o troleibusas sustoja prieš stotelę. 09:03:01 iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vyras, kuris prieina prie troleibuso priekio, po to iškart prie vairuotojo lango. Troleibusas pradeda lėtai važiuoti, vyras prie pat lango kažką daro, tiksliai nesimato, ką. 09:03:24 val. vyras sėda į automobilį ir nuvažiuoja, troleibusas lieka stovėti (b. l. 79-81).
2021 m. liepos 27 d. ataskaitų žiūryklės duomenimis, L. P. pateikė pareiškimą nurodydama, jog Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. troleibuso Nr. 57, maršrutas Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją užpuolė asmuo, privažiavęs su mėlynos spalvos minivenu. Išlipęs vairuotojas pro atidarytą pranešėjos langą griebė jai už gerklės (b. l. 83-86).
VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad transporto priemonės „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. Š. (b. l. 87).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).
Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009, 2K-152-689/2021).
Kaltinamasis iš esmės pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad sustojo priešais troleibusą, išlipęs iš vairuojamos transporto priemonės priėjo prie L. P., sugriebė už ausinuko. Tačiau nesutiko, kad tokie jo veiksmai yra įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams.
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad kaltinamasis R. Š., pasivijęs ir aplenkęs nukentėjusiosios vairuojamą troleibusą, sustojo prieš šią transporto priemonę stotelėje, priėjo prie troleibuso, jį visiškai sustabdė, griebė vairuotojai už kaklo, taip jį suspausdamas. Tokie kaltinamojo veiksmais atlikti gatvėje, kas laikytina vieša vieta, moralės požiūriu nėra priimti, tokiais veiksmais yra šokiruojami aplinkiniai, todėl laikytini įžūliais.
R. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir dėl aplinkybių, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusią L. P., parodė, kad moters nesmaugęs ir negriebęs už kaklo, tik per langą pagriebęs ausinukus. Kad R. Š. atliko per atidarytą langą sugriebė troleibuso vairuotojai L. P. už kaklo ir jį suspaudė, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios L. P. parodymai, kad kaltinamasis priėjo prie lango, jai pasakė „išmok važiuoti“, stvėrė jai už kaklo. Pareiškime apie nusikalstamą veiką, nukentėjusioji nurodė, kad vyras, apėmęs jos kaklą, jį spaudė ir traukė link savęs. Kad nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1430/2021 (02), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsiradęs dėl kaklo srities suspaudimo, kuris galėjo būti padarytas suėmus kaklą pirštais, kaklinės stuburo dalies raiščių patempimo, kuris galėjo būti padarytas staigaus galvos judesio metu. Kaltinamasis, nors teisme teigė tik sugriebęs nukentėjusiosios ausinukus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad troleibuso vairuotojai sugriebė už kaklo labai susijaudinęs ir supykęs, paaiškino, jog griebė už ausinukų, kurie buvo prie nukentėjusiosios krūtinės, kaklo, galbūt griebdamas stipriau daugiau kažką užgriebė.
Kaip minėta, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Suformuluotame kaltinime padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nebuvo detalizuoti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniais – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, nurodant, kad šiais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, tačiau, teismo vertinimu, šios pasekmės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatytos.
Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis, sustojęs priešais jos vairuojamą troleibusą, stvėrė už kaklo, dėl ko ji buvo šokiruota ir turėjo nutraukti savo darbą, t. y. pradėto maršruto netęsė. Nurodė, jog tuo metu troleibuse buvo trys keleiviai, iš kurių du išlipo. Liudytoja A. B. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog troleibusui sustojus (duomenys neskelbtini) stotelėje, girdėjo, kad troleibuso vairuotoja, būdama kabinoje, barėsi su kažkokiu vyru, stovėjusiu gatvėje. Priėjus paklausti, ar troleibusas važiuos, pamatė, kad moteris verkia, ji jai pasakė, kad toliau nebevažiuos. Iš vaizdo įrašo matyti, jog troleibusui sustojus stotelėje, kaltinamasis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie troleibuso ir atsistojo prie vairuotojo pusės lango, troleibusui pajudėjus iš vietos pradėjo jį vytis, po ko troleibusas sustojo. Taigi, dėl aptariamų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas įprastas nukentėjusiosios darbas, sustabdytas jos vairuojamas troleibusas, po kaltinamojo veiksmų maršrutas toliau nebuvo tęsiamas, įvykio metu troleibuse buvo trys keleiviai, du iš jų iš transporto priemonės išlipo. Taigi, tokiais veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, kaltinimas atitinkamai tikslintinas, nurodant, kad atlikdamas aukščiau aptartus veiksmus kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Apie kaltinimo tikslinimą dėl nusikalstamos veikos pasekmių, kaltinamasis buvo įspėtas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis.
Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Kaltinamojo elgesys, kuomet dėl pasipiktinimo dėl kito eismo dalyvio elgesio kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymosi, viešoje vietoje atliekant aptartus veiksmus – sustabdžius troleibusą, per pravirą langą sugriebiant troleibuso vairuotojai už kaklo, patvirtina, kad kaltinamasis, pasirinkdamas tokį elgesio variantą, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis R. Š. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tyčia. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 107-109), administracine tvarka baustas (b. l. 110-113), kaltinamojo žodžiais, dirbantis pagal individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 114, 115), psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 117), priklausomybių centre neregistruotas (b. l. 120). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus R. Š. laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimus - būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Prokuroras kaltinamajam taip pat prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad asmuo įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos jo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, todėl skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo.
V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusioji L. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 310 Eur turtinės bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodė, kad R. Š. savo veiksmais, kuomet tyčia ranka per atidarytą langą sugriebė jai už kaklo ir suspaudė jį, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaklo srities suspaudimu, kaklinės stuburo dalies raiščių patempimu. Patirtą turtinę žalą vertina 310 Eur. R. Š., sugriebdamas ją už kaklo sutraukė jos ausinukus, kurie yra nebetinkami naudoti, todėl patirta 10 Eur žala. Be to, nuo įvykio dienos iki dabar nebedirba, dar yra tęsiamas gydymas. Atlyginimo vidurkis yra 1 000 Eur, kadangi negali dirbti, negauna atlyginimo. Sodra jai išmokėjo 1200 Eur, žala dėl sumažėjusių pajamų iki dabar – 300 Eur. Remiasi CK 6.250 straipsnio 1 punktu nurodant, jog dėl R. Š. nusikalstamų veiksmų jai pablogėjo sveikata – iki šiol negali dirbti. Patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, labai išsigando, negali be raminamųjų vaistų užmigti, sapnuoja košmarus. Sumažėjo jos bendravimo galimybės, bijo būti viena, vengia žmonių, nenori niekur eiti, su niekuo susitikti. Troleibuso vairuotojos darbas yra labai sunkus, reikalaujantis didelės ištvermės, greitos reakcijos. Visą darbo dieną jaučia įtampą, reikia labai susikaupti, kad išvengti konfliktų, avarinių situacijų, nelaimių. Ypatingai sunku dirbti kelis paskutinius metus dėl Kaune nesibaigiančių gatvių remontų. Po įvykio, kai ją užpuolė ir sužalojo atsirado nerimas, tapo uždara, negali susikaupti. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbus ir kaltininko elgesys – ar jis gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo, atlygina padarytą žalą ar stengiasi atlyginti pagal savo išgales. R. Š. neatsiprašė, žalos neatlygino. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinė žala apima ne tik išgyvenimus dėl patirtos nusikalstamos veikos, bet ir susirūpinimą būsimomis pasekmėmis. Pablogėjo jos sveikata ir dėl to jos gyvenimo kokybė. BPK nenumato atlygintinos neturtins žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Dėl pablogėjusios fizinės ir dvasinės būsenos, su tuo susijusių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, padarytą neturtinę žalą vertina 3000 Eur. Mano, jog tokia suma būtų tinkama kompensacija už sukeltas pasekmes ir išgyvenimus, kuri atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 53-54). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė, nurodė, jog patirta trauma jaučiama dar ir dabar, buvo nedarbinga 4 mėnesius, viena augina nepilnametį vaiką, reikėjo pasirūpinti, kas jį vežios, tam samdė transportą. Kai turėjo nedarbingumą, skirtumas tarp jos atlyginimo ir gauto nedarbingumo labai skyrėsi, patyrė žalą. Tuo tarpu kaltinamasis nurodė, jog pagal savo padarytus veiksmus gali nukentėjusiajai sumokėti 300 Eur.
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų R. Š. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga (b. l. 56-60). Iš nukentėjusiosios teismo posėdžio metu pateiktų duomenų (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas), L. P. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki birželio mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini), kurio dydis svyruoja nuo 725,59 Eur iki 1049,16 Eur, DNSB – 130 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. išmokėta ligos išmoka 510,68 Eur sumai ir 715,87 Eur sumai, iš viso – 1 226,55 Eur (b. l. 184-186).
Nukentėjusioji, grįsdama civilinį ieškinį dėl negautų pajamų nurodė, kad nuo įvykio dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki dabar (ieškinio surašymo data – 2021 m. rugsėjo 15 d.), jos gaunamo atlyginimo vidurkis yra 1 000 Eur, o „Sodra“ yra išmokėjusi 1 200 Eur, dėl ko jos pajamos sumažėjo 300 Eur. Matyti, kad nukentėjusioji prašė priteisti negautas pajamas tik už atitinkamą laikotarpį, iš viso už pusantro mėnesio. Įvertinus jos apytiksliai paskaičiuotą vidutiniškai per mėnesį gaunamą darbo užmokestį ir išmokėtas ligos išmokos dydį, teismas sprendžia, kad per šį jos nurodytą laikotarpį nukentėjusioji negavo nurodytų pajamų, kurių dydis yra 300 Eur. Nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga ir pajamas prarado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.
Nustatyta, kad įvykio metu, kaltinamajam griebiant nukentėjusiajai už kaklo, buvo sugadinti nukentėjusiosios ausinukai. Nukentėjusioji nurodė, kad ausinės kainavo 10 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Nors nėra pateikti ausinukų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nukentėjusiosios nurodyta ausinių vartė – 10 Eur, laikytina atitinkančia rinkos kaina bei realia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų kaltinamojo R. Š. įžūlių veiksmų, kuomet jis, sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo ir suspausdamas, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei privertė nutraukti savo darbą, nukentėjusioji stipriai išsigando, buvo šokiruota. L. P. buvo laikinai nedarbinga, ir tuo metu patyrė įvairius nepatogumus, negalėjo vairuoti, pasirūpinti savo sūnaus nuvežimu į stovyklas. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad kaklas iki šiol yra jautrus, ji negali vairuoti 8-9 val. Vis dėlto, nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į veikos pobūdį, tai kad neteisėti veiksmai truko tik kelias sekundes, duomenų apie sunkias ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios psichinei ar fizinei sveikatai nėra. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į priteistinos turtinės žalos dydį, kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 800 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-104), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
2021 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Š. turtui: sodo pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 140-141), paliktinas galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laidinės ausinės „Samsung“, saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 82), medicininių dokumentų kopijos, esančios baudžiamojoje byloje (b. l. 35-41), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje.
Nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo R. Š. priteisti nukentėjusiajai L. P. 310 (tris šimtus dešimt) Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laidines ausines „Samsung“, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinį diską, medicininių dokumentų kopijas, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
2021 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Š. turtui: sodo pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Kaltinamajam R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.