- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-2318-619/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17997-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė (pran.), Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- K. G.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. G. ir atsakovės priešinį ieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. G., kuriuo teismo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G., gim. 2006-01-21 d., gyvenamąją vietą kartu su juo (b.l. 1-2). Nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. atsakovė išvyko gyventi į D. Britaniją, kartu išvyko ir jų dukra K., sūnus liko gyventi su ieškovu, iki kol atsakovė savavališkai ir neteisėtai išsivežė sūnų D. Britaniją. Sūnaus faktinė gyvenamoji vieta buvo su ieškovu, jis nuo 2007-09-03 d. iki 2010-12-30 d. lankė vaikų darželį „Rūta“, ieškovas juo rūpinosi. Nesutiko su priešiniu ieškiniu, laikydamas, kad atsakovei vaikus prižiūrėti ir išlaikyti bus sudėtinga, nes ji neturi pastovaus būsto ir darbo, be to, penkiamečio sūnaus išvežimas komplikuoja jo socialinių ryšių su artimaisiais nutraukimą, neigiamai veikia galimybes išmokti lietuvių kalbą.
A. R. G. su ieškiniu nesutiko, 2011-02-07 d. pateikė priešieškinį ieškovui R. G. (b.l.43-45), kuriuo teismo prašo nustatyti nepilnametės K. G., gim. 1994 05 11 d., gyvenamąją vietą su jos motina R. G.; nustatyti nepilnamečio K. G. gyvenamąją vietą su jo motina R. G.; priteisti iš R. G. sūnaus K. G. išlaikymui periodines išmokas, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, įpareigojant R. G. sūnaus išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 10 d. už einamąjį mėnesį pervesti į R. G. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, R. G. išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise; priteisti iš R. G. dukros K. G. išlaikymui periodines išmokas, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, įpareigojant R. G. dukros išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 10 d. už einamąjį mėnesį pervesti į R. G. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, R. G. išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise. Nurodė, kad vaikai gyvena su ja D. Britanijoje, vaikai ten turi tinkamas sąlygas, lanko ugdymo įstaigas, vaikus sieja glaudus ryšys, išskyrimas padarytų žalą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad sūnaus K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina R. G. (b.l.145).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, nustatyti nepilnamečių K. G. ir K. G. gyvenamąją vietą su motina R. G., priteisti iš tėvo R. G. išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. ir nepilnamečiui sūnui K. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti uzufrukto teise įstatyminiam nepilnamečių vaikų atstovui – motinai R. G., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka nuo priešieškinio pateikimo į teismą dienos, t.y. 2011- 02-18; priteisti iš R. G. turėtas 135 Lt bylinėjimosi išlaidas R. G., priteisti iš R. G. į valstybės biudžetą 288 Lt žyminį mokestį ir 9,65 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su motina, o mažamečio sūnaus atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su JT Vaikų teisių deklaracijos 6 principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Teismas pažymėjo, jog nenustatyta faktų, rodančių, jog motina negalėtų pati auginti vaikų, pažymėjo, jog mažametis sūnus išreiškė tvirtą norą gyventi su motina ir nesutiko kartu gyventi su tėvu.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamosios vietos nustatymo kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tenkinti jo ieškinį ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu; užtikrinti nepilnamečio sūnaus teisę būti išklausytam teismo posėdžio metu ir išreikšti savo nuomonę dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo; apklausti liudytojais D. G. ir R. B. dėl aplinkybių, susijusių su nepilnamečio vaiko auginimu ir priežiūra, paskirti VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centrui atlikti kompleksinį psichiatrinį – psichologinį vaiko K. G. ir šeimos narių vertinimą. Apeliaciniame skunde nurodė, jog sūnų būtina išklausyti teisme, nes laikinai gyvendamas kartu su skirtingais tėvais jis išreiškė skirtingas nuomones VAT darbuotojams dėl to, su kuo jis nori gyventi. Teismas vaiko nuomonės neišklausė, neišsiaiškino jo prisirišimo prie tėvų laipsnio, tuo pažeisdamas CK 3.156 str., JT Vaiko teisių konvencijos 2 str., 8 str., 9 str.. Neatsižvelgė į tai, ar atsakovė gali sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, nes patalpų nuomos sutartis pasibaigė 2011-07-15 d., neišsiaiškino, ar ji turi lėšų vaikams išlaikyti ir lavinti, atsakovės sugyventinio požiūrio į vaiką. Teismas nevertino atsakovės moralinių savybių, asmeninių bruožų, jos elgesio dėl vaiko išvežimo į Angliją visiškai neinformavus ieškovo, tų aplinkybių, kad Lietuvoje sūnus lankė ugdymo įstaigą – Vilniaus vaikų lopšelį darželį „Rūta“, nuolat gyveno su tėvu. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM raštuose konstatavo, kad vaikas yra gerai prižiūrimas ir mylimas, kad jis nuolat gyvena pas tėtį, kuris jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, o motina bendravo su berniuku epizodiškai. Mano, jog tikslinga byloje skirti ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l.170 - 182), kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog nėra tikslinga apklausti mažametį sūnų teismo posėdyje, nes tai jam gali sukelti daug neigiamų emocijų, jis buvo išklausytas ne vieną kartą, išreiškė savo nuomonę aiškiai ir nedviprasmiškai. Pažymėjo, jog nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas neatitiks vaiko interesų. Priešingai – atsakovė savo nepilnamečiui sūnui gali suteikti geresnes sąlygas nei ieškovas vien dėl to, kad per dieną ji dirba vos 3 – 4 valandas, dėl ko visą likusį dienos laiką gali skirti savo vaikams. Be to, kartu su atsakove gyvena ir jos nepilnametė dura K. – sūnaus K. sesuo, su kuria vaiko santykiai yra idealūs. Teigia, jog apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl atsakovės gyvenimo sąlygų, dėl kurių ginčo pirmosios instancijos teisme nebuvo. Ieškovas lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje ir dėl sąlygų netinkamumo niekada nekėlė ginčo. Pažymėjo, jog turi pakankamas lėšas, kai tuo tarpu ieškovas, teuždirbdamas 400 Lt, pats neturi lėšų išlaikyti nepilnametį sūnų. Nurodo ir tai, kad ieškovas ne kartą buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų bei nuteistas, du su puse metų yra kalėjęs Ukrainoje. Faktą, kad buvo sulaikytas už narkotikų kontrabandą pats patvirtino teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės neabejotinai įtakotų nepilnamečio pasaulėžiūrą bei suformuotų neigiamas savybes. Atsakovės veiksmai išsivežant sūnų į Didžiąją Britaniją ir išbraukiant jį iš darželio sąrašų apskritai neturi jokios sąsajos su moralinėmis savybėmis. Toks atsakovės veiksmas buvo iš anksto suderintas su ieškovu bei su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Teigia, jog nėra pagrindo vaiko psichiatrinės ekspertizės skyrimui byloje ir šeimos narių vertinimui. Vaikas bylos nagrinėjimo metu su Vaiko teisių apsaugos specialistais bendravo ne vieną kartą, kiekvieno susitikimo metu vaikas patvirtindavo, kad myli abu – tiek motiną, tiek tėvą. K. G. šios institucijos specialistams yra vienareikšmiškai pasakęs, kad gyventi jis norėtų su savo motina ir seserimi. Todėl atsakovė mano, kad nėra jokio pagrindo vaiką dar kartą apklausinėti skiriant psichologinę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo motyvavo tuo, kad mažamečio sūnaus atskyrimas nuo motinos būtų nesuderintas su Vaikų teisių deklaracijos 6 principo taisykle, taip pat nenustatyta faktų, rodančių, jog motina negalėtų pati auginti vaikų, sūnus išreiškė tvirtą norą gyventi su motina ir nesutiko gyventi kartu su tėvu.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepilnamečio K. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. G.. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad atsakovės vaiko gyvenamoji vieta nėra apžiūrėta ir įvertinta, ar ji tinkama ir pritaikyta mažamečio gyvenimui, ar motina galės užtikrinti vaikui saugią socialinę aplinką, ar nėra asmenų, keliančių grėsmę vaiko saugumui, neatsižvelgė ar turės vaikui Anglijoje išlaikyti ir lavinti reikiamų lėšų bei sugebės išsaugoti vaiko identiškumą. Mano, jog jis sugeba tinkamai prižiūrėti sūnų ir jį auklėti, Vaikų teisių apsaugos skyriaus sudarytu buities tyrimo aktu įvertintos vaiko gyvenimo sąlygos ir konstatuota, jog jos yra tinkamos ir sudaro geras sąlygas vaikui vystytis.
Teisėjų kolegija analizuoja šį skundo argumentą ir dėl jo pasisako. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nuosavybės teise jiems priklausančio būsto, ieškovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l.26), atsakovė gyvena dviejų kambarių privačiai nuomojamame bute D. Britanijoje, todėl abiejų galimybės aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu yra panašios. Ieškovas nuosavybės teise turėtą būstą, kuris buvo šeimos gyvenamoji patalpa 2000-11-28 d. padovanojo savo motinai D. G. (b.l.87, 91), atsakovė į D.Britaniją išvyko tikslu ieškoti geriau apmokamo darbo ir būsto.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė nėra pajėgi užtikrinti vaikams tinkamų ir objektyvių gyvenimo sąlygų. Byloje yra pateikta Essex apygardos tarybos Mokyklų, vaikų ir šeimų direktorato, šeimynos namų socialinės darbuotojos (Vaikų gyvenimo sąlygų įvertinimo brigada) Melissa Jiggins 2011 m. rugpjūčio 20 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad ji apsilankė tame name, kur gyvena K. su motina, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir įsitikino, jog vaiko motina gali patenkinti visus K. poreikius ir suteikti reikiamas gyvenimo sąlygas. Nurodoma, jog šeima gyvena dviejų kambarių privačiai nuomojamame bute, K. turi savo atskirą miegamąjį su viena lova bei švaria patalyne, prie jo lovos yra rašomasis stalas ir atitinkamas miegamojo apstatymas, namuose yra R. G. ir jos vaikų nuotraukų. Virtuvėje yra visi maisto ruošimui reikalingi įrenginiai, vonios kambarys yra švarus ir tvarkingas. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2011 m. liepos 9 d. nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovė išsinuomojo gyvenamąsias patalpas (kurias būtent ir įvertino aukščiau nurodyta socialinė darbuotoja) iki 2012 m. sausio 16 d.. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad vaiko motina tinkamai užtikrins teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis šalių vaikai gyvens. Todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su netinkamomis ir neištirtomis atsakovės gyvenamosios vietos sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji galės ir turės vaikui išlaikyti ir lavinti reikiamų lėšų, nes neturi ilgalaikės darbo sutarties. Su tokiais argumentais kolegija nesutinka. Nustatyta, kad atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas iš iš darbo santykių Chigwell Medicinos centre, ką patvirtina darbdavio 2011 m. rugpjūčio 4 d. pažyma, P60 metų pabaigos pažyma, kur nurodoma, kad viso per metus alga šioje darbovietėje sudaro 5013,38 s.st., taip pat dirba kaip savarankiška reklamos paslaugų pardavimų vadybininkė UAB INFOZONA, kur mėnesinės pajamos svyruoja nuo 1200 iki 2500 sv.st. (b.l.51), nurodė, jog jai mokamos kompensacijos. Šios aplinkybės atsispindi ir banko išrašuose (b.l.100-103). Paaiškino, kad dirba 16 val. per savaitę, taip pat pagal darbo pobūdį gali dirbti namuose. Taigi atsakovė yra pajėgi tinkamai išlaikyti save ir nepilnamečius vaikus. Pagal ieškovo pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2010 m., jo su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 4800 Lt, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos pajamos sudarė 7222 Lt. Taigi ieškovo finansinės galimybės išlaikyti save ir vaikus yra ribotesnės lyginant su atsakove. Kita vertus, ieškovui dažnai taikomos administracinės turtinės nuobaudos (b.l.115). Ieškovas pastoviai išvyksta iš Lietuvos (b.l. 129 – 132), tai patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktas asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašas, kuriame yra užfiksuotas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. dažnas ir sistemingas LR valstybinės sienos kirtimas įvairiu paros metu (b.l. 129 – 132). Aplinkybę, kad apelianto dažnai nebūdavo namuose, teismo posėdžio metu patvirtino ir šalių nepilnametė dukra K., liudytoja D. G., nurodžiusi, kad sūnui išvažiavus ji prižiūri anūką. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir konstatuoja tai, kad ieškovė turi galimybę daugiau laiko skirti vaiko auklėjimui ir priežiūrai, nes ji dirba tik po 16 val. per savaitę, tokiu būdu gali skirti daugiau laiko vaiko priežiūrai, o atsakovas, kuris reguliariai išvažiuoja iš Lietuvos Respublikos, tokios galimybės neturi.
Apelianto teigimu, teismas nevertino atsakovės moralinių ir dorovinių savybių, asmeninių bruožų, atsakingumo. Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra atskleista aplinkybių, susijusių su tėvų asmeninių bruožų detalizacija, jų vertinimu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, yra teisėtas. Atsakovės darbdavio, socialinės darbuotojos pažymos patvirtina, jog atsakovė turi atsakingą požiūrį tiek į savo nepilnamečius vaikus, tiek į darbą, buities sąlygas ir pan., atsakovė yra vertinama darbdavio ir kitų Chigwell medicinos darbuotojų, kurie atsakovę charakterizuoja kaip patikimą darbuotoją, laiku atliekančią jai pavestas užduotis (b.l. 49). Priešingų aplinkybių, t.y. liudijančių neigiamus atsakovės asmeninius bruožus ar savybes, byloje nėra nustatyta. Šalių nepilnamečio sūnaus išbraukimas iš Vaikų lopšelio – darželio „Rūta“ sąrašų yra susijęs su vaiko išvykimu į Didžiąją Britaniją, kur berniukas gyveno ir lankė mokyklą, buvo patenkinti svarbiausi jo poreikiai, vaiko išvykimas buvo suderintas su VAT specialistais (b.l. 61 – 68). Todėl apelianto argumentai, susiję su atsakovės charakterio savybių vertinimu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, pats apeliantas kritiškai nevertina savo asmeninių dorovinių ir moralinių savybių - Policijos departamento prie LR VRM Viešosios policijos valdybos 2011-03-28 pažyma Nr. 5-13-S-315 patvirtina, kad ieškovui ne kartą buvo skirtos administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą ir pan.), ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo nuteistas už nelegalų narkotikų pervežimą (b.l. 143), šalių dukra K. yra nurodžiusi, kad jai teko matyti kaip tėtis mušė mamą (b.l.145). Šie faktai atskleidžia, jog ieškovas nepasižymi aukštomis moralinėmis ir dorovinėmis savybėmis.
Vertindamas brolio ir sesers santykius apeliantas pažymėjo, kad dukra K. yra tokio amžiaus, kad po metų, dviejų gali pradėti gyventi savarankiškai, sūnaus bendravimas su seserimi natūraliai taptų retesnis. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis, todėl atmestini. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-04-06 pažymoje konstatuota, kad berniukas nenori išsiskirti su motina ir seserimi, K. G. teismo posėdžiuose išreikštas noras gyventi kartu su broliu patvirtina, kad brolį ir seserį sieja stiprus emocinis ryšys. Kolegijos nuomone, vaikams turi būti sudarytos sąlygos neprarasti ryšio vienam su kitu, vaikų išskyrimas šiuo atveju gali juos traumuoti, neigiamai atsiliepti jų vystymuisi ir auklėjimui.
Sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų perduoti vaiką, pirmosios instancijos teismas reikšmę skyrė nepilnamečio K. G. išreikštam tvirtam norui gyventi kartu su motina. Tokia teismo pozicija yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad sūnus K. V. teisių apsaugos skyriui savo pasirinkimą, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, išreiškė du kartus: 2010-12-28 d. vaikas teigė, kad „jam gera gyventi su tėvu, išvažiuoti su motina šiuo metu nenori“ ir tarnyba padarė išvadą, kad vaiku „tėvas rūpinasi ir išlaiko, sudaro geras socialines sąlygas vaikui gerai vystytis“. 2011-04-06 d. VAT skyriaus akte užfiskuota priešinga nuomonė, kad sūnus nori gyventi su mama, išplečiamai paaiškinant, kad „vaikas jaučiasi gerai ir saugiai tik šalia mamos“. Apelianto nuomone, kadangi vaikas išreiškė skirtingą nuomonę, buvo būtina K. G. išklausyti teisme, įsitikinti kokia yra vaiko nuomonė bei pažiūros ir ar jis pagal savo amžių sugeba ją išreikšti, o jei nesugeba – paskirti kompleksinę psichiatrinę – psichologinę ekspertizę. Teismas, neišklausęs vaiko nuomonės, neišsiaiškinęs prisirišimo laipsnio prie kiekvieno iš tėvų bei teigdamas, kad tėvų teisės ir pareigos lygios, padaro visiškai alogišką išvadą, kad „vaikas yra mažametis ir dėl to jo negalima išskirti su motina“.
Nustatyta, kad šių prašymų (dėl mažamečio vaiko apklausos teismo posėdyje, psichiatrinio – psichologinio sūnaus ir šeimos narių vertinimo) ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savalaikiai nebuvo pareiškęs (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija nurodytus prašymus teismo posėdyje protokoline nutartimi atmetė, konstatuotama, kad apklausti teisme K. nėra tikslinga atsižvelgiant į jo amžių ir jo brandumą (berniukas yra penkerių metų amžiaus). Jungtinių Tautų Vaikų teisių komitetas 1997 metų Instrukcijoje dėl ataskaitų apie žmogaus teises yra pažymėjęs, kad Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nustatyta vaiko teisė būti išklausytam gali būti įgyvendinama įvairiais būdais - tiesiogiai, per atstovus, ar kitus tam tinkamus asmenis bei nurodė, kad visi šie būdai yra galimos alternatyvos, kiekvienas iš jų nustatytas tam, kad suteiktų vaikui geriausias galimybes išreikšti savo nuomonę laisvai ir informatyviai. Nagrinėjamu atveju mažametis K. V. teisių apsaugos skyriaus darbuotojų buvo apklaustas kelis kartus, išklausyta ir vaiko nuomonė su kuriuo jis norėtų gyventi skyrybų atveju buvo išreikšta skirtingai. Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-12-28 pažymoje Nr. A104-5672-(2.13.2.6.-SR6) (b.l.26-28) nurodė, kad vyriausios inspektorės J. D. apklaustas bute (duomenys neskelbtini), Vilnius berniukas išreiškė nuomonę, kad labai ilgisi mamos ir sesers, jam gera gyventi kartu su tėvu, todėl išvažiuoti su motina šiuo metu nenori. Šioje išvadoje Vaiko teisių apsaugos skyrius konstatavo, kad vaikas ilgisi mamos ir sesers, todėl, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir apsaugos ir gynimo principu, skyrius išvadą byloje teiks CPK 252 str. nustatyta tvarka po įrodymų ištyrimo.
2011-04-06 VTAS akte Nr. A715-1571-(2.13.2.29-SR6) (b.l.117) pažymima, kad apsilankymo Žirmūnų seniūnijoje metu, skyriaus vyriausioji inspektorė J. D. apklausė motinos palydėtą K., kuris, remiantis Anglijos teismu sprendimu, nuo 2011-03-12 d. gyvena dvi dienas kartu su motina ir dvi dienas kartu su tėvu. Berniukas teigė, kad jam buvo gera gyventi kartu su motina ir sesute Londone, čia jis pradėjo lankyti mokyklą, kuri jam labai patinka, susirado draugų ir pradėjo mokytis anglų kalbos. Tvirtino, jog jis gerai sutaria su motina ir seserimi, jas myli ir nenori su jomis išsiskirti. Akte konstatuota, kad K. išreiškė tvirtą norą gyventi motinos šeimoje ir nesutiko pasilikti gyventi kartu su tėvu R. G.. Paklausus apie tėvą, mažametis pasakė, kad jo pasiilgsta ir nori su juo bendrauti, tačiau gyventi nori su motina.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko pozicija, jog jam gera gyventi kartu su tėvu ir išvažiuoti su motina nenori, buvo užfiksuota 2010 m. lapkričio 15 d. buities tyrimo akte, t.y. būtent tuo laikotarpiu, kuomet ieškovo ir atsakovės sūnus dar nebuvo išvykęs kartu su motina gyventi į Didžiąją Britaniją ir laikinai gyveno su tėvu. Todėl akivaizdu, kad berniukas tuo metu pagal savo amžių ir suvokimą negalėjo numatyti ir įvertinti gyvenimo sąlygų, socialinės aplinkos Didžiojoje Britanijoje gyvenant kartu su motina ir seserimi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vaikas Didžiojoje Britanijoje kartu su motina gyveno nuo 2011-01-03, pradėjo ten lankyti mokyklą, kurioje jis sėkmingai adaptavosi, susirado draugų ir pradėjo mokytis anglų kalbos. Taigi mažametis K. G. išreiškė tvirtą norą gyventi motinos šeimoje ir nesutiko pasilikti gyventi kartu su tėvu 2011 metų balandžio mėnesį, t.y. praėjus trijų mėnesių berniuko gyvenimo Didžiojoje Britanijoje laikotarpiui, jam periodiškai gyvenant su kiekvienu iš tėvų. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad berniukas išreiškė norą gyventi kartu su motina Didžiojoje Britanijoje jau susipažinęs su gyvenimo Didžiojoje Britanijoje sąlygomis, t.y. su gyvenamąją vieta, mokykla, draugais ir pan.. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vėliau ir tvirtai išreikšta vaiko nuomone, kuri visiškai atitinka vaiko interesus. Teismo posėdžio metu, įvertinęs bylos aplinkybes Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad šalių sūnaus K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes tai tai geriau atitiks mažamečio vaiko teisėtus interesus (b.l.145).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Kolegijai pasisakius, kad teismas pagrįstai ir teisėtai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei apeliantui neginčijant išlaikymo dydžio ir formos, kolegija dėl to nutartyje nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodomais argumentais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atmetus apeliacinį skundą, sprendimas apeliacinės instancijos teisme priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš apelianto priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė pateikė apmokėjimą patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą Nr. 618967, iš kurio matyti, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, atstovavimą atsakovei teismo posėdžiuose) ji už advokato teisines paslaugas sumokėjo 2.000,00 Lt. Ši suma atitinka 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, todėl 2.000,00 Lt suma priteistina iš apelianto atsakovei (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė taip pat pateikė kasos pajamų orderių kvitus, iš kurių matyti, kad ji patyrė 287,5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu. Todėl šios išlaidos taip pat iš apelianto priteistinos atsakovei.
Iš teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje patyrė 15,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 190). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 325 – 331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt atstovavimo ir 287,5 Lt dokumentų vertimo išlaidų atlyginimo, viso – 2.287,5 Lt.
Priteisti iš apelianto R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Lt (penkiolika litų 00 ct) į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.