- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-1639-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09797-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Š. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30153-451/2018 nustatytą nepilnametės dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir šalių sutartą išlaikymą nepilnametei dukrai taip: nustatyti nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant, kad atsakovas netrukdomai bendrauja ir lanko nepilnametę dukrą jos gyvenamojoje vietoje iš anksto pranešęs bei susitaręs su ieškove dėl apsilankymo laiko.
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukros A. K. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei po 200 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Nurodė, kad, nors nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, tačiau faktiškai ji gyvena su ieškove ir kategoriškai atsisako gyventi su atsakovu. Atsakovas neatsižvelgia į nepilnametės dukros interesus, grasina ieškovei baudžiamuoju persekiojimu bei priverstiniu vaiko paėmimu, neatsižvelgiant į dukros norus ir valią būti su motina. Atsakovas siekia piktnaudžiauti susitarimu, kad pasikeitus nepilnamečio vaiko norui ji netrukdomai galės gyventi su savo motina. Tai parodo atsakovo nesąžiningumą ir priešišką nusiteikimą ginčo šalių tarpusavio santykiams, atsisakant vertinti vaiko norus, valią ir teisę pasirinkti, su kuriuo iš tėvų gyventi. Teismui nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, turėtų būti priteisiamas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi, be kita ko, atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Konstatavo, kad ieškovė nėra nurodžiusi aplinkybių ir pateikusi įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat įrodymų, pagrindžiančių, kad nepilnamečio vaiko interesai ir teisės bus tinkamai užtikrinti ieškovės gyvenamojoje vietoje (Jungtinėje Karalystėje). Atsakovas kreipėsi į Jungtinę Karalystę dėl nepilnametės grąžinimo į Lietuvą, jo pareiškime yra nurodyta, kad jis mergaitei leido vykti su motina į Jungtinę Karalystę praleisti atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas yra davęs sutikimą ieškovei išsivežti dukrą gyventi į užsienį, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atmetus ieškovės prašymą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti laikinąsias apsaugos priemones, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į ginčo aplinkybes, asmenų veiksmus, kai nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su mama dėl atsakovo panaudoto smurto. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. su dukra išvyko atostogų į Jungtinę Karalystę. Atsakovas patvirtino, kad dukra į Didžiąją Britaniją išvyko bendru tėvų susitarimu. Atostogų metų paaiškėjo, kad dukros nuomonė yra pasikeitusi, ji nori gyventi su mama, kadangi ji labiau atitinka dukros interesus ir jas sieja glaudesni ryšiai, nėra vartojamas smurtas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo reikalingas atsakovo sutikimas. Tokia nuomonė buvo išreikšta atostogų pas ieškovę metu, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę teisinę reikšmę suteikė atsakovo veiksmams spręsti ginčą ne teisminiu keliu, bet piktnaudžiaujant ir pasitelkiant teismo sprendimų vykdymo institutą. Atsakovas kreipėsi į Jungtinę Karalystę, kad nepilnametė dukra A. K. būtų priverstinai sugrąžinta į atsakovo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas kreipėsi į Jungtinę Karalystę remiantis galiojančiu ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas neįvertino atsakovo nesąžiningumo ir aplinkybių, kurioms esant jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, su kuriuo iš tėvų yra geriau nepilnametei dukrai. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas kreipėsi į šį teismą su prašymu, kuriame nurodė, kad nepilnametė dukra A. K. buvo prievarta sulaikyta ieškovės, tačiau šiam teismui nepakako formalaus atsakovo pareiškimo ir teismas nepriėmė sprendimo sugrąžinti besąlygiškai nepilnametį vaiką į Lietuvą. Priešingai, sprendime nurodyta, kad net esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, Jungtinės Karalystės teismas skiria vaiko teisių apsaugos specialistą, siekiant išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismui nebuvo įdomi nepilnamečio vaiko nuomonė ir priežastys, dėl ko pasikeitė jos nuomonė. Ieškovė 2021 m. balandžio 9 d. iniciavo mediacijos procesą, todėl atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė ketina geranoriškai su juo susitarti dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovas, žinodamas, kad ginčas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bus sprendžiamas teisme, kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą nurodydamas klaidingą aplinkybę, kad ieškovė pagrobė nepilnametę dukrą prieš jos valią.
1.3. Kauno apylinkės teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius nepilnametės dukros A. K. laikiną gyvenamą vietą su ieškove, būtų baigtas ir teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje, o Kauno apylinkės teismas galėtų išspręsti ginčą laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas buvo pareikalavęs iš ieškovės pateikti įrodymus, tačiau jų nevertino. Teismas savo iniciatyva paprašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikti išvadą, tačiau jos taip pat nevertino. Teismas buvo įpareigojęs pateikti psichologo ar nepilnamečių vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą, tačiau gavęs įrodymus nepasisakė dėl socialinio darbuotojo-psichologo T. S.-Y. išvadų, iš kurių matyti, kad šis asmuo, būdamas savo srities specialistu, turėdamas licenciją, betarpiškai bendravo su nepilnamečiu vaiku bei pateikė išvadą, kad nepilnametė A. K. turėtų gyventi su ieškove, kadangi ji, apklausta apie gyvenimą su tėvu Lietuvoje, ėmė reikšti neigiamas emocijas, tuo tarpu jos ryšys su ieškove yra daug artimesnis nei su atsakovu, ieškovė sukuria saugią aplinką ir teigiamas emocijas. Tai reiškia, kad nepilnamečio vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos yra priešinga, nei nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
1.5. Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus ir savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų, nors tokią pareigą turi nagrinėdamas ginčus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
1.6. Atsakovas yra naudojęs smurtą nepilnametės dukros A. K. atžvilgiu. Vieno iš tėvų naudojamas smurtas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų ir nesukuria saugios aplinkos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes.
1.7. Ieškovė turi nuolatinį darbą, darbe yra charakterizuojama teigiamai. Tai reiškia, kad ji yra pajėgi tinkamai pasirūpinti savo dukra. Pateikta gyvenamojo namo nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė turi gyvenamąjį plotą, tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino.
1.8. Pateiktas dokumentas iš mokymosi įstaigos patvirtina, kad nepilnametė dukra A. K. pradėjo lankyti mokymo įstaigą, ji yra lavinama pagal savo amžių. Šis dokumentas patvirtina, kad ieškovė užtikrina dukros lavinamąsi, iš jos nėra atimtas bendravimas su savo amžiaus vaikais.
1.9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugą užtikrinančių specialistų išvados apie tinkamas gyvenimo sąlygas ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė negali įvykdyti šio teismo reikalavimo, kadangi vaiko teisių apsaugos specialistai sutinka atvykti ir pateikti išvadą tik gavę Jungtinės Karalystės teisėjo sprendimą. Tai reiškia, kad teismas nurodė pateikti dokumentus, kurių ieškovė negali pateikti, tačiau tokių dokumentų nepateikimas neleidžia padaryti išvados, jog ji nepateikė jokių įrodymų.
1.10. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti pateiktas ieškovei rašytas atsakovo žinutes, kurios patvirtina atsakovo kultūros stoką, dažną necenzūrinių žodžių vartojimą, agresyvumą ir kitas neigiamas savybes, kas leidžia teigti, jog atsakovas dėl asmeninių savybių nesukuria saugios aplinkos nepilnametei dukrai ir negali ja tinkamai rūpintis.
1.11. Ieškovė neriboja nepilnametės dukros bendravimo su atsakovu. Nors atsakovas nuolat grasina, jog dukra bus paimta prievarta, tačiau ieškovė niekada neignoravo ir sutinka, kad ji privalo visomis išgalėmis siekti, kad nenutrūktų bendravimas tarp dukros ir atsakovo. Jungtinės Karalystės teismas nėra gavęs įrodymų, kad ieškovė ribotų atsakovo galimybes bendrauti su nepilnamete dukra. Atsakovui yra žinomos tiek priežastys, tiek dukros valia, tačiau atsakovas nenori sutikti su dukros tvirtinimu, kad jos teises geriausiai užtikrins ieškovė.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės šalių dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Aukščiausiojo teisingumo teismo šeimos skyriaus 2021m. liepos 14 d. pranešimą. Kauno apygardos teisme spalio 8 d. gautas ieškovės prašymas priimti į bylą naują įrodymą – Vaikų ir šeimos teismų patariamosios bei paramos tarnybos ataskaitą.
12. Ieškovės pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) bei tai, kad Vaikų ir šeimos teismų patariamosios bei paramos tarnybos ataskaita buvo išduota tik 2021 m. rugsėjo 31 d., siekiant atskirąjį skundą išnagrinėti visapusiškai ir tinkamai, ieškovės pateiktas naujas įrodymas priimtinas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
14. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30153-451/2018 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad nutraukus santuoką nepilnametės dukros A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu G. K. pagal jo gyvenamąją vietą. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Šalių dukra, atsakovo sutikimu išvykusi pas motiną (ieškovę) praleisti atostogų, nuo 2021 m. sausio mėn. gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas dėl galimai neteisėtai išvežtos dukters grąžinimo į Lietuvą kreipėsi į Jungtinės Karalystės centrines institucijas. Ieškovės pateiktame Vaikų ir šeimos teismų patariamosios bei paramos tarnybos rašte nurodyta, kad Karališkieji teisingumo rūmai – Aukščiausiasis teismas šią bylą nagrinėjo 2021 m. spalio 15 d.
16. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nepilnametė dukra A. K. išreiškė norą gyventi su mama dėl atsakovo panaudoto smurto. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės argumentą iš dalies laiko pagrįstu.
17. Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.
18. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (žr. pirmiau nurodytą sprendimą byloje M. ir M. ir kt.). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (pvz., 2013 m. kovo 7 d. sprendime byloje Raw and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11, EŽTT nurodė, kad nors taikant reglamentą „Briuselis II a“ vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir jos turi būti paisoma, tai nereiškia, kad vaiko prieštaravimas dėl grąžinimo yra pakankamas tam, kad teismas priimtų sprendimą atsisakyti grąžinti vaiką).
19. Nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. 2SD-3965 išvadoje nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog A. K. šiuo metu yra Didžiojoje Britanijoje, skyrius negali betarpiškai ištirti mergaitės gyvenimo sąlygas, išklausyti jos nuomonę, byloje yra pateikta konsultanto ir psichoterapeuto T. S.-Y. išvada. Joje pažymėta, kad užduodamas klausimus mergaitei specialistas norėjo išsiaiškinti, ar ji jautėsi laiminga gyvendama su mama JK ir ar nėra pasąmonėje slypinčio nerimo dėl susiklosčiusios gyvenimo padėties. A. atsakė labai atvirai, kad pirmenybę teikia gyvenimui su mama, kalbėjo apie stabilumą, kurį jaučia būdama šalia mamos, bei džiaugsmą, kurį ji patiria praplėsdama savo socialinį akiratį tiek mokykloje, tiek išplėstinėje šeimoje per motinos partnerį britą. Ji neparodė jokių nerimo ženklų dėl gyvenimo JK, o paklausta apie savo gyvenimą Lietuvoje pradėjo jaustis nemaloniai ir nepatogiai. Specialisto profesine nuomone, A. būtų naudinga gyventi aplinkoje, kuri ugdo ir puoselėja vaiko raidą, kad ji šią meilę ir saugumą gauna iš savo motinos JK. Be to byloje yra pateikta Vaikų ir šeimos teismo pagalbos ir globos tarnybos patarėjos H. A. ataskaita, kurioje nurodyta, kad specialistė su mergaite betarpiškai bendravo tarnybos būstinėje Londone. Ataskaitoje pažymėta, jog A. sakė, kad ji pasiilgsta tėčio, bet paklausė mamos, ar ji galėtų likti gyventi su ja Anglijoje, nes: „Žinau, kad mano tėtis augino mane, bet dabar noriu, kad mano mama taip pat padėtų man užaugti“. A. paaiškino, kad jos mintis buvo atvykti gyventi su mama į Angliją, ir kai ji paklausė mamos, ar galėtų pasilikti, mama pasakė „taip“. A. taip pat nurodė norinti, kad tėtis pabandytų ją suprasti ir kodėl ji nori likti Anglijoje su mama. Ataskaitoje specialistė konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog A. išreiškė savo nuomonę, norus ir jausmus dėl bet kokios netinkamos motinos įtakos ar mokymų. Specialistė taip pat išreiškė nerimą, kad, kad jeigu bus išduotas įsakymas grąžinti A. prieš jos norus ir jausmus, tai gali turėti neigiamos įtakos jos teigiamiems santykiams su tėvu ir ji gali jaustis taip, tarsi jos tėvui nerūpi jos jausmai.
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjam klausimui itin reikšminga laiko pirmosios instancijos teismo nevertintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. išvadoje Nr. 2SD-3965 nurodytą aplinkybę apie tai, kad skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 21 d. raštas Nr. S-114, kuriame informuojama, jog mažametė A. K. darželio grupės pedagogei pasakė, kad ją tėtis mušė. Skyrius atliko vaiko situacijos vertinimą, 2020 m. gegužės 21 d. lankėsi šeimos namuose, išklausė mergaitės nuomonę, bendravo su tėvu G. K., inicijavo socialinių paslaugų šeimai teikimą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Dainavos policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo buvo teikiamos nuo 2020 m. gegužės 20 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centre 2021 m. sausio 28 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atlikus G. K. šeimos situacijos vertinimą buvo nustatyta, kad G. K. šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl buvo nutrauktas paslaugų teikimas bei užbaigtas atvejo vadybos procesas. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. sausio 22 d. informacijoje apie suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje nurodyta, kad darbas su šeima buvo pradėtas, nes gauta informacija iš ugdymo įstaigos, kad G. K. mušė savo dukrą A., mergaitė apie tai pasipasakojo darželyje. Pats G. K. patvirtino, kad, neturėdamas kantrybės, norėdamas sudrausminti dukrą, vieną kartą su diržu trenkė dukrai per koją.
21. Įvertinęs nurodytus faktus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino svarbių aplinkybių, būtinų klausimui dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tinkamai išspręsti: netyrė vaiko nuomonės, byloje esančių duomenų apie mergaitės atžvilgiu naudotą atsakovo fizinį smurtą ir pan. Svarbu ir tai, kad, Jungtinės Karalystės Vaikų ir šeimos teismų patariamosios bei paramos tarnybos ataskaitą apeliantei pateikus į bylą prieš pat nustatytą apeliacinės instancijos teismo posėdį, nėra žinomas atsakovo vertinimas dėl ataskaitoje nurodytų šalių dukters jausmų ir išreikštos pozicijos gyventi su motina (neatmestina prielaida, kad šalių ginčas gali būti išspręstas ir taikiai, juolab atsižvelgiant į duomenis apie atsakovo pripažintą grubų fizinį smurtą mažametės dukters atžvilgiu). Be to, apeliacinės instancijos teismas procesinio sprendimo priėmimo metu neturi duomenų apie Jungtinės Karalystės Karališkųjų teisingumo rūmų – Aukščiausiojo teismo priimtą procesinį sprendimą dėl šalių nepilnametės dukters (ne)grąžinimo į Lietuvą. Taigi, šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas galėtų konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvimą ar nebuvimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacine tvarka patikrintą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo argumentai nevertintini.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.