- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 2-1206-407/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- G. L.
- Pareiškėjas
- I. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3079-910/2018 pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetinės statybos projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) I. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad BUAB „Energetinės statybos projektai“ vadovas ir vienintelis akcininkas G. L. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pagal finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė jau nuo 2007 m. buvo nemoki. 2008 m. BUAB „Energetinės statybos projektai“ darbuotojams ilgiau kaip 6 mėn. iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Nesant pakankamai turto visų kreditorių reikalavimams patenkinti, BUAB „Energetinės statybos projektai“ sumokėjo G. L. 700 000 Lt už pastatų nuomą. BUAB „Energetinės statybos projektai“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitas įmones – UAB „Visagino gelžbetonis“ ir UAB „Vespila“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovės BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotą pripažino tyčiniu.Teismas nurodė, kad vertinant BUAB „Energetinės statybos projektai“ mokumą 2007 m., bendrovės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto 30 640 646 Lt neišpirkta vertė, kuri balanse apskaityta kaip materialusis turtas, negali būti vertinama kaip bendrovės turimas turtas. Taigi realus įmonės turtas pagal 2007 m. balanso duomenis sudarė daugiausiai 10 897 946 Lt (41 538 592 Lt - 30 640 646 Lt). Nors ataskaitiniu laikotarpiu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 16 303 342 Lt ir viršijo realų įmonės turimą turtą, tačiau jie savaime negali būti vertinami kaip pradelsti. Išsiaiškinti papildomas aplinkybes dėl bendrovės mokumo 2007 m. nagrinėjamu atveju neįmanoma dėl to, jog bankroto administratorius pranešė teismui sunaikinęs 2007 m. finansinius dokumentus, pasibaigus jų saugojimo terminui.Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog 2007 m. bendrovė realaus turto turėjo mažiau, negu apskaityta balanse, o FNTT išvadoje konstatuota, jog bendrovei 2008 m. pradžioje grėsė bankrotas ir ji buvo nemoki, nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įmonės vadovo veiksmai, nesikreipus į teismą dėl įmonės bankroto dar 2007 m., gali būti vertinami kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Bendrovės kreditoriai nesiekė inicijuoti bankroto procedūros, 2008 m. įmonė dar vykdė veiklą, tačiau, blogėjant finansinei padėčiai, vadovas pakankamai operatyviai – 2009 m. sausio mėn. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismas nurodė, kad 2007 m. gegužės 25 d. G. L. sudarė nuomos sutartį su UAB „Energetinės statybos projektai“ dėl 14 000 kv. m. patalpų nuomos. 2008 m. vasario 17 d. ir 2009 m. vasario 17 d. duomenimis, bendrovė pervedė G. L. 427 058,83 Lt ir 240 852,06 Lt nuomos mokesčio. Suinteresuotas asmuo G. L. neneigė šių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vadovo sprendimas išsimokėti sau beveik 700 000 Lt nuomos mokestį, kai įmonė turėjo pradelstų skolų kitiems kreditoriams, juolab atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis buvo mokamas iki 2009 m. vasario 17 d., t. y. ir po to, kai pats bendrovės vadovas 2009 m. sausio 9 d. pateikė teismui pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą, vertintinas kaip sąmoningas siekis tyčiniais veiksmais bloginti įmonės turtinę padėtį.Teismas nurodė, kad 2009 m. vasario – balandžio mėn. UAB „Energetinės statybos projektai“ pardavė UAB „Visagino gelžbetonis“, kurios akcininkas ir valdybos narys buvo G. L., įvairių prekių (pamatų papėdes, pamatų blokus) už 93 346,88 Lt. 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. balandžio 1 d. UAB „Energetinės statybos projektai“ taip pat pardavė UAB „Visagino gelžbetonis“ kitas prekes – gelžbetoninius žiedus, šulinių dangčius, plokštes, blokus, kurių dalį UAB „Visagino gelžbetonis“ pagal 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitas-faktūras pardavė didesne kaina kitiems pirkėjams – UAB „Meleksas“ ir UAB „Vilstata“, t. y. buvusiems UAB „Energetinės statybos projektai“ klientams. Iš 2009 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ pirko iš UAB „Energetinės statybos projektai“ armatūros, įkainotos 1 100 Lt/t (be PVM), nors iš UAB „Energetinės statybos projektai“ 2009 m. vasario 23 d. prekių likučio sąrašo matyti, jog armatūros savikaina svyruoja nuo 2 030 Lt/t iki 2 730 Lt/t.Teismas pažymėjo, kad nurodytų prekių pardavimas vykdytas jau po to, kai G. L. 2009 m. sausio 6 d. padavė teismui pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą, remdamasis bendrovės nemokumu. Be to, byloje nėra įrodymų, jog už nurodytas prekes buvo tinkamai atsiskaityta. Pagal tai teismas sprendė, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ sąmoningai pardavė prekes už neatitinkančią rinkos vertės kainą, taip sudarant akivaizdžiai nenaudingus bendrovei sandorius, esmingai pabloginant sudėtingą nemokios įmonės finansinę padėtį.Teismas nurodė, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ įregistruota 2008 m. rugpjūčio 8 d. Pagrindinė įmonės veikla yra betono ir gelžbetonio gaminių bei dirbinių gamyba ir su tuo susijusi veikla, statyba ir prekyba. Vienas iš UAB „Visagino gelžbetonis“ akcininkų – UAB „Lagiva“, kurios valdybos pirmininkas G. L.. Bylos duomenimis, G. L. ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. vasario 2 d. sudarė gamybinės paskirties pastatų nuomos sutartį, pagal kurią išnuomoti 13 980,05 kv. m. bendrojo ploto negyvenamosios gamybinės paskirties pastatai. Tie patys pastatai UAB „Energetinės statybos projektai“ bankroto administratoriaus ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. gegužės 1 d. subnuomos sutartimi perduoti laikinai valdyti ir naudoti UAB „Energetinės statybos projektai“. Teismas nustatė, kad dalis UAB „Energetinės statybos projektai“ darbuotojų dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo perėjo dirbti į UAB „Visagino gelžbetonis“, kurios veiklos pobūdis iš esmės sutapo. UAB „Energetinės statybos projektai“ vyriausioji buhalterė 2009 m. vasario 4 d. UAB „Visagino gelžbetonis“ valdybos sprendimu paskirta UAB „Visagino gelžbetonis“ vyriausiąja finansininke. UAB „Visagino gelžbetonis“ darbuotojų darbo sutarčių bylos vidaus apyrašas patvirtina, kad iš UAB „Energetinės statybos projektai“ į UAB „Visagino gelžbetonis“ perėjo dirbti daugiau nei 50 darbuotojų. Be to, dalis UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. kovo-balandžio mėn. krovinio važtaraščių taisyti, ranka išbraukiant siuntėją UAB „Energetinės statybos projektai“ ir įrašant siuntėją UAB „Visagino gelžbetonis“. UAB „Energetinės statybos projektai“ krovinio važtaraščių registracijos žurnalas patvirtina, kad dalis krovinio gavėjų yra buvę UAB „Energetinės statybos projektai“ klientai.Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ įsteigimo tikslas buvo toliau vystyti UAB „Energetinės statybos projektai“ ūkinę veiklą – betono ir gelžbetonio gaminių gamybą bei prekybą, vykdant veiklą tuose pačiuose pastatuose, su tais pačiais darbuotojais ir tomis pačiomis gamybos priemonėmis, kurias UAB „Visagino gelžbetonis“ įgijo iš UAB „Energetinės statybos projektai“ iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ vadovas sąmoningai sudarė situaciją, kad UAB „Energetinės statybos projektai“, faktiškai būdama nemoki, negautų užsakymų, o bendrovės klientus perimtų analogišką veiklą vykdantis UAB „Visagino gelžbetonis“.Teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2009 m. balandžio 20 d. UAB „Energetinės statybos projektai“ turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto, kuriuo perduotas UAB „Energetinės statybos projektai“ turtas ir dokumentai bankroto administratoriui, matyti, kad šį aktą pasirašė G. L.. 2009 m. balandžio 3 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą taip pat pasirašė G. L. ir UAB „Energetinės statybos projektai“ bankroto administratoriaus atstovas. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad G. L. pareigūnams nurodė, jog UAB „Energetinės statybos projektai“ turtą ir dokumentus perdavė ne jis, kas pasirašė perdavimo-priėmimo aktą – nežino. Nutarime taip pat nurodyta, kad 2008 metų balansinių sąskaitų apyvartos pagal kiekvieną balansinę sąskaitą bankroto administratoriui nebuvo perduotos, bankroto administratorius ieško būdų atkurti ir atspausdinti 2008 m. balansinių sąskaitų apyvartas. FNTT 2011 m. rugpjūčio 5 d. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 16 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo dydžio, jų struktūros. Teismas pažymėjom, kad G. L. neteikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų FNTT 2011 Specialisto išvadoje, 2013 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir paties G. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytas aplinkybes. Todėl aptarti bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, bankroto administratoriui neperduoti visi 2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentai, buvęs vadovas arba sąmoningai neperdavė administratoriui 2008 m. balansinių sąskaitų apyvartų dokumentų, arba jie be svarbių priežasčių neišsaugoti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo G. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. K. prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netyrė bendrovės nemokumą nulėmusių priežasčių ir nenustatinėjo bendrovės tapimo nemokia momento, todėl įvardindamas priežastis, kuriomis remiantis bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, vadovavosi ne visapusišku bendrovės veiklos vertinimu, o pavieniais, iki galo neištirtais, bendrovės veiklos epizodais. Bendrovės finansinės padėties blogėjimas ir nemokumas buvo tiesiogiai susijęs su 2008 m. šalyje prasidėjusia finansine krize. Bendrovės veikla buvo tiesiogiai susijusiu su nekilnojamojo turto ir statybų sektoriumi, todėl staiga ir ženkliai sumažėjęs betono ir gelžbetonio produkcijos poreikis turėjo tiesioginę neigiamą įtaką bendrovės finansinei padėčiai.2006 – 2008 m. bendrovės finansinių ataskaitų analizė patvirtina, kad pardavimai nustojo augti 2008 m. ir sumažėjo 40,86 proc., betono kainos 2008 pirmąjį ketvirtį mažėjo beveik 20 proc. Kadangi bendrovė dar kredito lėšomis 2007 m. buvo pradėjusi gamyklos remonto ir rekonstrukcijos darbus, toks staigus pardavimų kritimas ženkliai sumažino pajamas, dėl kurių trūkumo bendrovė tapo nepajėgi dengti kreditų įmokų. Dėl nevykdomų kreditavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų 2008 m. gruodžio 4 d. „Swedbank lizingas“ UAB vienašališkai nutraukė visas lizingo sutartis.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kad 700 000 Lt suma buvo realiai išmokėta G. L.. Teismas laikė, kad nuompinigiai G. L. buvo mokami net ir 2009 m. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis pareiškėjo į bylą pateiktomis 2008 m. vasario 17 d. ir 2009 m. vasario 17 d. deklaracijų formomis. Tačiau 2008 m. vasario 17 d. ir 2009 m. vasario 17 d. yra deklaracijų pildymo datos, o pačiose deklaracijose atitinkamai nurodyta, kad 2008 m. vasario 17 d. deklaracija yra pildoma už 2007 m. laikotarpį, o 2009 m. vasario 17 d. deklaracija yra pildoma už 2008 m. laikotarpį. Deklaracijų duomenys paneigia tokį pirmosios instancijos teismo konstatavimą, o tai kartu parodo, kad teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus. Bendrovė jokių realių nuomos mokesčio piniginių mokėjimų G. L. neatliko. Deklaracijose nurodytos sumos buvo užskaitytos į G. L. bendrovei mokėtinas sumas, kurios susidarė dėl pastato, esančio Festivalio g. 11, Visaginas, rekonstrukcijos darbų. Pridedamas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pastato 97/100 dalys 2006 m. gruodžio – 2017 m. balandžio mėn. priklausė dalimis bendrovei ir G. L.. Viso pastato rekonstrukcijai kreditas buvo suteiktas bendrovei, todėl už G. L. priklausančią pastato dalį bendrovės patirtos išlaidos buvo sudengtos su G. L. mokėtinu nuomos mokesčiu.Teismas nesiaiškino, ar bendrovės sandoriai dėl nurodyto turto pardavimo UAB „Visagino gelžbetonis“ turėjo tiesioginį ryšį esminiam bendrovės finansinės padėties pabloginimui. Nutartyje abstrakčiai nurodoma, kad 2009 m. vasario – balandžio mėn. bendrovė pardavė UAB „Visagino gelžbetonis“ prekių už 93 346,88 Lt sumą. Nors nutartyje toliau išvardinamos kelios prekės, nurodant jų kainas, tačiau nutartyje nesiaiškinta kokią konkrečia sumą sudarė tokių prekių pardavimas. Be to, teismas nutartyje neišaiškino, kaip nustatė, kad tokių prekių pardavimo kaina neatitiko rinkos vertės. Bendrovė nuo 2008 m. gruodžio 4 d. negalėjo vykdyti jokios betono ir gelžbetonio prekių gamybos veiklos, nes kreditorius buvo nutraukęs lizingo sutartis. Todėl tokioje būklėje prekių pardavimas net ir žemesnėmis kainomis, nei jas parduoda kitas asmuo, savaime negali būti laikomas esmingai bloginantis nemokios bendrovės padėtį.Ne bendrovės darbuotojų išėjimas dirbti į UAB „Visagino gelžbetonis“ ar buvusių bendrovės klientų pradėjimas pirkti prekes iš UAB „Visagino gelžbetonis“ lėmė bendrovės nemokumą, bet atvirkščiai – bendrovės nemokumas, dėl kurio ji nebegalėjo vykdyti veiklos, tapo priežastimi nulėmusia dalies darbuotojų išėjimą iš bendrovės ir įsidarbinimą UAB „Visagino gelžbetonis“ ir priežastimi, kad buvę klientai nustojo pirkti produkciją iš veiklos nevykdančios bendrovės. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad dalies darbuotojų perėjimas dirbti į kitą įmonę ar buvusių klientų pradėjimas pirkti produkciją iš kitos įmonės lėmė bendrovės nemokumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokias aplinkybes pripažino tyčinį bankrotą lėmusia sąlyga. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. gegužės 1 d. sutartį dėl gamybinės paskirties pastatų subnuomos sudarė ne G. L., o bendrovės bankroto administratorius.G. L. visus bendrovės dokumentus dar 2009 m. perdavė administratoriui, todėl jis neturėjo jokios objektyvios galimybės pateikti kokius nors bendrovės dokumentus FNTT tyrimui. Administratorius niekada nereiškė jokių pretenzijų G. L. dėl dokumentų neperdavimo, į teismą dėl baudos už dokumentų ar turto neperdavimą skyrimo nesikreipė. Panevėžio apygardos prokuratūra 2013 m. sausio 23 d. nutarimu nutraukė G. L. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad G. L. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ar neišsaugojo bendrovės buhalterinių dokumentų. Tuo labiau, kad balansinių sąskaitų apyvartų žiniaraščių nepateikimas FNTT tyrimui ar prokuratūrai nesutrukdė nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės ir finansinės būklės.Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai – proceso kalbos principas, rungimosi principas ir šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Posėdžių metu vertėjai neišversdavo viso pareiškėjo paaiškinimų teksto, buvo akivaizdu, kad pareiškėjo paaiškinimų tekstas verčiant į lietuvių kalbą yra trumpinamas. Tokiu būdu buvo sudarytos kliūtys G. L. bei jo atstovui suprasti pareiškėjo paaiškinimus ir tinkamai paruošti atsikirtimus bei klausimus. Be to, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo teisės disponuoti bendrovės ir kitų trečiųjų asmenų dokumentais, kurių kopijas pareiškėjas teikė į bylą, bei fizinių asmenų asmeniniais duomenimis. Disponavimas tokiais dokumentais yra neteisėtas, pažeidžiantis įrodymų leistinumą.Pareiškėjas I. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nors byloje nėra duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus lizingo sutarties sudarymo metu (apeliantas paslėpė dokumentus), tačiau finansinės atskaitomybės duomenys (turėto turto ir įsipareigojimų dydžiai) bei aplinkybė, kad įmonė neturėjo net kreditoriui UAB „Autoja“ 1 630 Lt lėšų nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 19 d. automobilio remonto paslaugas sumokėti, o prisiėmė daug didesnį (30 640.646 Lt dydžio) įsipareigojimą, 10 kartus viršijantį jos turėtą turtą, leidžia spręsti apie faktinį įmonės nemokumą lizingo sutarties sudarymo metu, t. y. 2007 m. sausio 17 d.Apeliantas neįrodė, jog nemokumas buvo tiesiogiai susijęs tik su 2008 m. finansine krize. UAB „Energetinės statybos projektai“ objektyviai negalėjo vykdyti darbo sutartinių įsipareigojimų pareškėjui, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įmonė vykdė ūkinę veiklą, turėjo lėšų už parduotą turtą, tačiau jas panaudojo ne darbo sutarties su pareiškėju vykdymui, o naujoms neatitiko ekonominės logikos investicijoms ir vadovas siekė pasinaudoti pirmenybe patenkinti savo ir savų įmonių kreditorinius reikalavimus.Vadovas, žinodamas apie bendrovės nemokumą bei pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat apie bendrovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. atliko 894 996,78 Lt vertės mokėjimus tik su pasirinktais kreditoriais, kurių tinkamai nepagrindė buhalteriniais apskaitos dokumentais, išmokėjo sau ženkliai didesnį užmokestį už nuoma, bendrovės lėšomis atsiskaitinėjo už asmeninių pastatų remontą. Tokiais įmonės vadovo ir akcininko veiksmais buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės ir interesai, nes buvo atsiskaityta su kreditoriais, kurių reikalavimo teisės atsirado vėliau, žinant, jog kreditoriai, kurių reikalavimų terminai pasibaigė anksčiau, įmonei nebeturint pakankamai turto.UAB „Energetinės statybos projektai“ neįvykdytos sutartys buvo perleistos UAB „Visagino gelžbetonis“. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Visagino gelžbetonis“ perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir reikalavimo teises, dėl to atitinkamai sumažėjo UAB „Energetinės statybos projektai“ turimo turto vertė bei kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš šio turto.FNTT specialisto išvadoje konstatuotas, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonės buhalteriniai dokumentai nepateikti bankroto administratoriui ir jų buvimo vieta (jeigu dokumentai nesunaikinti) nėra žinoma. Dėl to bankroto administratorius neteko galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat yra tikimybė, kad įmonės turtas galėjo būti iššvaistytas, kas sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2009 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą, 2008 m. rugsėjo 30 d. kredito sutartį ir Nekilnojamojo turto registro išrašą. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktą su priedais. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus, kadangi šiuos dokumentus, pagal jų sudarymo datą, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo, be to nenurodė jokių svarbių priežasčių kodėl dokumentai teikiami pavėluotai.
Dėl civilinio proceso principų pažeidimo
Atskirojo skundo argumentai dėl proceso kalbos, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo bei įrodymų leistinumo principų pažeidimo nagrinėjamoje byloje atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu dalyvavo vertėjos J. C. ir I. P., kurios užtikrino lietuvių kalbos nemokančio pareiškėjo I. K. teisę kalbėti gimtąja kalba. Vien tai, kad vertėjos, apelianto teigimu, neatliko detalaus pažodinio vertimo, negali reikšti, jog buvo pažeistas valstybinės kalbos principas. Be to, apeliantas nenurodė kokių teismo posėdžių metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių nesuprato ir kaip šios aplinkybės yra susijusios su skundžiamos nutarties pagrįstumu.Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo tiriami ir vertinami bendrovės finansiniai dokumentai, registrų išrašai, pažymos, kurių dalį pateikė ir pareiškėjas I. K. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nedraudžia bankrutavusios įmonės kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais, daryti jų kopijas. Nors apeliantas abejoja pareiškėjo teise disponuoti BUAB „Energetinės statybos projektai“ dokumentais (jų kopijomis), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai buvo gauti pažeidžiant teisės aktus.
Dėl sąlygų įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotą tyčiniu, nusprendęs, jog įmonei esant nemokiai buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, buvo sudaryti įmonei nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, kurie lėmė įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybių sumažėjimą, įmonės veiklą buvo perkeltą į kitą juridinį asmenį, buhalterinė apskaita įmonėje buvo vykdoma netinkamai, buvęs įmonės vadovas bankroto administratoriui perdavė ne visus įmonės dokumentus, kas trukdo nustatyti tikrąją įmonės turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė BUAB „Energetinės statybos projektai“ nemokumo momentą – 2008 m. sausio 1 d. Teismas tinkamai įvertino 2007 m. balanso duomenis, į kurį nepagrįstai buvo įtrauktas lizingo būdu įsigytas nekilnojamasis turtas, taip pat atsižvelgė į 2011 m. rugpjūčio 5 d. FNTT specialisto išvadą, kurioje įvertinus įmonės turto ir įsipareigojimų santykį, taip pat konstatuota, kad 2008 m. sausio 1 d. BUAB „Energetinės statybos projektai“ buvo nemoki ir negalėjo tinkami atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo ir specialisto išvadoje nustatytą įmonės nemokumo momentą, nenurodė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pripažindamas BUAB „Energetinės statybos projektai“ bankrotą tyčiniu, iš esmės konstatavo ne įmonės privedimą prie bankroto tyčia, o jau faktiškai nemokios įmonės tyčinį padėties pabloginimą, kas tiek pagal aktualią, tiek pagal ankstesnę kasacinio teismo praktiką atitinka tyčinio bankroto sampratą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neįvertino 2006 m. – 2008 m. finansinių ataskaitų ir neatsižvelgė į tai, kad įmonės nemokumas buvo tiesiogiai susijęs su 2008 m. prasidėjusia ekonomine krize, laikytini teisiškai nereikšmingais.Pareiškėjas įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai, turėję įtakos jos nemokumui padidėti, taip pat įmonės vadovas priėmė sprendimą išsimokėti sau beveik 700 000 Lt nuomos mokestį, kai įmonė turėjo pradelstų skolų ir kitiems kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčija pinigų išmokėjimo fakto, tačiau teigia, kad pinigai dalimis buvo išmokėti ne 2008 m. – 2009 m., o 2007 m. – 2008 m., be to apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad „deklaracijose nurodytos sumos buvo užskaitytos į G. L. bendrovei mokėtinas sumas, kurios susidarė dėl pastato, esančio Festivalio g. 11, Visaginas, rekonstrukcijos darbų“.Apeliacinės instancijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kadangi atsiskaitymai (jų dalis) pagal nuomos sutartį su įmonės vadovu pateko į laikotarpį, kuomet įmonė buvo faktiškai nemoki (nuo 2008 m. sausio 1 d.). Tai, kad atsiskaitymas buvo atliktas ne grynųjų pinigų išmokėjimo, o priešpriešinių prievolių įskaitymo pagrindu, nepaneigia fakto, kad buvo mažinimas įmonės turtas, o tik patvirtina, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti nemokios įmonės atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos (eilės).Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad 2009 m. vasario – balandžio mėn. UAB „Energetinės statybos projektai“ sudaryti sandoriai su UAB „Visagino gelžbetonis“ dėl prekių pardavimo nesukėlė įmonei bei jos kreditoriams žalos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, UAB „Energetinės statybos projektai“, būdama faktiškai nemoki, turimą turtą (prekes) perleido už beveik dvigubai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Atkreiptinas dėmesys, kad rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis ne tik viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis, bet ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo vidinį įsitikinimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų (UAB „Energetinės statybos projektai“ 2009 m. vasario 23 d. prekių likučių sąrašo, UAB „Visagino gelžbetonis“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis įsigytos prekės perleistos kitiems asmenims) teismui pakako nustatyti perleistų prekių kainos neatitikimą tuo metu buvusiai rinkos vertei, o apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, į bylą nepateikė. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, susijusių su UAB „Energetinės statybos projektai“ veiklos perkėlimo į UAB „Visagino gelžbetonis“. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,Visagino gelžbetonis“ įregistruota 2008 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Energetinės statybos projektai“. Abiejų įmonių veiklą sutapo, o UAB „Energetinės statybos projektai“ vadovas G. L. buvo naujai įsteigtos UAB ,,Visagino gelžbetonis“ valdybos narys, kuris 2009 m. vasario 2 d. nuomos sutarties pagrindu UAB ,,Visagino gelžbetonis“ perleido gamybines patalpas veiklos vykdymui. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. iš UAB „Energetinės statybos projektai“ į UAB ,,Visagino gelžbetonis“ perėjo dirbti daugiau nei 50 darbuotojų, naujai įsteigtos įmonės veikloje buvo naudojami UAB „Energetinės statybos projektai“ dokumentų blankai (važtaraščiai), sudaromos sutartys su UAB „Energetinės statybos projektai“ buvusiais klientais – UAB „Meleksas“ ir UAB „Vilstata“. Taigi šios aplinkybės teismui pagrįstai leido spręsti, kad faktiškai nemokios įmonės veikla buvo tęsiama naujai įsteigto juridinio asmens vardu, tokiu būdu siekiant išvengti atsiskaitymo su UAB „Energetinės statybos projektai“ kreditoriais.Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pažymėtina, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1047-370/2016).Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2008 metų balansinių sąskaitų apyvartos pagal kiekvieną balansinę sąskaitą bankroto administratoriui nebuvo perduotos, bankroto administratorius ieško būdų atkurti šiuos dokumentus. FNTT 2011 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų reikalavimų, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo dydžio, jų struktūros. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad tik dalis BUAB „Energetinės statybos projektai“ dokumentų nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad UAB „Energetinės statybos projektai“ valdė didelės vertės turtą, joje dirbo nemažas skaičius darbuotojų, sprendžia, kad buvęs įmonės vadovas negalėjo asmeniškai kontroliuoti visų finansinių įmonės dokumentų parengimo ir/ar jų išsaugojimo teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamai išimtinai visus dokumentus perduoti bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų žalą įmonės kreditoriams, siekį nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir/ar apgaulingo įstaigos buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirūpino įstaigos veikla, neužtikrino tinkamos įstaigos dokumentų apsaugos. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad kreditoriai patyrė žalą būtent dėl dalies dokumentų neperdavimo ar buvo tyčia siekiama paslėpti dokumentus nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodytas aplinkybės laikė tyčinio bankroto požymiu, todėl ši skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis šalintina.
Dėl bylos procesinės baigties
Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, užtenka nustatyti bent vieną tyčinio bankroto požymį. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina egzistuojant BUAB „Energetinės statybos projektai“ tyčinio bankroto požymius (įmonės veiklos perkėlimą, nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymą, atsiskaitymų eiliškumo nepaisymą), o apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigė šių požymių buvimo, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.