Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos (toliau – ir Prokuroras) 2025 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. T. (toliau – ir Tyrėja) 2025 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo atliekamas patikslinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gauto R. G. skundo su priedais. Patikslinimas atliktas dėl teisėjos J. S. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja J. T., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. vasario 3 d. nutarimu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, t. y. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje nurodoma, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Franz Fisher prieš Austriją, pareiškimo Nr. 37950/79, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Nagrinėjant 2025 m. sausio 27 d. gautą skundą, nenustatyta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant minėtą nuosprendį, ar kurios turėtų įtakos sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėtina, kad policija nenagrinėja ir nepriima jokių sprendimų dėl teismo priimtų įsiteisėjusiųjų nuosprendžių. Teismo priimti nuosprendžiai įstatymo nustatyta tvarka yra skundžiami aukštesniam teismui.

3. Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Tomas Danyla 2025 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo Pareiškėjos skundo netenkino ir paliko nepakeistą Tyrėjos 2025 m. vasario 3 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad R. G. dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo kreipėsi į įvairias institucijas. Jos pateikti pareiškimai buvo išnagrinėti ir priimti galutiniai procesiniai sprendimai, todėl iš naujo nagrinėti tų pačių aplinkybių nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. R. G. pareiškime bei skunde nurodyti požymiai veikų, kurias Pareiškėja vertina kaip nusikalstamas bei išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ir prielaidomis, o ikiteisminis tyrimas negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo, spėjimo patvirtinimo ar paneigimo pagrindu. Baudžiamasis persekiojimas ir baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė, išimtinio pobūdžio teisinė priemonė, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, kad kiekvienu atveju, net ir kai suinteresuotas asmuo įžvelgia jo interesų pažeidimus, būtina atsakingai įvertinti ar veiksmai, kurie galbūt pažeidė suinteresuoto asmens interesus, yra draudžiami baudžiamojo įstatymo prasme, ar baudžiamasis persekiojimas, kaip kraštutinė priemonė, atsižvelgiant ir įvertinant pažeistų interesų svarbą, būtų proporcingas ir pagrįstas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, atmestas Pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos 2025 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo paliktas nepakeistas Tyrėjos 2025 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas nutartyje nurodė, kad iš esmės pagrindiniai Pareiškėjos skundo argumentai yra susiję su baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tirtomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, R. G. pripažinta kalta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 10 d. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo išnagrinėta dalyvaujant R. G., taip pat R. G. ir jos gynėjui dalyvaujant buvo nagrinėjamas ir jos apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistosios R. G. gynėjo advokato O. M. kasacinį skundą. Taigi, nėra teisinio pagrindo pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo ištirtos ir dėl jų priimtas įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad baudžiamąją bylą pirma ir apeliacine instancija išnagrinėję teismai būtų nustatę kitų asmenų nusikalstamų veikos požymių ir apie tai pranešę prokurorui, todėl Pareiškėjos teiginiai apie kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su jos žemės sklypo nusavinimu, yra Pareiškėjos samprotavimai ir prielaidos, nepagrįsti objektyviais duomenimis, o ikiteisminis tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo, spėjimo patvirtinimo ar paneigimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu pareiškėja R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir grąžinti skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodyta, kad teismas privalo priimti ir tirti naujus įrodymus. Teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu požiūriu į teisės taikymą, o reikalauja iš teismo aktyviai bei remiantis teisingumo, sąžiningumo, padorumo principais vykdyti teisingumą. Be to, Pareiškėja skunde pažymėjo, kad Prokuroras galimai nesusipažino su pateiktais dokumentais, jis šališkai vertino dokumentus, kurie akivaizdžiai įrodo nusikalstamos veikos požymius. Prokuroro išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ir prielaidomis. Prokuroras nutarime nepateikė jokių įrodymų, kodėl negalima pradėti ikiteisminio tyrimo, neanalizavo pateiktos matininko teismo eksperto G. P. išvados, kurioje nurodyta apie neteisėtą 26 arų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nusavinimą, nevertino akivaizdžiai melagingų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Anot Pareiškėjos, iš esmės baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)išnagrinėta netinkamai, Telšių apylinkės teismo teisėjai priėmė nepagrįstus ir nemotyvuotus sprendimus.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, susipažinęs su skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, Prokuroro ir Tyrėjos nutarimais bei medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą ir tinkamai pagrindė savo sprendimą.

8. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Vis dėlto pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-79-337/2018). BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Taigi ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas vadovaujantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-223-487/2017).

9. Kaip matyti iš medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, R. G. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajį skyrių kreipėsi dėl teisėjos J. S. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimus priėmę Tyrėja ir Prokuroras bei nutartį priėmęs ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių, kurios jau buvo ištirtos ir dėl jų priimtas įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. Aukštesnysis teismas su tokiu duomenų, esančių medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, vertinimu neturi pagrindo nesutikti.

10. BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyti du atvejai, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi; 2) yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau priimdamas sprendimus, tarp jų – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja J. S. 2021 m. balandžio 6 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu nuosprendžiu R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (6 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nusikalstamas veikos paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. G. paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendis, t. y. R. G. šešios nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda bei panaikinti R. G. paskirti įpareigojimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakyta priimti R. G. gynėjo advokato kasacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad R. G. dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, kas reiškia, jog bylos nagrinėjimo metu ji turėjo teisę teikti naujus įrodymus į bylą, teikti skundus, prašymus ir šia savo teise pasinaudojo. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, R. G. nepateikė jokių naujų duomenų, nenurodė naujų aplinkybių, kurie nebuvo žinomi priimant galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, iš Pareiškėjos skundo turinio matyti, kad R. G. ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. G. siekia, kad išnagrinėtoje byloje kitaip būtų įvertinti įrodymai ir padarytos kitokios, Pareiškėjai palankios išvados, nei padarė bylą išnagrinėję teismai, kas savaime nesudaro pradėti ikiteisminį tyrimą.

12. Be to, iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė R. G. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas R. G. pašalinti skundo trūkumus. Šiame kontekste pažymėta, kad Pareiškėja į teismą kreipėsi su skundu, prašydama: 1) imtis veiksmų dėl nesąžiningų ir neteisingų sprendimų dėl apgaulės būdu nusavinto 26 arų žemės sklypo tyčia darant sistemingai turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjos šeimai su tikslu sužlugdyti ir taip skurdžią jos finansinę padėtį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), NŽT Telšių skyriaus vedėjo S. L., valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, notaro G. P., matininko S. J., Telšių Registrų centro darbuotojų B. N., A. B. sistemingai tyčia 6 metus darant turtinę ir neturtinę žalą negrąžinant nusavinto apgaulės būdu 26 arų žemės sklypo; atsižvelgti į tai, kad tyčia į notarinę konsolidacijos sutartį nebuvo įtraukta A. B. pavardė; 2) atsižvelgti į Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojų nesąžiningus, neteisingus sprendimus pripažinti negaliojančiais NŽT Telšių skyriaus vedėjo S. L. 2015 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 3) atsižvelgti į tai, kad konsolidacijos projektą tikrina NŽT, tačiau patikrinimo aktas nebuvo pateiktas ir teisės aktų pažeidimai nuslėpti, projektas vykdytas nesivadovaujant teisės aktais; 4) NŽT Telšių skyriaus vedėjas S. L. privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir ištaisyti klaidas, todėl prašė įpareigoti atstatyti nuosavybės teisę į 26 arų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) sugrąžinti 26 arų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnis; 6) įvertinti matininko S. J., notaro G. P., Telšių registrų centro darbuotojos B. N., policijos pareigūnės A. B., kurie veikdami kartu su teisėsaugos pareigūnais tyčia padarė turtinę ir neturtinę žalą, neteisėtus veiksmus; 7) panaikinti NŽT 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. D8(E)-4711 „Dėl R. G. prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją. Nors minėtoje byloje nagrinėjimo dalykas buvo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas laikė Pareiškėjos skundą nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties matyti, kad R. G. į teismą kreipėsi iš esmės dėl analogiškų aplinkybių, kaip ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo t. y. dėl Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojų nesąžiningumo, neteisingai priimtų sprendimų, 26 arų žemės sklypo grąžinimo ir pan. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad Pareiškėja iš esmės visais įmanomais būdais stengiasi pasiekti jai palankaus rezultato, o ne objektyvios tiesos nustatymo, nepaisant to, kad dėl jos keliamų klausimų teismai yra priėmę sprendimus, kurie įsiteisėjo.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Pareiškėjos pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turiniu, skundo aukštesniajam teismui argumentais, Prokuroro ir Tyrėjos nutarimais bei skundžiamos nutarties motyvais, pritaria tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek Prokuroro ir Tyrėjos išvadoms, jog nagrinėjamu atveju R. G. nurodytos ir skundžiamos aplinkybės yra susijusios su baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tirtomis aplinkybėmis. Nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl 26 arų žemės nusavinimo, bylą nagrinėjusių teisėjų bei kitų Lietuvos valstybinių institucijų pareigūnų galimo neteisėto veikimo, vykdant jiems suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjos skundai grindžiami vien tik jos subjektyvia nuomone apie teisėjų veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant procesinius sprendimus jos atžvilgiu. Kaip galima suprasti iš Pareiškėjos skundo turinio, jos vertinimu, minėti teisėjai veikė nusikalstamai, tačiau jokių konkrečių veiksmų, atitinkančių baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų sudėties požymius, nenurodė. Vien tik tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka Pareiškėjos lūkesčių, nesudaro pagrindo išvadai, jog teisėjai veikė nusikalstamai, t. y. kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus ar padarė kitas nusikalstamas veikas. Taip pat, nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog nagrinėjamu atveju teisėjai, vykdydami jiems teisės aktais nustatytas funkcijas, padarė didelės turtinės ar neturtinės žalos. Tokių duomenų Pareiškėja nenurodė ir skunde aukštesniajam teismui. Antai, faktinių aplinkybių, susijusių baudžiamąja byloja Nr. (duomenys neskelbtini), aukštesnysis teismas nevertina ir nepasisako, kadangi kaip aptarta šios nutarties 11 punkte, baudžiamoji byla išnagrinėta, teismų priimti sprendimai įsiteisėję, o jokių naujų aplinkybių/duomenų, kurie nebuvo žinomi priimat galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei pareiškime, nei skunde Prokurorui ir teismui, R. G. nepateikė.

14. Pabrėžtina, kad tam, kad asmens veika būtų pripažįstama nusikalstama, nepakanka vien to, kad ji formaliai atitiktų BK specialiosios dalies straipsnyje (ar jo dalyje) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veika turi būti ne tik priešinga teisei, tačiau ir pavojinga tiek, kad už tai asmuo būtų traukiamas ne bet kokion kiton atsakomybėn, o atsakytų baudžiamojo įstatymo prasme. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog Tyrėja tinkamai išanalizavo visus pareiškime/skunde nurodytus duomenis ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o šį sprendimą Prokuroras 2025 m. vasario 27 d. nutarimu paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Prokuroro nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tiek Prokuroro nutarime, tiek teismo nutartyje išdėstyti motyvai, dėl ko buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jų argumentacija, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankama. Tai, kad R. G. nesutinka su šiais argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti R. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.