- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-79-337/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 2.14.4Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka (BPK 440 str.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B. (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėjo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokuroro 2018-03-14 ir Panevėžio apskrities Vyriausiojo Policijos Komisariato (toliau – VPK ) Pasvalio rajono policijos komisariato tyrėjos 2018-02-15 nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą K. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 154 str. 2 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariato tyrėja 2018-02-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, Pareiškėjas jį apskundė prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2018-03-14 nutarimu skundą atmetė ir paliko galioti tyrėjos 2018-02-15 nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal J. B. pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2018-04-04 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl prokuroro 2018-03-14 ir tyrėjos 2018-02-15 nutarimų panaikinimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-04-04 nutartį ir su ja susijusius tyrėjos 2018-02-15 bei prokuroro 2018-03-14 nutarimus. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, joje netinkamai pritaikyti įstatymai, t. y. neteisingai įvertintas BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties K. Š. veiksmuose nebuvimas, o teismo išvados padarytos neįsigilinus į jo nurodytus argumentus, formaliai. Skunde plačiai cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, aptariamas BK 154 str. Toliau teigiama, kad K. Š. pasisakymas Pasvalio rajono laikraštyje ,, ( duomenys neskelbtini)“, kuriame teigiama, kad automobilis Saločiuose buvo padegtas yra tęsinys jo pirminio šmeižto ir jo nekalto asmens terorizavimo. Nurodoma, kad J. B. individuali įmonė ,, ( duomenys neskelbtini)“ buvo paskutinė K. Š. darbovietė, o pastaroji žiniasklaidai nurodė, kad jos mašinos padegimu įtaria savo darbdavį. Nurodoma, kad remiantis šia aplinkybe net ir įmonės pavadinimo ar jos vadovo ar kitų darbuotojų pavardžių neminėjimas nėra pagrindas teigti, jog tai tik K. Š. nuomonė. Toliau skunde pažymima, kad dėl civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, pagal Pareiškėjo skundą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( duomenys neskelbtini)pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. Teigiama, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo 2018-01-22 pareiškimą šį tyrimą būtų galima sujungti su ankščiau pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Tikinama, kad K. Š. pasisakymas, jog nusikalstama veika ji įtaria savo buvusį darbdavį, įmonės savininką J. B., nėra nuomonės įvertinimas, tai yra jos pasakytas teiginys. Skunde kritikuojamas teismo atliktas duomenų vertinimas, analizuojamas straipsnis laikraštyje bei pateikiamas savo vertinimas. Pareiškėjas mano, jog iš straipsnio laikraštyje pagal K. Š. nurodytas aplinkybes visiems aišku, kad ji įtaria buvusį darbdavį – J. B. įmonę ir aiškiai išreiškia savo kaltinimą automobilių padegimu. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad jo vardo, pavardės, darbdavio neįvardijimas viešoje erdvėje yra neverti jokio dėmesio bei jokio tyrimo atlikti nereikia. Mano, jog tokia pozicija pažeidžia jo teisę ginti savo garbę ir orumą, juridinio asmens reputaciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Aukštesnės instancijos teismui pateiktą skundą Pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, Pareiškėjas savo skunde nenurodė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai aiškiai pagrindė savo sprendimą. Teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių.
Skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BK 154 str. 2 d. nuostatas, neanalizavo J. B. skunduose nurodytų duomenų. Teigiama, jog toks teismo vertinimas yra subjektyvus ir su išankstine nuostata. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. ( duomenys neskelbtini) matyti, jog gavus Pareiškėjo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nustatinėjamos pareiškime nurodytos aplinkybės, t. y. atlikti nurodytų duomenų patikrinimo veiksmai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. 1 d.) – apklausta liudytoja K. Š., siųsti prašymai Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl informacijos bei susijusių dokumentų pateikimo su K. Š. nuobaudomis už girtavimą darbe. Minima informacija gauta, patikrinta. Taip pat analizuotas prašyme nurodytas laikraščio ,, ( duomenys neskelbtini)“ straipsnis. Tačiau K. Š. neteisėtų bei įstatymais uždraustų veiksmų, kurie, pasak Pareiškėjo, buvo jam padaryti, nei kokios kitos nusikalstamos veikos J. B. atžvilgiu nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 154 str. 1 ir 2 dalys numato atsakomybę asmeniui, kuris apšmeižė kitą žmogų, t. y. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Informacija suprantama kaip žinia, t. y. faktų ir duomenų konstatavimas apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Pažymėtina, kad asmuo gali subjektyviai vertinti kito asmens veiksmus jo atžvilgiu ir tai gali būti subjektyvi nukentėjusiojo asmens pozicija, tuo tarpu nusikaltimo buvimą ar nebuvimą nulemia objektyvios įvykio bei veikos aplinkybės pagrįstos faktiniais duomenimis. Sutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas ne tik tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, tačiau taip pat tinkamai motyvavo priimtą procesinį sprendimą bei teisingai nurodė, jog K. Š. veiksmuose nebuvo būtino jai pareiškėjo inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo. Taip pat jos veiksmai nebuvo pavojingi BK 154 str. prasme, t. y. jos veiksmuose nėra ir kito objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio - pavojingos veikos. Atkreiptinas dėmesys, jog aptariamame straipsnyje nurodyta, kad ne pati K. Š. iškėlė jos automobilio padegimo versiją, tai padarė įvykį tiriantys Priešgaisrinės apsaugos pareigūnai. Laikraštyje pažymima, kad K. Š. tik neabejoja ir pritaria padegimo versijai. Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą teismas, priešingai nei nurodoma skunde, konstatuoja, kad K. Š. pasisakymas, jog nusikalstama veika ji įtaria savo buvusį darbdavį, t. y., J. B., yra ne teiginys, o tik K. Š. išreikšta subjektyvi nuomonė, kadangi iš sakinio konstrukcijos matyti, kad jis pradedamas sąlygine fraze („Dabar ( duomenys neskelbtini) mano“). Be to, K. Š., išsakydama žurnalistui savo nuomonę apie įtarimą dėl straipsnyje aprašomų įvykių, nenurodo jokių duomenų, leidžiančių tretiesiems asmenims identifikuoti darbdavį ar įmonę, kurioje ji dirbo.
Taigi, aukščiau įvardinti duomenys, juos vertinant visų aplinkybių kontekste, neleidžia spręsti apie BK 154 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą Pareiškėjo nurodomos K. Š. veiksmuose. Pabrėžtina, kad vien formalūs, iš esmės emocijomis pagrįsti ir pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi Pareiškėjo teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Taip pat skunde nurodoma aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas K. Š. skundas J. B. atžvilgiu dėl galimai nepagrįsto jos atleidimo iš darbo, negali turėti, o šiuo atveju ir neturi, įtakos ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų vertinimui.
Be kita ko, pažymėtina, kad Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad buvo pažeistos jo teisės ir siekdamas apginti jas, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Garbės ir orumo gynimas yra galimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. pagrindu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės teismo daromoms išvadoms.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-04-04 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti Pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėjo 2018-04-04 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.