- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-223-487/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Pareiškėjas
- UAB „ARCTIC FISHING“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „ARCTIC FISHING“ atstovų advokato L. S. ir advokato padėjėjo J. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas UAB „ARCTIC FISHING“, atstovaujamo advokato, skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas UAB „ARCTIC FISHING“ atstovo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodyta, kad UAB „ARCTIC FISHING“ yra žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose vykdanti įmonė. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys jūriniai žvejybiniai laivai: „Jūros vilkas“, „Karalius“ ir „Žalgiris“. Šie žvejybiniai laivai specializuoti krabų žvejybai, vykdomai Barenco jūroje NEAFC akvatorijoje. Laivai naudojasi Norvegijos Karalystės uostais krabų produkcijos iškrovimui bei laivų papildymui atsargomis, kuru. Pagrindinis Norvegijos Karalystės uostas, kuriuo naudojasi laivai - Honingsvogo uostas. 2016 m. sausio 23 d. jūrų laive „Karalius“, padidinus laivo variklių galią, vykdant laivo reisą, įvyko laivo valiklių avarija, kurios pasėkoje buvo sustabdytas žvejybinis reisas, kilo grėsmė įgulos sveikatai bei saugumui bei bendrovė patyrė remonto išlaidas. Dėl laive įvykusios mechaninės avarijos bendrovė patyrė remonto išlaidas, sudarančias ne mažiau kaip 300 000 eurų. Atitinkamai sugadinto turto vertė, remiantis Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė 1 183 264,30 eurų.
2016 m. vasario 15 d. Bendrovė gavo Rusijos piliečio R. Z. (R. Z. O.), laivuose ėjusio įgulos nario pareigas, notariškai patvirtintą paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog Rusijos pilietis R. Z. laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros iki 2015 m. spalio mėn. dirbo bendrovei priklausančiuose laivuose 2-uoju mechaniku. Laivas „Karalius“ išplaukė į žvejybą 2015 m. gegužės mėn., o 2015 m. liepos mėn. prisišvartavo Norvegijoje Honingsvogo uoste. Šiame reise kapitonu buvo J. P.. R. Z. buvo tiesiogiai pavaldus vyriausiajam mechanikui V. K.. Žvejojant laive „Karalius“, iš E. P. Rusijos pilietis R. Z. žinojo, kad pilietis A. K. M. domisi bendrovei priklausančių laivų įgulos narių asmeniniais duomenimis. 2015 m. rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje (tikslios datos neatsimena), Rusijos piliečiui R. Z. į mobilųjį telefoną paskambino asmeniškai A. K., įpareigojo sugadinti laikinai laivų „Karalius“ ir „Jūros vilkas“ variklius, nes jis save pristatė kaip šių laivų savininkas ir, pasak jo, jis įgulai mokėjo darbo užmokestį. 2015 m. spalio 9 d., žinodamas žvejybos (jūros) laivų variklių konstrukciją, taip pat kur yra jų valdymas, laive „Karalius“, o vėliau ir laive „Jūros vilkas“, Rusijos pilietis R. Z. atidarė variklių valdymo blokus ir supainiodamas, chaotiška tvarka, perjungė minėtųjų laivų tiek dešiniojo, tiek ir kairiojo variklio apie 20-25 valdymo blokų perjungiklius. Pasak Rusijos piliečio R. Z., atlikus minėtus veiksmus, nėra galimas normalus variklių veikimas. Pasak jo, jis, atlikęs veiksmus, paskambino A. K. ir pranešė apie veikos atlikimą. Iš aukščiau nurodyto pareiškimo akivaizdu, jog laive „Karalius“ įvykusi variklių avarija, dėl kurios bendrovė patyrė remonto išlaidas, kėlusi pavojų įgulai, buvo sąlygota būtent A. K. galimai organizuotos nusikalstamos veikos, t. y. Bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. laivo „Karalius“ variklių sugadinimo, kurį minėtas asmuo organizavo, apsimesdamas laivo „Karalius“ savininku ir įpareigodamas Rusijos pilietį R. Z. atlikti laivo mechanikos pakenkimo veiksmus.
Pasak pareiškėjo, baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo A. K. taip pat atliko ir kitus prieš Bendrovę nukreiptas veikas, turinčias baudžiamosios atsakomybės požymių. 2017 m. kovo 10 d. Bendrovė gavo Rusijos įmonės OOO „O (duomenys neskelbtini)“ personalo skyriaus viršininkės M. V. B. notariškai patvirtintą pareiškimą, kur konstatuota, jog prašomas traukti baudžiamojon atsakomybėn asmuo A. K. organizuoja fizinių asmenų, t. y. Rusijos piliečių, parašų klastojimą civilinių ginčų prieš bendrovę inicijavimui. Aplinkybę, jog fizinių asmenų parašai yra suklastoti, tiesiogiai patvirtina ir rašysenos eksperto A. B., kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, pateiktos atskirosios nuomonės. Teismo ekspertas A. B. atskirosiomis nuomonėmis nustatė akivaizdžius parašų, esančių 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutartyje ir fizinių asmenų pareiškimuose bei pasų kopijose, skirtumus. Minėto klastojimo veiksmų atlikimo tikslas - užvaldyti bendrovei priklausantį turtą, prisidengiant trečiaisiais asmenimis. Dėl šių A. K. veiksmų pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vita Gedvilienė, įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 2 dalį. Nutarimą motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju UAB „ARCTIC FISHING“ priklausantys laivai „Karalius“ ir „Jūros vilkas“, kuriuose galimai buvo padaryta nusikalstama veika (BK 187 straipsnio 2 dalis), tuo metu buvo Norvegijos Karalystės teritorijoje, Honingsvogo uoste. Vadovaujantis teritoriniu principu, minėta veika nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, šiuo atveju turėtų būti taikomi Norvegijos Karalystės baudžiamieji įstatymai. Aptardama BK 300 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 2 dalies dispozicijas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu, pažymėjo, kad minėtuose straipsniuose minima nusikalstama veika turi sukelti neigiamų padarinių. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, matyti, kad A. K. organizavo fizinių asmenų parašų klastojimą bei jų panaudojimą Lietuvoje, siekdamas inicijuoti ginčus prieš UAB „ARCTIC FISHING“ ir užvaldyti jos turtą, tačiau iš pareiškimo medžiagos taip pat matyti, kad jokių žalingų padarinių Bendrovei tai nesukėlė. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad A. K. organizavo parašų klastojimą, bet nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. pasinaudojo suklastotais dokumentais, tuo sukeldamas Bendrovei neigiamų padarinių.
Pareiškėjui apskundus tokį prokurorės nutarimą teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi atmestas UAB „ARCTIC FISHING“ atstovo skundas, kadangi prokurorė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, esant aiškioms BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms aplinkybėms, nes, net ir preziumuojant, jog turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nėra jokių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo UAB „ARCTIC FISHING“ atstovai advokatas L. S. ir advokato padėjėjas J. P. (toliau – pareiškėjo atstovai) skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria atmestas UAB „ARCTIC FISHING“ skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės V. Gedvilienės 2017 m. kovo 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą iš naujo tirti Bendrovės pareiškimą.
Skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, jog prokuratūros nutarime nepagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 187 straipsnyje numatytos veikos galimo padarymo. Visgi teismas skundžiama nutartimi paliko galioti prokuratūros nutarimą, konstatavęs, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog BK 187 straipsnyje numatyta veika realiai buvo padaryta. Šį argumentą teismas grindė aplinkybe, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie atliktus sugadinto turto remonto darbus bei remonto išlaidas bei kad remonto išlaidos atsirado dėl tyčinių asmens veiksmų. Teismas teigė, kad galimas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių laivų variklių sugadinimas buvo sąlygotas civilinio ginčo dėl laivų nuosavybės fakto ir minėti santykiai nėra peraugę į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį.
Su šiuo teismo argumentu pareiškėjo atstovai nesutiko ir nurodė, kad galimą nusikalstamos veikos padarymą tiesiogiai patvirtina šie byloje esantys duomenys - laivo kapitonui teiktas vyr. mechaniko V. D. V. 2016 m. sausio 23 d. pranešimas, 2017 m. vasario 15 d. bendrovės gautas Rusijos piliečio R. Z. O., laivuose ėjusio įgulos nario pareigas, notariškai patvirtintas paaiškinimas.
Bendrovės atstovų įsitikinimu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą bei jo pagrindu surinkus ikiteisminio tyrimo duomenis, galima nustatyti nusikalstamos veikos požymius bei su ja susijusias aplinkybes. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas nusikalstamos veikos įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Bendrovės atstovų nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys -esami laive dirbusių asmenų notariškai patvirtinti pareiškimai bei pateiktos į bylą aplinkybės leidžia pagrįstai teigti apie galimą nusikalstamos veikos padarymą, kurios tikslios aplinkybės gali paaiškėti tik atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu teismas, pareiškėjų nuomone, nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti bendrovės skundą, remdamasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui nereikšmingomis aplinkybėmis, t. y. aplinkybe, jog pareiškėjas nepateikė su laivų remontu susijusių išlaidų duomenų bei tyčią ir priežastinį ryšį patvirtinančių įrodymų.
Skunde pažymėta, kad teismas rėmėsi ne to turto verte, o sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas didelės vertės svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo buvo didelė, t. y. viršijo 250 MGL (BK 190 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Pareiškėjo atstovai į bylą pateikė buhalterinės apskaitos duomenis, patvirtinančius sugadinto turto, t. y., laivo, vertę. Tuo tarpu teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi remonto išlaidų duomenų faktu ir pagal tai pasisakė dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnį.
Pareiškėjo atstovų nuomone, teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų, jog galimai nusikalstama veika buvo padaryta pavojingu būdu, kurį reglamentuoja BK 187 straipsnio 2 dalis. Laivo varikliai yra esminiai laivo įrenginiai, lemiantys ne tik laive esančių įgulos narių būklę (t. y. laivai šildomi varikliais, variklių pagrindu gaunama elektra ir kt.), tačiau ir pavojaus, kurį kelia minėtų įrenginių sugadinimas. Be variklio nėra galimas ne tik laivo eksploatavimas, bet ir jo valdymas, kas gali lemti didelį pavojų įgulos sveikatai bei gyvybei. Pareiškėjo nuomone, netinkamas minėtų aplinkybių bei BK 187 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir taikymas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai taip pat nesutinka su teismo nutarties argumentu, jog galimas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių laivų variklių sugadinimas sąlygotas civilinio ginčo dėl laivų nuosavybės fakto ir minėti santykiai nėra peraugę į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį.
Dėl civilinių ginčų, reiškiamų Rusijos bendrovių OOO „Č (duomenys neskelbtini)“ ir OOO „B (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo atstovai atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nuosavybės teisę į laivus tiesiogiai patvirtina byloje esantys įrodymai, be kitako, laivų registracijos liudijimai. Tuo tarpu Rusijos įmonių OOO „Č(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „B(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ieškinys civilinio proceso tvarka yra niekuo nesusijęs su fizinio asmens A. K. M. suplanuotais ir atliktais veiksmais, kurių pagrindu sugadintas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas bei sukeltas pavojus laivo įguloms. Minėti fizinio asmens A. K. M. veiksmai yra niekuo nesusiję su Rusijos įmonių, kaip juridinių asmenų, pareikštu ieškiniu civilinio proceso tvarka. Dar daugiau, teismo nutartyje nurodyta byla šiuo metu yra nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi. Tuo tarpu teismas, nutartyje nepagrįstai remdamasis civilinės bylos (kurioje dalyvaujančios byloje šalys yra skirtingi asmenys nei Pareiškėjo skunde nurodytas A. K. M.) faktu ir net įsigilinęs į vykusios bei nutrauktos civilinės bylos dalyką bei duomenis, nepagrįstai rėmėsi civilinės bylos buvimo faktu, spręsdamas dėl galimo BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo fakto.
Pareiškėjo atstovų nuomone, prokuratūra, priimdama nutarimą, bei juo atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį bei teismas, priimdamas nutartį, netinkamai aiškino ir taikė BK 187 straipsnio 2 dalį bei neatsižvelgė į bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Skunde nurodyta, kad teismas atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 300 straipsnio ir 301 straipsnio pažeidimo argumentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog fizinio asmens A. K. M. veiksmai, klastojant dokumentus, pažeidė pareiškėjo teises ir sukėlė bendrovei reikšmingų pasekmių; ginčų inicijavimas, organizavimas, teismo manymu, nėra nusikalstama veika, nėra pagrindo spręsti, jog minėtus ginčus organizuoja A. K.; aplinkybė, jog A. K. galimai klastojo trečiųjų asmenų (ieškovų) parašus, vertintina kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas ar pagalba tretiesiems asmenims tai daryti; net ir klastojimo faktas nelemia, kad sandoris neatitinka tikrosios šalių valios. Pareiškėjo nuomone, šie teismo argumentai yra nepagrįsti.
Aplinkybę, jog būtent A. K. klastojo trečiųjų fizinių asmenų parašus, kurių pagrindu pradėtos civilinės (darbo ginčų) bylos Lietuvoje, tiesiogiai patvirtina M. V. B. notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriame konstatuotas A. K. veiksmų prieš Bendrovę sąmoningas atlikimas bei civilinių bylų (prisidengiant trečiaisiais asmenimis) organizavimas. Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartyje nurodytu argumentu, jog trečiųjų asmenų parašų klastojimas ir galimai jais prisidengiant civilinių bylų Lietuvoje organizavimas, laikytinas teisės į teismą realizavimu ar pagalba ją realizuoti. Šis teismo nutartyje pateiktas argumentas akivaizdžiai prieštarauja ir nuosekliai teismų praktikai, kurioje spręstos baudžiamosios bylos būtent dėl parašų ant atstovavimo sutarčių klastojimo. Pagal nuoseklią teismų praktiką parašų ant atstovavimo sutarčių klastojimas sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-361/2012, Nr. 2K-449/2012). Pareiškėjo atstovai taip pat nesutinka su teismo nutartyje nurodytu argumentu, jog minėtais veiksmais nebuvo padaryta žala ar sukeltos teisinės pasekmės pareiškėjui. Vien tik minėto dokumento realizavimo faktas bei ginčų jo pagrindu inicijavimas patvirtina, kad minėti veiksmai sukelia teisines pasekmes bendrovei. Taip pat pabrėžė, kad pagal LR civilinio proceso kodekso nuostatas atstovavimo sutartis, kaip dokumentas, sukelia tiesioginius juridinius padarinius, kadangi jos pagrindu galimas asmenų atstovavimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Pareiškėjo atstovų nuomone, prokuroro nutarime atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 ir 301 straipsnius, bei teismo nutartyje neatsižvelgta į galimai suklastoto dokumento pobūdį, nagrinėjamai situacijai reikšmingas faktines aplinkybes bei nuoseklią teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo UAB „ARCTIC FISHING“ atstovų skundas tenkinamas.
Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 5.7-56/17 medžiaga bei pareiškėjo atstovų skundo argumentais, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2017 m. kovo 29 d. nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.
BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
Susipažinus su teismui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 5.7-56/17 medžiaga, konstatuotina, jog prokuroro nutarimu, netinkamai išanalizavus UAB „ARCTIC FISHING“ atstovų pareiškime nurodytus duomenis, neatsižvelgus į visumą pareiškime nurodytų aplinkybių, nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi patvirtintas tokio prokuroro nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties matyti, kad nutartyje nesutikta su prokuroro padaryta išvada, jog UAB „ARCTIC FISHING“ priklausantys laivai „Karalius“ ir Jūros vilkas“, kuriuose galimai buvo padaryta BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, tuo metu buvo Norvegijos Karalystės teritorijoje, todėl, vadovaujantis teritoriniu principu, minėtos veikos tyrimas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir šiuo atveju turėtų būti taikomi Norvegijos Karalystės baudžiamieji įstatymai. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad laivo buvimo vietos avarijos metu aplinkybės yra prieštaringos, taip pat nepateikta duomenų apie sutrikdytą (kitos) šalies ramybę ir tvarką, todėl, atsižvelgiant į tai, kad laivas „Karalius“ registruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava bei turi Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę, pasisakyta apie taikytiną Lietuvos Respublikos teisę. Vienok, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal pareiškėjo nurodytus duomenis ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta pagrįstai ir motyvuotai, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nors nebuvo išnaudotos visos galimybės tiesai byloje nustatyti,
Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad tiek prokuroro nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atstovų skunde nurodyti faktai apie nusikalstamas veikas, numatytas BK 187, 300, 301 straipsniuose, būtų akivaizdžiai neteisingi ar būtų buvę aiškios BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Todėl minėtais procesiniais sprendimais pareiškėjui UAB „ARCTIC FISHING“ buvo nepagrįstai užkirstas kelias ginti savo teises Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pagalba ir išaiškinti galimai nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Pareiškėjo skunde buvo aiškiai nurodytos aplinkybės, įvardintas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nurodyti liudytojai, galintys patvirtinti laivo variklio sugadinimo aplinkybes, pateikti kiti duomenys, leidžiantys įtarti galimą tyčinį laivo variklio sugadinimą, t.y. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pareiškime buvo pateikti duomenys apie bendrovės laivo variklių gedimo aplinkybes, kurie turėjo būti ištirti. Nepatikslinus atitinkamų duomenų ar nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal pareiškėjo atstovų skunde nurodytas aplinkybes, vienareikšmė išvada, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, negalima. Tai, kad pareiškėjo atstovai nepateikė teismui dokumentų dėl laivų remonto išlaidų, nesudaro pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjo atstovai skunde, šių išlaidos dydis neapsprendžia veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės svetimo turto sugadinimas, o ne šio turto sunaikinimo pasekmės. Be to, iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovai pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius sugadinto turto, t. y. laivo vertę, tuo tarpu teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuotas remonto išlaidų duomenų faktas.
Taip pat nesutiktina su teismo nutarties motyvais dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 ir 301 str. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. K. ar kieno kito veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, nes šiais veiksmais nebuvo pažeistos UAB „ARCTIC FISHING“, kaip juridinio asmens, teisės ar sukeltos bendrovei reikšmingos pasekmės.
Veiksmai, kuriuos patvirtino ir M. V. B. notariškai patvirtintas pareiškimas, t. y. galimas trečiųjų asmenų parašų suklastojimas buvo atliekamas galimai dėl civilinių bylų prieš pareiškėją iniciavimo teismuose, kas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir galimai bendrovei daroma žala. Todėl skundžiamais procesiniais sprendimais tuo pagrindu nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2017 m. kovo 29 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip neteisėtus ir nepagrįstus, bei perduoti pareiškėjo UAB „ARCTIC FISHING“ atstovų pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 29 d. nutarimą bei priimti dėl skundo naują sprendimą:
pareiškėjo UAB „ARCTIC FISHING“ atstovų pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perduoti iš naujo spręsti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
Nutartis neskundžiama.