Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos šaltiniai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvi statyba“ ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Energijos šaltiniai“ 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Rangos sutartį Nr.PII korp H/2017/05 (toliau – „Rangos sutartis“) (e.b.l. 4-14), kurios pagrindu ieškovė atliko statybos darbus ir perdavė juos atsakovei. Minėtos sutarties pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas bendrai 38400,39 Eur sumai. Ieškovė nurodo, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 29900,39 Eur sumą už ieškovės pagal Rangos sutartį atliktus ir atsakovei perduotus darbus bei kad atsakovė už prievolės sumokėti už atliktu darbus termino praleidimą privalo sumokėti 2720,90 Eur sutartinių delspinigių sumą.

Rangos sutarties 1.1 punktu sutarties šalys (ieškovė ir atsakovė) susitarė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvi statyba“ sąmatose nurodytus daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), korpusas H, stogo įrengimo darbus įsipareigoja atlikti savo medžiagomis. Rangos sutarties 5.1.1 punktu atsakovė kaip užsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už tinkamai ir laiku atliktą darbą sutartyje ir jos prieduose sulygtomis sąlygomis; sutarties 7.1 punktu šalys susitarė dėl 34500,00 Eur darbų kainos be PVM. Rangos sutarties 7.2.2 punktu šalys susitarė, kad Sutarties 7.1 punkte nurodyta kaina gali sumažėti be kita ko ir dėl to, jog sunaudota mažiau medžiagų ir įrangos. Taigi, aiškinant minėtas Rangos sutarties sąlygas kompleksiškai, darytina išvada, jog šalys susitarė dėl darbų atlikimo rangovo medžiagomis, taip pat jo į šalių sutartą 34500,00 Eur kainą be PVM įeina ir rangovo sunaudotų medžiagų kaina. Rangos sutarties 7.4 punktu šalys susitarė, kad Sutarties 7.1 punkte nurodyta kaina buvo nustatyta bendru šalių susitarimu, įvertinus visas šalims bei Sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes, apima atlyginimą rangovui už darbus (jų sudedamąsias), perleidžiamas teises, visas jo išlaidas, susijusias su jo sutartinių prievolių vykdymu, įskaitant, bet neapsiribojant, visas nenumatytas išlaidas, galinčias atsirasti dėl netinkamo, netikslaus ar su klaidomis pateikto Darbų kainos skaičiavimo, darbo užmokesčio, medžiagų, įrangos, priemonių, darbų, paslaugų, energetinių resursų galimo pabrangimo, galimos infliacijos, valstybės institucijų priimtų teisės aktų, keičiančių mokesčių dydžius ir kitų veiksnių, nuostolius, ir rangovas neturi teisės reikalauti ir nereikalaus jokių papildomų mokėjimų iš užsakovo, jei tai aiškiai nenustatyta sutartyje.

Rangos sutarties 7.1 punkte ir sutarties priede Nr. 1, sudarytame 2017 m. gegužės 8 d., „Stogo įrengimo darbai“ šalys suderino darbų, medžiagų bei mechanizmų kiekį ir kainą bendrai 34500,00 Eur be PVM sumai ir 41745,00 Eur sumai su PVM (e.b.l. 15). Rangos sutarties 7.2.1 punktu šalys numatė, kad Sutarties 7.1 punkte nurodyta kaina gali padidėti, tačiau neaptarė kainos padidėjimo sąlygų bei kriterijų, todėl darbų kaina gali būti rangovo didinama įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtoje teisės normoje numatytą pagrindą rangovui didinti darbų kainą, taip pat rangovo pranešimą užsakovui apie tokią būtinybę.

Rangos sutarties 8.1.1 punktu šalys susitarė, kad užsakovas atsiskaito su rangovu, tik pastarajam pateikus atliktų darbų aktus F-2, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę F-3, PVM sąskaitas – faktūras, atitinkamą dalį vykdomosios bylos dokumentacijos. Pagal Rangos sutarties 8.1.2 punktą užsakovas atsiskaito su rangovu per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo dienos. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė Rangos sutartyje nustatyta tvarka yra atlikusi ir perdavusi užsakovui daugiau ar didesnės vertės darbų, nei atsakovė yra sumokėjusi. Ieškovė prie ieškinio pridėjo tik jos išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau nepateikė minėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų jų pagrindu esančių atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi už visus ieškovės atliktus Rangos sutartyje numatytus darbus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja atsakovės kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas, sumokant ieškovei kaip solidariam skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Bausita“ už patiektas prekes pagal 2017 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Bausita“ (pardavėjo), uždarosios akcinės bendrovės „Arkstata“ (užsakovo), uždarosios akcinės bendrovės „Energijos šaltiniai“ (subrangovo) ir uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ (subrangovo). Ieškovė nurodo, kad pagal minėtą sutartį už medžiagas, reikalingas statybos darbų vykdymui pagal ieškovės ir atsakovės Rangos sutartį, įsipareigojo sumokėti uždaroji akcinė bendrovė „Arkstata“, todėl šių medžiagų kaina nebuvo įtraukta į atsakovei ieškovės išrašytas ir pateiktas apmokėti sąskaitas, tačiau uždarajai akcinei bendrovei „Arkstata“ neatsiskaičius ir ją likvidavus dėl bankroto, minėtos išlaidos teismo sprendimu priteistos iš uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“, kaip solidaraus skolininko pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365, pardavėjui uždarajai akcinei bendrovei „Bausita“. Ieškovė laiko, kad iš jos priteistos išlaidos medžiagoms turi būti įskaičiuotos į rangos sutarties kainą ir apmokėtos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos šaltiniai“, kaip užsakovės pagal Rangos sutartį.

Rangos sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė statybos subrangos teisiniai santykiai. Dėl to tarp šalių ginčo nekilo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsni 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyto pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.687 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. CK 6.653 straipsni 1 dalis numato, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Nagrinėjamu atveju Rangos sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios rangos sutarties kainos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.647 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Nagrinėjamu atveju Rangos sutartyje nenumatyta užsakovo pareiga savo lėšomis tiekti rangovui medžiagas, todėl išlaidų medžiagoms įvertinimo pareiga, nustatant rangos sutarties kainą, tenka ieškovei kaip rangovui, o atsakovė neturi prievolės sumokėti padidėjusią medžiagų kainą, ar padengti rangovo išlaidas medžiagoms, kurių jis neįvertino, nustatant rangos sutarties kainą.

Rangos sutarties 8.7 punktas numato, kad užsakovas atsiskaito su rangovu už medžiagas avansu per 5 darbo dienas nuo medžiagų pristatymo objektą tik šalių susitarimu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie šalių susitarimą, kuriuo būtų nustatyta užsakovo prievolė sumokėti medžiagų kainą avansu atskirai nuo rangos sutarties kainos.

Ieškovės, atsakovė, uždaroji akcinė bendrovė „Arkstata“, kaip generalinis rangovas, ir uždaroji akcinė bendrovė „Bausita“, kaip medžiagų tiekėjas/pardavėjas, 2017 m. gegužės 30 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365, pagal kurią buvo numatyta generalinio rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Arkstata“ prievolė sumokėti pardavėjui uždarajai akcinei bendrovei „Bausita“ už į statybos objektą patiektas statybines medžiagas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-46694-779/2017, 29800,47 Eur skola už medžiagas, patiektas uždarosios akcinės bendrovės „Bausita“ pagal 2017 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365, priteista uždarajai akcinei bendrovei „Bausita“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Arkstata“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3876-910/2018 uždarajai akcinei bendrovei „Arkstata“ iškelta bankroto byla. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ priteista uždarajai akcinei bendrovei „Bausitai“ 25018,61 Eur skola, 2200 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio procesinės palūkanos

ir bylinėjimosi išlaidos. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1419-430/2019 palikus jį nepakeistu. Minėtoje civilinėje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų visuma, jas vertinant lingvistiškai ir sistemiškai, rodo, jog prekių faktiniu pirkėju buvo uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvi statyba“, kuri siekė gauti nuosavybės teises į minėtas prekes ir jas naudoti statybų objekte, atliekant jai priklausančius atlikti subrangos darbus pagal 2017 m. gegužės 15 d. rangos sutartį Nr. PII korp. H/2017/05, iš kurios matyti, jog uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvi statyba“ veikė statybų objekte (duomenys neskelbtini) kaip rangovas, ir buvo įsipareigojusi, atliekant statybos darbus, turėti savo statybines medžiagas (Sutarties 1.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai aiškino ginčo sutarties nuostatas ir padarė teisingas išvadas, kad UAB

„Progresyvi statyba“ pagal 2017 m. gegužės 30 d. sudarytos sutarties sąlygas ir faktines aplinkybes, turi pareigą kartu su uždarąja akcine bendrove „Arkstata“ atsiskaityti už patiektas prekes (CK 6.189, 6.200 straipsniai), o uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ atsakomybė su uždarąja akcine bendrove „Arkstata“ yra solidari.

Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog minėti teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl atsakovės prievolės sumokėti Rangos sutarties kainą apimties, nes minėtose civilinėse bylose tokia aplinkybė nebuvo nagrinėjimo dalyku. Minėtų civilinių bylų dalykas – pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bausita“ reikalavimo teisė dėl pastarosios pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BST 2017/365 pateiktų statybinių medžiagų kainos. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. BST 2017/365 dalykas – teisiniai santykiai tarp pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bausita“ ir užsakovo, rangovo bei subrangovo dėl statybinių medžiagų tiekimo ir atsiskaitymo su pardavėju. Minėta sutartis nereglamentuoja ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių pagal Rangos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ vadovas M. V. byloje teikdamas paaiškinimus nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvi statyba“ statybos darbus pabaigė ir pridavė uždarajai akcinei bendrovei „Energijos šaltiniai“, kuri su jo vadovaujama bendrove atsiskaitė, vertintina kaip rašytinis įrodymas, kad kitoje civilinėje byloje ieškovės vadovas pripažino atsakovės atsiskaitymo pagal Rangos sutartį faktą. Tačiau atsiskaitymo pagal Rangos sutartį faktas nebuvo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šiuo aspektu teismo sprendimas neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje.

Iš aukščiau nurodytų ieškovės ir atsakovės sudarytos Rangos sutarties sąlygų darytina išvada, jog ieškovė kaip rangovas įsipareigojo atlikti rangos darbus savo medžiagomis, ieškovės pagal Rangos sutartį atliktiems darbams panaudotų medžiagų kaina yra įskaičiuota į Rangos sutarties kainą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės atliktų ir ieškovei perduotų pagal Rangos sutartį darbų vertę. Vien PVM sąskaitų – faktūrų išrašymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė yra atlikusi ir perdavusi atsakovei daugiau ar didesnės vertės darbų, nei atsakovė yra sumokėjusi. Formalus ieškinio faktinis pagrindas, jog ieškovė yra išrašiusi atsakovei sąskaitų bendrai 38400,39 Eur sumai, o atsakovė liko skolinga ieškovei 29900,39 Eur sumą, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolių ieškovei pagal Rangos sutartį. Ieškovė nenurodė, kokią sumą atsakovė yra sumokėjusi pagal Rangos sutartį, kaip ir kokioms prievolėms dengti ieškovė įskaitė atsakovės sumokėtas sumas, nenurodė konkrečių darbų ir jų vertės, už kuriuos atsakovė nėra atsiskaičiusi. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą bendra atsakovės mokėtina suma pagal Rangos sutartį sudarytų 68300,78 Eur, kai Rangos sutartimi ir jos priedais šalys susitarė dėl 34500,00 Eur be PVM ir 41745,00 Eur su PVM Rangos sutarties kainos. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pagrindą ieškovei kaip rangovui didinti sutarties kainą, taip pat įrodymų, patvirtinančių jog dėl sutarties kainos padidinimo šalys būtų susitarę Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė neįrodė egzistuojant prašomą priteisti atsakovės skolą pagal Rangos sutartį, ieškinys atmetamas.

Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ieškovė ieškinyje reiškiamus nepagrįstus reikalavimus grindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais paneigtomis faktinėmis aplinkybėmis, ir taip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės nebuvo atsakovės nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas. Tai, kad ieškovė ieškinio faktinį pagrindą nurodė formaliai ir buvo pasyvi įrodinėjimo procese, nesudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė yra patyrusi atitinkamas išlaidas pagal Rangos sutartį atliekamų darbų medžiagoms įsigyti, tačiau neįrodė ieškovės prievolės atlyginti minėtas išlaidas. Toks ieškovės procesinis elgesys neturi objektyvių piktnaudžiavimo požymių, akivaizdaus reikalavimo nepagrįstumo.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvi statyba“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos šaltiniai“ 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos šaltiniai“ prašymą dėl baudos ieškovei paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.