- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- AN2-306-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00476-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų spendimų esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų teismas 2019 m. vasario 7 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį J. K. (J. K.) (toliau ir – Pareiškėjas) buvo paskirta 30 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, kadangi jo veikoje nebuvo šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Šiuo apylinkės teismo nutarimu nebuvo spręstos J. K. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pastarasis skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija), 600 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino J. K. skundą ir priteisė jam 600 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 233,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusią skundo dalį atmetė.
3. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. sausio 21 d. patenkino Institucijos apeliacinį skundą; panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjo J. K. skundą. Teismas konstatavo, kad prašymas atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas turi būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose ir tokių prašymų nagrinėjimui taikomi ANK 666 straipsnis ir atitinkamos BPK nuostatos.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo administracinio nusižengimo byloje, 2021 m. birželio 4 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) šį pareiškimą tenkino ir priteisė iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, J. K. naudai 600 Eur atstovavimo išlaidų. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje J. K., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, pagrįstai reikalauja iš valstybės priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. birželio 18 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo skyriaus Teisės poskyrio vyriausiojo specialisto V. B. (toliau ir – apeliantas; Institucijos atstovas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
6. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021, aiškinama, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėju kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020). Nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 666 straipsnyje nustatyta, jog sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių išlaidų atlyginimo, šios nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, prasmei bei tikslams. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimas išsprendžiamas esant pagrįstam prašymu, priimant galutinį procesinį sprendimą. Institucijos atstovas pažymi, kad Vilniaus miesto regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų raj. PK 2018 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio proceso metu prašymo dėl bylinėjimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis nebuvo ir teismas jo nenagrinėjo.
8. Apeliaciniame skunde kartu pasisakoma, kad teisme patirtų išlaidų klausimas ANK 666 straipsnio nustatyta tvarka sprendžiamas kartu su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, dėl to pasisakant teismo baigiamajame sprendime. Esant pagrindu teismo procesinis sprendimas bendrais pagrindais gali būti skundžiamas apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, bet ne sprendžiamas tam pačiam teismui priimant papildomą sprendimą dėl išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas apskųstas nebuvo, tuo tarpu ANK 635 straipsnio 4 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo priimti nutarimai ir nutartys įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jų paskelbimo dienos, jeigu nebuvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad galimybė administracinio nusižengimo byloje priimti papildomą nutarimą dėl teisme patirtų išlaidų priteisimo atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK nėra numatyta, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.
9. Institucijos atstovas skunde pastebi, kad pagal ANK 661 straipsnį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (Pareiškėjas), jo atstovas turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kuriuos pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną (šiuo atveju – į Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų raj. PK). Nurodo, kad nuo priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarimo praėjo daugiau negu šeši mėnesiai, todėl Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą šio procesinio sprendimo apskundimo terminą, sistemiškai vertinant ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatas, negali būti tenkinamas.
10. Institucijos atstovas skunde argumentuoja, kad iš byloje pateiktų dokumentų (teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teiktas teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito) matyti, jog Pareiškėjas patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai (už bylos dokumentų analizę, skundų ir atsiliepimo parengimą, atstovavimą apylinkės teisme) apmokėti, kurias jis prašė pripažinti proceso išlaidomis. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai yra pagrindas spręsti, jog Pareiškėjo prašoma priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteista išlaido suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, mano, jog teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas J. K., kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, už jam suteiktas teisines paslaugas, t. y. už gynybą Šalčininkų rajono policijos komisariate, 2018 m. spalio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje analizę, skundo dėl minėto nutarimo panaikinimo parengimą ir pateikimą bei atstovavimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose, sumokėjo jį atstovavusiam advokatui A. T. (2018 m. gruodžio 13 d. advokato orderis serija LA Nr. (duomenys neskelbtini)) 600 Eur. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina 2018 m. rugsėjo 13 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. kovo 1 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 27-29). Tačiau apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartimi, kuria tenkintas J. K. 2021 m. kovo 3 d. pareiškimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, ir prašo ją panaikinti priimant naują sprendimą. Apeliantas skunde akcentuoja, kad teisme patirtų išlaidų klausimas ANK 666 straipsnio nustatyta tvarka sprendžiamas tik kartu su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, o šiuo atveju to nebuvo padaryta (byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas atlyginti patirtas išlaidas nebuvo pateiktas ir teismas jo nenagrinėjo; apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo), taip pat nurodo, kad Pareiškėjui priteista išlaidų suma yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu bei įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai taikant bei aiškinant įstatymų nuostatas, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.
13. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK 103 – 106 straipsniai. Šiuo atveju, advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019).
14. Kartu pažymėtina, kad aptariamose baudžiamojo proceso įstatymo straipsniuose nėra pripažįstama išteisintojo teisė į išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikvietus gynėją, atlyginimą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo BPK 106 straipsnio atžvilgiu dar nėra nustatęs, todėl tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso nutraukimo ar kaltinamojo išteisinimo atveju proceso išlaidos yra apmokamos iš valstybės lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021).
15. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, pabrėžė, kad klausimas dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje paprastai yra išsprendžiamas pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias proceso išlaidų atlyginimo klausimus, proceso dalyviams pateikus prašymą jas atlyginti ir teismui priimant galutinį procesinį sprendimą. Taip pat nurodė, kad BPK 361 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šis klausimas nebuvo išspręstas teismo nuosprendyje, todėl J. K. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nors ir pateiktas po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, nagrinėtinas. Vilniaus apygardos teismas šioms išvadoms nepritaria ir laiko, jog teismas neteisingai aiškino bei taikė įstatymų ANK 666 straipsnio ir BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į naujausius Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, nors šiuo metu asmenims, kurių atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nėra užkertama galimybė prašyti teismo priteisti jų patirtas bylinėjimosi (atstovavimo, gynybos) išlaidas ir po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, tačiau tai nereiškia, kad tokio pobūdžio prašymas gali būti teikiamas visais atvejais. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.
16. Nagrinėjamoje situacijoje, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų teismas 2019 m. vasario 7 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų raj. PK 2018 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui J. K. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Pareiškėjas ir (arba) jo atstovas negalėjo teikti ir neteikė prašymo dėl 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, kadangi pagal teismų praktiką taikant BPK 103, 105, 106 straipsnių nuostatas – išteisintojo asmens turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nebuvo priteistinas. Minėtas apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 1 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad J. K. 2021 m. kovo 3 d. pareiškimas dėl atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo, yra nenagrinėtinas, nes jis buvo pateiktas po daugiau kaip dviejų metų nuo administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo momento, jau pasibaigus teisiniams santykiams, kurių sprendimo metu vyravo kitokia atstovavimo išlaidų priteisimo (nepriteisimo) tvarka.
17. Šiuo aspektu taip pat svarbu pastebėti, kad nei ANK, nei BPK neįtvirtina jokio protingo termino per kurį asmenys, kurių atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, po bylos išnagrinėjimo, t. y. įsiteisėjus procesiniams sprendimams, galėtų kreiptis į teismą dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo iš valstybės. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, minėtas teisinio reguliavimo neapibrėžtumas apsunkina BPK 361 straipsnio 2 dalies normos taikymą, sąlygoja kad Konstituciniam Teismui priėmus 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, įstatymų leidėjas turi nustatyti reikiamą teisinį reguliavimą, kad būtų sudaryta reali galimybė įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Taigi, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumą (saugumo) bei konstitucinį teisingumo principą, būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 birželio 4 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra naikintina priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo J. K. 2021 m. kovo 3 d. pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.
19. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad skundžiama nutartis naikintina ir priimamas naujas sprendimas, kiti Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaidų už advokato pagalbą dydžio ir jų priteisimo pagrįstumo nesvarstomi ir paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 birželio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – palikti nenagrinėtą pareiškėjo J. K. 2021 m. kovo 3 d. pareiškimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.